Pagal prokuroro siūlymą, griežčiausiai turėtų būti baudžiamas buvęs Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, kuris dėl nusikalstamos veikos neprisipažino ir nesigailėjo. S. Versecko nuomone, sankcija V. Uspaksichui turi būti arba artima, arba didesnė už panašias veikas skiriamų bausmių vidurkį. V. Uspaskichui siūloma skirti subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Antrą pagal griežtumą sankciją jis siūlė dešiniajai V. Uspaskicho rankai V. Vonžutaitei. Prokuroro teigimu, skiriant bausmę V. Vonžutaitei reikia atsižvelgti, kad ji neprisipažino dėl nusikalstamų veikų ir nesigailėjo jas padariusi, turi mažą vaiką, yra Seimo narė. V. Vonžutaitei jis siūlė skirti bausmę, artimą už tokius nusikaltimus skiriamų bausmių vidurkiui. Politikei norima skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Dar švelniau siūloma bausti V. Gapšį, kuris esą visa apimtimi nekontroliavo apgaulingo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kadangi V. Gapšys nėra teistas, bet dėl nusikalstamos veikos neprisipažino, subendrinta jo bausmė turėtų siekti 2 metus laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.

Buvusiai Darbo partijos finansininkei M. Liutkevičienei prokuroras siūlė skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant metams. Savo siūlymą S. Verseckas motyvavo tuo, kad M. Liutkevičienė nuoširdžiai gailėjosi, nėra teista.

Kailiuką pakeitusi DP gali būti baudžiama?

Prokuroras S. Verseckas taip pat išsakė nuomonę, kad su leiboristais susijungusi ir nauju juridiniu asmeniu tapusi Darbo partija vis tiek galėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

„Manau, kad reorganizuotas juridinis asmuo Darbo partija (leiboristai) gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinių asmenų padarytas veikas juridinio asmens Darbo partijos naudai“, - baigiamojoje kalboje sakė S. Verseckas.

Jo teigimu, Darbo partijai (leiboristams) turėtų būti skiriama 1,250 mln. litų bausmė, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuoti neteisėtai įgyti ir panaudoti 25 mln. litų.

Papildomai Darbo partija (leiboristai), anot S. Versecko turėtų sumokėti apie 4 mln. litų nesumokėtų mokesčių bei įmokų bei grąžinti neteisėtai gautą apie 6 mln. litų dotaciją iš valstybės biudžeto.

Savo teiginius, kad, vietoje Darbo partijos, gali būti teisiama Darbo partija (leiboristai), S. Verseckas grindė tuo, jog naujam juridiniam asmeniui vadovauja vienas iš kaltinamųjų V. Gapšys, o jo pavaduotoju išrinktas buvęs Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas. 

Maža to, Leiboristų partija, su kuria „darbiečiai“ susijungė, nevykdė jokios veiklos, neturėjo jokio turto, o vienintelį kartą, kai dalyvavo Seimo rinkimuose 2008 m., pagrindiniais kandidatais iškėlė būtent Darbo partijos narius.

Kaltę tebeneigia

Buvęs Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, prokurorui įvardijus siūlomas bausmes, teigė besitikintis, kad teismas jo nenuteis, nes esą nėra jokių jo kaltės įrodymų. Tačiau drauge politikas juokavo, jog jeigu jį nuteis, jis turės laiko rašyti knygas.

„Kalbant apie mane, nusipirksiu minkštesnį čiužinį, daug popieriaus, šratinukų. Rašysiu knygas apie Lietuvą, apie valdžią, apie teismus. Bet, aišku, aš čia kalbu juoko forma, nes tai yra tik prokuroro prašymas. Tikrai tikiu, kad teismas atsižvelgs į tuos įrodymus, kurie yra pristatyti. Pakartosiu: nesvarbu, kas kaip kaltinamas, mėgstamas ar nemėgstamas politikas, reikia juodu ant balto dėti įrodymus. Jis (prokuroras – DELFI) tik kalba, bet dokumentų nerodo“, - per pertrauką sakė V. Uspaskichas.

Klausiamas, kodėl, jo nuomone, prokuroras pasiūlė jam skirti didžiausią bausmę, V. Uspaskichas svarstė, kad tai susiję su jo populiarumu.

„Populiariausias politikas, įtakingiausias žmogus... Kad žmonės jį užmirštų, reikia izoliuoti ilgam. Tai vienas iš tų faktų, kurie patvirtina, kad Lietuva nėra demokratiška valstybė. Pakeliui į demokratiją toks atributas kaip kalėjimai egzistuoja dar“, - trečiuoju asmeniu apie save kalbėjo V. Uspaskichas.

DP gynėjas nebeturėjo, ką ginti

Prokuroras S. Verseckas penktadienį baigė skaityto kaltinamąją kalbą, kuri iš viso sudarė 185 puslapius ir buvo skaitoma ne vieną posėdį. Savo kalboje prokuroras aptarė visų kaltinamųjų vaidmenis apgaulingai vedant Darbo partijos buhalteriją. Tačiau dar prieš prokuroro kalbą pasitraukė Darbo partijos gynėjas Vladimiras Buslovičius, nes „darbiečiams“ susijungus su leiboristais Darbo partija kaip juridinis asmuo išnyko, advokatas nebeturėjo kam atstovauti.

Aptardamas kaltinamųjų vaidmenį apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalteriją, prokuroras pažymėjo galintis išskirti du laikotarpius: 2004-2005 m. ir 2005-2006 m.

