Vilniaus apygardos teismas antradienį atvertė baudžiamąją bylą, kurioje D. Ulbinaitė buvo išteisinta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – apylinkės teismas yra nusprendęs, kad šalies vadovės vyriausioji patarėja jokio nusikaltimo nepadarė.

Su tokia teisėjų pozicija nesutinka Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas – jis siekia, kad D. Ulbinaitė būtų pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Išteisinamąjį nuosprendį taip pat apskundė D. Ulbinaitė ir jos advokatas Giedrius Danėlius. Savo skunde jie prašo apeliacinės instancijos teismo konstatuoti, kad nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos, o ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas neteisėtai. Taip pat prašoma konstatuoti, kad visi procesiniai veiksmai ir prievartos priemonės, taikytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo neteisėtos.

Išteisintoji prezidentės patarėja teismo taip pat prašo iš prokuratūros priteisti visas dėl pradėto proceso patirtas išlaidas.

Apeliacinius skundus nagrinėja trys teisėjai – Leonarda Gurevičienė, Stasys Lemežis ir kolegijos pirmininkė Rosita Patackienė.

Apeliacinės instancijos teismo verdiktas įsiteisės iš karto nuo jo paskelbimo, tiesa, jį dar bus galima skųsti kasacine tvarka, bet tik dėl galimai netinkamo teisės taikymo.

Prokuroras savo skundu prašo D. Ulbinaitę pripažinti kalta, jai skirti 250 MGL (9 415 eurų) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Anot prokuroro, išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi D. Ulbinaitės parodymais, nors ji kaltės nepripažino. Jis taip pat mano, kad kritiškai turėjo būti vertinama ir BNS žurnalistų parodymai,o ypač Jūratės Damulytės-Semėnienės, kuri paskelbė VSD pažymoje nurodytą medžiagą.

Prokuroras pabrėžė, kad BNS darbuotojos darbo vietoje buvo rasta ir kitų slaptų pažymų, o vienas telefoninis pokalbis tarp J. Damulytės-Semėnienės ir D. Ulbinaitės esą patvirtina įtarimus, kad vyriausioji patarėja perdavė pažymą. Tiesa, šis pokalbis yra užfiksuotas neteisėtai, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu.

Prokuroras prašo apklausti D. Grybauskaitę, o D. Ulbinaitę tikrinti poligrafu

Valstybinis kaltintojas teisėjų prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti ne tik VSD vadovą Gediminą Griną, bet ir VSD darbuotoją Vytautą Kaladinską, kuris teigia, kad D. Ulbinaitei buvo parodęs slaptą pažymą prieš ją perduodant D. Grybauskaitei.

Taip pat, prokuroro teigimu, būtina papildomai apklausti ir D. Ulbinaitę, kurią taip pat esą reikėtų patikrinti poligrafu.

„Reikėtų išspręsti klausimą dėl prezidentės apklausos – ją apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjas rezidencijoje, tik Lietuvos Respublikos prezidentė gali patvirtini ar pašalinti prieštaravimus, nes D. Ulbinaitė nurodo visiškai kitokias aplinkybes nei V. Kaladinskas, vykęs pas prezidentę“, - teigė G. Ivanauskas.

Prokuroras ramybėje nepalieka ir žurnalistų – prašo papildomai apklausti BNS naujienų redaktorę J. Damulytę-Semėnienę bei leisti atlikti jos kolegės Jūratės Skėrytės kompiuterio apžiūrą. Ikiteisminio tyrimo metu paimtas kompiuteris nebuvo apžiūrėtas, nes kilo abejonių dėl atliekamų procesinių veiksmų prieš žurnalistus, todėl prokuroras buvo prašęs leisti apžiūrėti kompiuteryje esančią medžiagą pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas – G. Ivanauskas įsitikinęs, kad kompiuteryje gali būti reikšmingos medžiagos.

Prokuroras pabrėžė, kad žurnalistai teismui neskundė atliktų daiktų poėmių BNS agentūroje.

