Kaip aiškina Valstybinė darbo inspekcija, vieša paslaptis, kad darbdaviai prioritetą kartais teikia jaunesniems darbuotojams.

Viename nedideliame Lietuvos mieste gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas - DELFI) daugiau nei 20 metų išdirbo banke. Ji pasakoja pastebėjusi, kad pamažu pradėti atleidinėti vyresni kolegos. Prieš keletą metų dėl įtampos iš darbo išėjo pagyvenusi buhalterė. Pernai bankas atsisakė 35 metus išdirbusios buhalterės pavaduotojos paslaugų. Tiksliau, ji iš banko išėjo pati, nes neatlaikė spaudimo.

„Nepraėjo nė metai - ir banko valdytojas pasikvietė mane. Jis pasakė, kad naikina mano turėtą asmeninio bankininko etatą, tad man pasiūlė keturis mėnesius dirbti puse etato kitose pareigose – vadybininkės. Jis taip pat užsiminė, kad kai pastatys pinigų išėmimo-įnešimo bankomatą, žmonių bus mažinama vėl“, – dėstė Nijolė.

Parą pagalvojusi, moteris atsisakė sutikti su siūlomomis sąlygomis ir pareiškė išeinanti iš darbo. „Pagalvojau – eina jis sau, pabodo, geriau važiuosiu į Airiją grybų rinkti. Dabar banko politika tokia: mažinti skyrių, pastatyti bankomatus, apmokyti jais naudotis senyvus žmones. Pabodo didelis spaudimas – išmokyti 90-metę dirbti internetu, įpiršti jai kortelę. Jei ir išmokysi žmogų dirbti internetu, tačiau juo nesinaudos, tai irgi nieko nereiškia“, – piktinosi buvusi banko darbuotoja. Ji baiminosi, kad po keturių mėnesių darbo puse etato vis tiek bus atleista, ir dar su mažesne išeitine.

Per 20 metų banke išdirbusiai moteriai priklausė 6 atlyginimų dydžių išeitinė, jai papildomai pavyko išsiderėti du atlyginimus už nepanaudotas atostogas ir dar vieną atlyginimą už gerą darbą.

„Gerai dirbau – o kas iš to? Man svarbiau buvo, kad neišeičiau iš proto – kai atvažiuodavo tikrinti iš Vilniaus ir Kauno, būdavo visko“, – neslepia šeštą dešimtį pradėjusi moteris.

Nijolės įsitikinimu, bankas žiūri ne į darbo kokybę, o į darbuotojo amžių. Gal, svarsto pašnekovė, tai bankas daro dėl įvaizdžio – jaunos darbuotojos atrodo gražiau. Nijolė dabar suvokia, kad klydo valdytojui sakydavusi tiesą į akis: papriekaištaudavo dėl nepadarytų darbų ar pažeidžiamos darbo tvarkos. Pašnekovė įtaria, kad darbuotojų dar bus mažinama. Tas pat esą nutiko ir kitame banke: pensininkus išvarė, o priimtas jaunimas esą pabėga padirbęs keletą mėnesių.

Moteris atskleidė jos gyvenamame mieste populiarią darbo susiradimo schemą: gauni darbą, tačiau dalį atlyginimo atiduodi įdarbinusiam asmeniui. „Žinau, kad viena seselė mokykloje dirba už gerą atlyginimą, bet dalį atlyginimo atiduoda ją priėmusiam direktoriui. Net biudžetininkai taip daro. Pavaikščiosiu, pažiūrėsiu, jei pasiūlys mažą atlyginimą, sakysiu, duokite man atlyginimą didesnį, susitarkime ir tą dalį atiduosiu. Man svarbu, kad perėjus į prasčiau apmokamą darbą pensija nemažėtų“, – apie tolimesnius planus kalbėjo moteris.

Vieša paslaptis

Vilius Mačiulaitis
„Tai, ką sakote – kad darbdaviai kartais prioritetą teikia jaunesniems darbuotojams – vieša paslaptis. Darbdaviai visada nori jaunų, kvalifikuotų, gabių, talentingų, darbo stažą turinčių darbuotojų. Kada svarstomas personalo kaitos klausimas, aišku, keičia tuos darbuotojus, kurie jau pasiekė garbingą amžių. Tokia yra realybė“, – pastebi vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Tačiau teisės aktai sako, kad žmonės negali būti diskriminuojami dėl amžiaus. Visada lemiamas veiksnys renkantis darbuotoją turi būti kvalifikacija.