Pirmuoju laikotarpiu formaliai iždininko pareigas atliko Danguolė Burbienė, tačiau realiai visus veiksmus atliko D. Burbienės dukra Virginija Jagminaitė, kuri teisiškai nebuvo atsakinga už apskaitos tvarkymą. Vėliau į darbą buvo priimta kaltinamoji Marina Liukevičienė, tačiau apie pusę metų formaliai egzistavo du partijos finansininkai: D. Burbienė ir M. Liutkevičienė.

M. Liutkevičienei formaliai tapus vienintele partijos finansininke, pasak prokuroro, ji iš esmės buvo atsakinga už viešos buhalterijos tvarkymą, tuo tarpu neoficialius veiksmus daugiausia atliko Nijolė Steponavičiūtė, viską derindama su kaltinamąja V. Vonžutaite. Kaip žinoma, N. Steponavičiūtė bendradarbiavo su teisėsauga, todėl byloje ji nėra kaltinamoji.

Prokuroro teigimu, Darbo partijoje antruoju laikotarpiu buvo nusistovėjusi tokia schema: N. Steponavičiūtė visus duomenis siuntė V. Vonžutaitei, su kuria buvo suderinami neoficialūs mokėjimai, o tada apie tai būdavo pranešama M. Liutkevičienei, kad ši neišmokėtų oficialios algos tiems žmonėms, kurie jau gavo „juodus“ pinigus.

Prokuroras padarė išvadą, kad kaltinamoji M. Liutkevičienė veikė netiesiogine tyčia, nes nors žinojo apie apgaulingą partijos buhalteriją, tačiau buvo įdarbinta nusikalstamai veikai jau vykstant – tai yra įsitraukė į ją vėliau, pati jos neorganizavo. Jis siūlė išteisinti M. Liutkevičienę dėl sukčiavimo ir nelaikyti, kad nusikalstamą veiką ji atliko organizuotoje grupėje.

V. Vonžutaitė – dešinioji V. Uspaskicho ranka

V. Vonžutaitė, anot S. Versecko, buvo dešinioji partijos pirmininko V. Uspaskicho ranka, nors formaliai jos pareigos vadinosi Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotoja. Formaliai centrinės būstinės vadovas buvo pirmininkas V. Uspaskichas, nors visus nurodymus N. Steponavičiūtei duodavo V. Vonžutaitė, kuri pasirašinėdavo ir darbo sutartis. S. Versecko teigimu, faktiškai V. Vonžutaitė vadovavo partijos ūkinei-finansinei veiklai, nors jos pačios teisinis statusas nebuvo aiškiai apibrėžtas.

Kalbėdamas apie V. Uspaskicho vaidmenį, prokuroras pažymėjo, kad kaltinamasis pats pripažino, jog partijos buhalterija buvo tvarkoma blogai, nors teigė nieko apie tai nežinojęs. Tačiau prokuroras sako, jog bylos duomenys leidžia teigti, kad V. Vonžutaitė savo veiksmus derino su V. Uspaskichu – buvo tiesiogiai jam pavaldi ir atskaitinga.

Kaip pavyzdį, kad V. Uspaskichas žinojo apie apgaulingą buhalterijos tvarkymą, S. Verseckas pateikė citatas iš įrašytos V. Uspaskicho kalbos partijos tarybos posėdyje tiriamuoju laikotarpiu. Įrašas buvo rastas Darbo partijos būstinėje atlikus kratas. Citatoje aiškiai pasakoma, kad partijos finansų pritraukimas bei įvairūs mokėjimai atliekami nesilaikant partijos statuto. V. Uspaskichas įraše taip pat sarkastiškai neva siūlė kreiptis į Teisingumo ministeriją ir įteisinti apgaulingą veiklą.

Aptardamas V. Gapšio vaidmenį tvarkant partijos apskaitą, S. Verseckas pažymėjo, kad politikas su juodąja buhalterija susijęs tiek, kiek jam iš šios buhalterijos buvo apmokamos komandiruotės, kitos išlaidos arba kiek jis pats duodavo nurodymus apmokėti išlaidas iš juodosios buhalterijos. Dėl šios priežasties, anot prokuroro, siūloma bausmė V. Gapšiui turi būti individualizuojama atsižvelgiant į kitokį jo vaidmenį byloje. Tiesa, prokuroras pažymėjo, kad anot N. Steponavičiūtės liudijimo, V. Gapšio vaidmuo laikui bėgant keitėsi – partijoje jis įgijo vis didesnės įtakos.

Anot S. Versecko, byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių ir juridinio asmens – Darbo partijos – kaltę. Tačiau „darbiečiams“ susijungus su nykštukine Leiboristų partija, Darbo partija, kaip juridinis asmuo, nustojo egzistuoti. Vis tik S. Verseckas Vilniaus apygardos teisme įrodinėjo, kad baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma naujam juridiniam asmeniui – Darbo partijai (leiboristams), kurios pirmininkas dabar yra V. Gapšys. Grįsdamas savo teiginius S. Verseckas netgi rėmėsi užsienio teisės teoretikų darbais, nes teismų praktika Lietuvoje šioje srityje nepakankama.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte yra nurodžiusi, kad Darbo partija 2004-2006 m. neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų, daugiau kaip 23 mln. litų išlaidų, išvengė sumokėti valstybei daugiau kaip 3,8 mln. litų mokesčių ir įmokų.