Tai buvęs parlamentaras pareiškė pirmadienį Vilniaus apygardos teisme, kuris toliau tęsė baudžiamosios bylos, kurioje prokurorų kaltinimų sulaukė ne tik V. Matuzas, bet ir lobistas Andrius Romanovskis, nagrinėjimą.

Iš anksto suplanuotame posėdyje – kaltinamųjų apklausos dėl jiems pateiktų kaltinimų: sukčiavimo organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnybine Seimo nario padėtimi organizuotoje grupėje, kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos.

Prokurorų teigimu, buvęs Seimo ir ilgametis konservatorių partijos narys sulaužė duotą priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai ne tik piktnaudžiavo turtine padėtimi, bet ir esą paėmė kyšį.

Tuo metu lobistas A. Romanovskis, prokuroro teigimu, veikė neteisėtai ir per V. Matuzą Seime užregistravo jam ir jo klientams naudingus įstatymų projektus.

Šioje byloje daugelyje nusikalstamos veikos epizodų minimas viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ direktorius Edmondas Babenskas – jo atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas.

Pasak prokuroro, V. Matuzas subūrė nusikalstamą organizuotą grupuotę ir su E. Babensku sutarė įsteigti pagyvenusių ir neįgalių asmenų paramai skirtą labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, o dalį jo gautų lėšų pasiskirti sau. Šis fondas esą buvo skirtas ne tik pinigų grobstymui, bet ir Seimo nario savireklamai.

Fondą įregistruoti padėjo lobistas A. Romanovskis – jis Seimo nariui išsiuntė fondo steigimo dokumentų pavyzdžius.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad fondui nuo 2009-ųjų gegužės iki 2011-ųjų gruodžio pabaigos vadovavo E. Babenskas, tačiau jis esą tik vykdė V. Matuzo nurodymus. Taip, jo teigimu, paramos fondas įvairiems asmenims ir bendrovėms išsiuntė prašumus skirti paramą. Tokį prašymą yra gavę ir verslininkai Visvaldas ir Irena (ji yra mirusi) Matijošaičiai.

Pasak prokuroro, kai fondas gavo paramą, E. Babenskas iš V. Matuzo gavo žodinį nurodymą iš sąskaitos banke nuimti 58 tūkst. Lt – vėliau Seimo nariui buvo perduoti 26,4 tūkst. Lt.

Prokuroro teigimu, kitą kartą E. Babenskas tuometiniam Seimo nariui perdavė paramos fondui priklausiusius 31,6 tūkst. Lt – iš viso buvo padaryta 58 tūkst. Lt žala.

Valstybinis kaltintojas taip pat pažymėjo, kad V. Matuzo įsteigtam fondui 35 tūkst. Lt paramą skyrė bendrovė „JTI Marketing and Sales“– skirti paramą jos vadovą Ramūną Mačių įtikino lobistas A. Romanovskis. Būtent dėl šios paramos, įtariama, A. Romanovskis per V. Matuzą Seime bandė prastumti jam naudingus įstatymų projektus, susijusius pinigų plovimo prevencija, o atstovaudamas Lietuvos radijo ir televizijos asocaciją – Alkoholio kontrolės įstatymo projektą.

Prokuroras sakė, kad iš R. Mačiaus gautą paramą fondas „Paramos iniciatyvos“ pervedė įvairioms pagyvenusių ir neįgalių žmonių organizacijoms bei parapijoms Panevėžyje, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose.

„Taip V. Matuzas, kaip Seimo narys, siekė save pareklamuoti“, – pažymėjo valstybinis kaltintojas R. Mitkus.

Šią paramą gavo ir Radviliškio rajono Sidabravo bendruomenė – miestelyje buvo surengtas bėgimas V. Matuzo vardo taurei laimėti. Tačiau, prokuroro teigimu, kaimo bendruomenei 4 tūkst. Lt parama buvo skirta su sąlyga, kad bendruomenės pirmininkė Vanda Vaškevičiūtė pusę gautos sumos sugrąžins Seimo nariui.

Moteris su tokiu pasiūlymu sutiko ir vieno susitikimo metu Panevėžyje, prie prekybos centro, automobilyje, 2 tūkst. Lt perdavė V. Matuzo padėjėjui. Taip su juo Seimo narys atsiskaitė už degalus, kuriuos padėjėjas išnaudojo tvarkydamas V. Matuzo, kaip Seimo nario, reikalus. Kad pinigai gali būti „nešvarūs“, padėjėjas nieko nežinojo.

Be to, prokuroras sakė, kad 2011-ųjų rudenį V. Matuzas išprovokavo E. Babenską duoti kyšį – pareikalavo nupirkti 2,1 tūkst. Lt kainuojantį fotoaparatą už rėmėjų suradimą A. Babensko valdomai viešąjai įstaigai „Drąsinkime ateitį“. E. Babenskas fotoaparatą nupirko ir Seimo nariui jo darbo vietoje perdavė lapkričio 10-ąją, apie 14 val.