V. Mačiulaičio teigimu, Nijolės atveju diskriminacinius motyvus sunkiai galima įrodyti, nes priimti jai gana palankūs sprendimai. „Šioje situacijoje, mano nuomone, darbdavys pasielgė labai sąžiningai. Negerai, kad yra diskriminaciniai motyvai, kai atleidžia dėl amžiaus, bet bent jau gerai, kad garbingai sumokėjo ir atsisveikino. Tai sveikintina“, – teigė pašnekovas. Kartu V. Mačiulaitis pastebėjo, kad Nijolei mažai liko iki pensijos – tokiems žmonėms sunkiau susirasti darbą.

„Bendras patarimas – labai racionaliai įsivertinti sau naudingiausias sąlygas. Kitaip tariant, įsivertinti, kas tuo metu naudingiausia darbuotojui. Kodėl to reikia? Nes pažeistas teises reikia ginti, o tai reikalauja pastangų, nervų, sveikatos. Žmogus turi gerai vertinti mastą, kiek jo teisės pažeidžiamos, kiek darbdavys pasirengęs sumokėti ar kompensuoti už darbuotojo netekimą“, –pataria V. Mačiulaitis. Esant reikalui jis ragina kreiptis į Darbo inspekciją bei Darbo ginčų komisiją.

Psichologė: įprasta „atšviežinti“ kolektyvus

Natalija Norvilė
Nijolės istorija nenustebino psichologės, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto lektorės Natalijos Norvilės. Apie panašius atvejus jai tekę girdėti ne vieną kartą iš personalo vadovų ar specialistų. Rašydama disertaciją ir rinkdama duomenis apie nedarbo patyrimą, N. Norvilė analizavo skirtingo amžiaus bedarbių grupes ir pastebėjo, kad tarp ilgalaikių bedarbių yra daugiau vyresnio amžiaus asmenų. Jiems po atleidimo sunkiai sekasi įsidarbinti.

„Atvejis, kai kolektyvas „atšviežinamas“, pakankamai dažnas. Darbdaviai taip elgiasi dėl kelių priežasčių“, – aiškina psichologė. Pirmasis motyvas finansinis – jaunas darbuotojas dažnai yra „pigesnis“ nei vyresnio amžiaus, kadangi jis neturi daug darbo patirties, jo reikalavimai greičiausiai bus kuklesni. Kita priežastis yra noras įnešti „naujų vėjų“ – naujų idėjų, naujo požiūrio, daugiau lankstumo, kuo pasižymi jaunesni darbuotojai, kurių neapriboja ankstesnė patirtis.

Pasak N. Norvilės, negalima drąsiai teigti, kad jaunesni darbuotojai yra geresni už vyresnius ar atvirkščiai. Dažnai galima susidurti su nuomone, kad vyresnio amžiaus darbuotojų neverta priimti į darbą, nes jie bijo rizikuoti, nemėgsta pokyčių, sunkiai mokosi ir įsisavina naujus dalykus. Tačiau vyresni darbuotojai turi savo darbo stilių, „geriausią praktiką“, metodus ir būdus, kaip sėkmingai atlikti užduotis.

„Galbūt jie yra mažiau lankstūs, kūrybiški ar ambicingi nei jaunesni žmonės, tačiau tai atperka jų aukštesnis kompetencijos lygis, geresni tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, platesnis problemų matymo kampas bei didesnis lojalumas darbdaviui/įmonei nei jaunesnio amžiaus darbuotojų“, – kalbėjo MRU lektorė.

N. Norvilės teigimu, tyrimai rodo, kad komandos, kur dirba daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų, veikia efektyviau nei tos, kuriose dirba daugiau jaunesnių žmonių. Tačiau kūrybiškoms užduotims atlikti geriau samdyti jaunesnius darbuotojus arba sudaryti komandas iš skirtingo amžiaus darbuotojų, kur vienų darbuotojų žinias ir įgūdžius papildytų kitų darbuotojų novatoriški siūlymai ir idėjos.