Trečiadienį priešpiet prie Generalinės prokuratūros atžygiavo maždaug dešimt žmonių. Atsineštą nedidelį karstelį jie padėjo ant žemės, greta išdėliojo ir uždegė kelias žvakes. Keli vyrai buvo apsirengę dryžuotomis uniformomis, ne viena mama ant rankų laikė šiltai apmūturiuotus kūdikius, o ant nugaros buvo prisisegusios lapus už angliškais užrašais „šeimos genocidas“. Tokie ženkliukai buvo prisegti ir prie kai kurių vaikų drabužėlių.
„Esame kalti, nes susilaukėme vaikų“
„Buvo skatinamas gimstamumas. Dabar gimė vaikai ir esame dėl to kalti“, - piktinosi kalinio uniformą apsirengęs piketuotojas, prisistatęs Andriaus vardu. „Ką reiškia specialiai padidinamos (algos – DELFI)? Įstatymas nedraudžia pakelti nėščiai moteriai atlyginimą. Nėra tokio žodžio – „specialiai“, - aiškino jis.
Į repliką, kad kartais būsimųjų tėvų atlyginimai pašoka nuo tūkstančio iki 3-4 tūkst. Lt, jis atsakė, jog „tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas – atlyginimas gali pakilti ir dešimt kartų, ir šimtą, tai nėra draudžiama“.
Vienos bendrovės direktoriumi dirbantis vyras su žmona sutarė, kad vaiko priežiūros atostogų eis jis, mat gaudavo didesnį atlyginimą. Akcininkai atlyginimą įmonės vadovui esą pakėlė likus 8 ar 9 mėnesiams iki kūdikio, kuriam neseniai suėjo metukai, gimimo. Piketuotojas tikino tuomet dar nežinojęs apie šeimos pagausėjimą.
„Išeina, kad man pakėlė atlyginimą, nes esu tėtis. Nesąmonė! Aš esu įmonės direktorius, kodėl negaliu uždirbti 5 ar 7 tūkst. Lt? Jei dirbčiau kiemsargiu ir man pakeltų atlyginimą nuo 800 iki 5 tūkst. Lt, tada taip. Bet aš esu direktorius. Daug kas iš mūsų užima neblogas pareigas, nėra eiliniai darbuotojai, kiemsargiai ar valytojai“, - kalbėjo piketuotojas.
Jis nenorėjo sutikti, jog kai kurie būsimieji tėvai specialiai prašo darbdavio padidinti atlyginimą, vėliau tikėdamiesi didesnės išmoką. Klausiamas apie moteris, kurios prieš gimdymą įdarbinamos fiktyviai, vyras tik gūžčiojo pečiais. „Aš jaučiuosi elgęsis sąžiningai, nes moku mokesčius“, - tvirtino vyras.
Kita piketo dalyvė, kurios dar laukia bylos nagrinėjimas teisme, tikino žinanti atvejų, kai moterys, atsidūrusios prokurorų akiratyje, prarado negimusius kūdikius. Būtent šiuos vaikus simbolizavo karstelis. Analogiškos akcijos, kaip žadėjo Iniciatyvinė tėvų grupė, tuo pačiu metu buvo suplanuotos ir Kaune bei Šiauliuose.
Iš 654 tyrimų nutraukė kas septintą
Po keliolikos minučių piketuotojai buvo pakviesti užeiti vidun, kur su jais susitiko generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis ir dar pora Generalinės prokuratūros atstovų. Tėvai teigė savo akcija norintys atkreipti dėmesį į antikrizinės politikos rezultatus. Jie tvirtino nesijaučiantys kalti, bet esantys persekiojami. „Mes jaučiamės psichologiškai spaudžiami. Kas bus kiti? Pensininkai? Neįgalieji? Mus kaltina, kad pasididinome atlyginimus, - kad gavome atlygį už darbą, kurį atlikome“, - piktinosi viena mama.
Anot kito tėvo, ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padidintų atlyginimų vykdomi itin ilgai, su sukčiavimu įtariamais tėvais nesiskaitoma. Tiesa, prokurorai tikino, kad procesą kartais vilkina ir patys įtariamieji.
Savo ruožtu G. Jasaitis stebėjosi, kodėl savo nepasitenkinimą dėl antikrizinės politikos tėvai adresavo prokurorams, o ne valdžiai.
Pernai vaikus pagimdė per 24 tūkst. motinų, juos prižiūrėjo ir augino antra tiek. Iš viso praėjusiais metais „Sodroje“ buvo įregistruoti 45 786 motinystės (tėvystės) išmokų gavėjai. Ikiteisminiai tyrimai, anot G. Jasaičio, buvo pradėti tik 654 atvejais (tai esą sudaro mažiau nei penktadalį visų tiriamų sukčiavimo atvejų). 89 tyrimai buvo nutraukti, o 23 bylos perduotos teismui. Tiesa, įtarimai sukčiavimu buvo pareikšti ne vien tėvams, bet ir darbdaviams. Dvi bylos buvo išnagrinėtos pirmos instancijos teismuose, trijose vaikus auginančioms mamoms skirtos baudos nuo 1,3 iki 3,1 tūkst. Lt.
Baudžiamasis persekiojimas buvo inicijuotas iš „Sodros“ gavus pranešimus apie teisę į motinystės (tėvystės) išmokas turinčių asmenų trumpalaikį ir nepagrįstą darbo užmokesčio ūgtelėjimą. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas tvirtino, kad esama atvejų, kai įmonėse, kurios neturi pelno ar dirba nuostolingai, dauguma darbuotojų gauna po 800 Lt, o būsimoji mama – kelis tūkstančius litų.