Pasak M. Rimkaus, įtariama, A. Romanovskis, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui, siekdamas palankių įstatymų priėmimo Seime V. Matuzą „įtikino ne teisiniais argumentais, o neleistinomis lobistų veiklos priemonėmis“.

V. Matuzas: turėjau padėti žmonėms

V. Matuzas jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta ir teisme pasakojo, kad dažnai bendraudavo su žmonėmis ir įvairių visuomeninių organizacijų vadovais, kurie keldavo bendruomenei svarbius klausimus, o jų išsprendimui reikėjo finansinės paramos.

Jo teigimu, tuo metu Seime dirbęs E. Babenskas pasiūlė įkurti paramos fondą, tačiau patarė jame nenaudoti savo vardo ir pavardės. „Žinojau, kas gali paremti, buvo tokių, kurie sakė, kad nerems partijų, bet parems pagyvenusius žmones“, – V. Matuzas tikino, kad politikų priedermė – pasirūpinti visais žmonėmis.

Buvęs parlamentaras teigė, kad jokių nusikaltimų nedarė ir kategoriškai neigė, kad E. Babenskas iš fondo sąskaitos išėmė ir perdavė 58 tūkst. Lt. „Nesuprantu, kaip jis galėjo man perduoti tuos pinigus“, – patikino kaltinamasis, pažymėjęs, kad fondui net nevadovavo.

„Būdamas Seimo nariu nepiktnaudžiavau tarnybine padėtimi“, – pabrėžė jis.

Kalbėdamas apie kaltinimus, susijusius su lobizmu, V. Matuzas aiškino, kad įstatymo projektui dėl alkoholio reklamos draudimo pritarė konservatorių partijos Finansų ir ekonomikos komitetas, tam pritarė ir Vyriausybė, ir Prezidentūra, ir daugelis Seimo narių.

„Kaltinamajame akte nurodyti įstatymai gimė skaidriai“, – aiškino jis.

Po savo pasisakymo V. Matuzas pareiškė, kad daugiau apie jam pateiktus kaltinimus jis kalbės tik apklausus visus liudytojus bei pagarsinus bylos medžiagą. „Tada taip pat atsakysiu į klausimus, dabar tai atsisakau daryti“, – kreipdamasis į teisėjus sakė V. Matuzas.

„Aš viską darau, kad būtų įrodyta ta tiesa, dėl kurios teismas priims sprendimą, – teigė V. Matuzas. – Aš nesu kaltas tiek ir šioje byloje, tiek ir kitose, kurios yra, viskas yra dirbtinai sukurta tam, kad vienas veikėjas, tuometinis STT vadovas, galiu šiandien įvardinti, mano giliu įsitikinimu, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, susikūrė tokią situaciją, kad šiandien tapo Seimo nariu. Ir tiek. Tai – Povilas Urbšys.“

A. Romanovskis: kaltinimai – absurdiški

Kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažino ir lobistas A. Romanovskis, pažymėjęs, kad šioje byloje teismas turės atsakyti, ar Lietuvoje gali veikti lobistai. „Teismas turės atsakyti į klausimą – ar lobizmas gali egzistuoti, ar jis nėra užslėpta korupcijos forma“, – teigė jis.

Į teisėjų klausimus atsakinėti atsisakęs lobistas savo apklausoje pažymėjo, kad veikė teisėtai, nieko nusikalstamo nepadarė, o prokurorai jį nepagrįstai apkaltino nusikaltimais.

Kalbėdamas teisme A. Romanovskis taip pat pažymėjo, kad iš savo veiklos gaudavo atlyginimą, nė vienam klientui nėra žadėjęs rezultato.

„Kaltinimai yra absurdiški, jokiais faktiniais įrodymais nepagrįsti, tegul prokurorai sėdi ir taiso klaidas“, – sakė A. Romanovskis.

„Kaltinimai lobistui, kad jis įtikinėjo politiką, tai tas pats, kas kaltinti gydytoją už tai, kad jis gydė pacientą – iš tokios operos kaltinimai, jaučiuosi ganėtinai stipriai, mano atveju jokių konkrečių įrodymų nėra, viskas tik pasvaičiojimai, jog lobistas dalyvavo įstatymų leidybos procese, – sakė A. Romanovskis – Taip, aš dalyvavau, visur ir visuose dokumentuose ant teisės aktų mano pavardė viešai yra įrašyta, aš nieko neišsiginu, visi dalykai yra vieši. Tai ką tada lobistas gali daryti, jeigu ne dalyvauti ir įtakoti politikus. Tai esminis klausimas – teismas turės atsakyti, ar lobizmas turi teisę egzistuoti ar ne.“