Anot Z. Buroko, pasitaiko, kad likus trims mėnesiams iki gimdymo į įmonės kasą žmogus įneša savo lėšų, iš jų priskaičiuojamas didesnis atlyginimas (šiaip įmonė tokio dydžio algos gal net neišgalėtų mokėti), su darbuotoju esą gali būti atsiskaitoma „vokeliuose“, o vėliau priklauso didesnė išmoka iš „Sodros“.
G. Jasaičio žodžiais, įtarimų sukėlė atvejai, kai paskutiniais mėnesiais prieš gimstant kūdikiui gerokai padidėdavo būsimosios mamos ar tėčio atlyginimai, pavyzdžiui, nuo 1 tūkst. Lt iki 5-10 tūkst. Lt. „Prokurorai gina sąžiningus „Sodros“ išmokų gavėjus ir persekioja tuos, kurie elgiasi nesąžiningai“, - aiškino jis.
Pareigūno žodžiais, kaltuosius nustato ne prokurorai, o teismas. Teismų praktika šioje srityje dar nėra susiklosčiusi, bet kiekvienu atveju prokurorai esą svariai įvertina visus duomenis ir įrodymus. „Šiandien nė vienas asmuo realiai nėra nubaustas laisvės atėmimu. Reikia manyti, kad praktika tokiu keliu iir pasuks“, - vylėsi G. Jasaitis.
Tačiau prokurorai pripažino, kad tiriant galimus sukčiavimo atvejus klaidų ir lazdos perlenkimo atvejų būta. Pavyzdžiui, „Sodra“ iš pradžių paprašė areštuoti visas įtariamųjų lėšas, nepaliekant pinigų pragyvenimui. Be to, matydama netikėtai padidėjusius atlyginimus, „Sodra“ esą galėjo imtis administracinių priemonių. Kaip teigė Z. Burokas, pirmoji klaida buvo pats įstatymo, reglamentuojančio būsimų motinystės (tėvystės) išmokų paskaičiavimą priėmimas. Pamatę jo projektą prokurorai esą būtų iš karto įspėję, kad „bus aferizmas“.
„Įstatymų leidėjas priėmė įstatymą sąžiningiems, padoriems žmonėms. Tikėjo, kad Lietuva tokiu būdu galės garantuoti ateitį vaikams, kad padidės Lietuvos piliečių skaičius. Bet, kaip matote, taip neįvyko. Vadinasi, įstatymų leidėjas situaciją turėjo keisti, nes vis dėlto atsirado nesąžiningų žmonių, kurie gali pasinaudoti šviesiomis idėjomis“, - kalbėjo G. Jasaitis.
D. Grybauskaitė pabūgo, kad lengvesnės bausmės suvilios nusikaltėlius
Prieš pat Kalėdas Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą pataisa, jog už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą galima bausti ne tik laisvės atėmimu iki 8 metų, bet ir bauda. Būtent šis straipsnis gali būti pritaikytas tėvams, nustačius, kad jų atlyginimas buvo padidintas dirbtinai siekiant gauti didesnes išmokas. Kartu didelės vertės turtu pripažintas tas, kurio vertė viršija 800 MGL (104 tūkst. Lt), o ne ligšiolinę 250 MGL (32,5 tūkst. Lt) dydžio sumą.
Pataisas parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Jo manymu, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mamoms galėtų skirti ne vien laisvės atėmimą, bet ir taikyti alternatyvią bausmę. Joms priimti prireikė mažiau nei mėnesio. Imtis skubių veiksmų politikus paskatino žinia, kad 32-ejų tauragiškė, auginanti metų ir mėnesio vaiką, dėl piniginių machinacijų buvo nuteista kalėti dvejus metus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisas vetavo, nes taip esą neadekvačiai švelninama atsakomybė ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Ji pritarė Seimo nuostatai, jog įstatymus apėjusios jaunos mamos neturi išvengti atsakomybės, tik reikia numatyti ir švelnesnę bausmę. Tokia būtinybė kylanti iš konstitucinio prigimtinio teisingumo principo ir draudimo nustatyti bausmes bei jų dydžius, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Bet naujas teisinis reguliavimas esąs ydingas, nes iš esmės pozityviai, bet tik iš dalies spręsdamas persekiojamų mamų problemas, ryškiai ir neadekvačiai neigiamai paveiktų kur kas sunkesnius nusikaltimus padariusių asmenų teisinę padėtį ir kriminogeninę situaciją.
Anot D. Grybauskaitės, bauda galėtų būti skiriama ne tik dėl galimai neteisėto „Sodros“ lėšų įgijimo (tai sudaro mažiau nei 5 proc. sukčiavimo atvejų), bet ir dėl kitų kodekse numatytų sukčiavimo atvejų, įskaitant tuos, kuriuos įvykdo gerai organizuotos grupės. Baudžiamosios teisės ekspertų teigimu, pataisoms galėtų pasinaudoti pavojingesnius nusikaltimus padarę asmenys. Švelnesnės bausmės būtų taikomos ir už tokius nusikaltimus, kaip didelės vertės turto vagystės, plėšimai, turto prievartavimai, pasisavinimai ir iššvaistymai.
Užuot keitus bausmes, prezidentė siūlo numatyti, kad nėščioms moterims ir motinoms bei tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, gali būti taikoma švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme. Bausmes lengvinantis įstatymas galiotų ir atgaline data, todėl teismams esą tektų peržiūrėti jau įsigaliojusius sprendimus.
Tačiau S. Šedbaras pareiškė nepritariantis prezidentės pasiūlytoms alternatyvioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kaip leisti dirbtinai pašalpas pasididinusioms mamoms išvengti laisvės atėmimo, ir pažadėjo siekti, kad veto būtų atmestas.