Su tokiais prokuroro prašymais nesutinka D. Ulbinaitės advokatas G. Danėlius. Jis pažymėjo, kad nėra pagrindo papildomai apklausti liudytojų, tarp jų – ir prezidentės.

„Reikia pastebėti, kad liudytojas apklausai kviečiamas tada, kai gali žinoti bylai reikšmingų aplinkybių, byloje nėra jokių duomenų, kad prezidentė galėtų paaiškinti apie D. Ulbinaitės veiksmus dviejų valandų laikotarpyje, dėl ko ji ir buvo kaltinama“, – sakė jis.

Advokatas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teismo prašyti apžiūrėti J. Skėrytės nešiojamame kompiuteryje esančią medžiagą, nes kompiuteris jau buvo apžiūrėtas.

Anksčiau prokuroru dirbęs G. Danėlius nesutiko ir su prašymu leisti D. Ulbinaitę patikrinti poligrafu – tam reikalingas ne tik teismo leidimas, bet ir paties įtariamojo ar kaltinamojo sutikimas.

„Iki šiol prokuroras D. Ulbinaitės net nėra paklausęs, ar ji sutiktų pasitikrinti poligrafu“, – pabrėžė prezidentės patarėjos advokatas.

Advokatas taip pat pažymėjo, kad įrodymų tyrimo byloje išvis nebūtina atlikti, pakanka tik analizuoti jau surinktą baudžiamosios bylos medžiagą. Ar byloje bus pradėtas įrodymų tyrimas ir ar bus apklausiama šalies vadovė, teisėjų kolegija žada paskelbti tik po dviejų savaičių – kovo 30-ąją.

Prabilo apie prokuroro norą „pabūti prožektorių šviesoje“

Po teismo posėdžio D. Ulbinaitė neslėpė, kad sutiktų pasitikrinti melo detektoriumi, jeigu teismas priimtų tokį sprendimą. „Tyrėjams ne kartą papasakojau man žinomas aplinkybes išsamiai ir atvirai, – sakė ji. – Tą informaciją apie iš Rusijos kylančias grėsmes žinojau tik žodinę ir jokios rašytinės su jokiais grifais nesu apskritai mačiusi“, – pabrėžė ji.

Tuo metu G. Danėlius sako, kad prokuroro prašymas apklausti šalies vadovę yra perteklinis.

„Teismas jau įvertino, kad šis prašymas yra perteklinis ir kad tai nėra susiję su pateiktu kaltinimu, galbūt tai tik noras pabūti prožektorių šviesoje, – sakė advokatas. – Pirmosios instancijos teisme buvo pateikti argumentai, kad jos nusikaltimas nebuvo padarytas arba, kitaip tariant, nebuvo padarytas nusikaltimas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Manome, kad tiesiog tam, jog gauti sankcijas klausytis telefoninių pokalbių, daryti sekimus, dirbtinai buvo pasunkinta nusikalstamų veikų kvalifikacija – pateisinti sunkias žmogaus teises apribojančias priemones.“

Tuo metu prokuroras G. Ivanauskas į žurnalistų klausimus atsisakė atsakinėti.

Šioje byloje teismas yra apklausęs apie 30 liudytojų – Valstybės saugumo departamento vadovus, su slapta informacija dirbančius Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros darbuotojus, naujienų agentūros BNS vadovę ir žurnalistus. Informaciją, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji byla, paskelbusi Lietuvos aktualijų redaktorė J. Damulytė-Semėnienė teisme atsisakė nurodyti asmenį, kuris jai perdavė slaptą VSD pažymą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013-ųjų spalio pabaigoje, kai buvo gautas VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimas, kad naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.

Žiniasklaidoje buvo atskleista dalis VSD slaptos pažymos turinio – esą Rusija gali paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras G. Ivanauskas teisme yra sakęs, kad D. Ulbinaitė informaciją 2013-ųjų spalio 30-ąją nuo 16.38 iki 16.59 val. perdavė BNS redaktorei J. Damulytei-Semėnienei.

D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų niekada nepripažino, ji teisme buvo apklausta neviešoje posėdžio dalyje.

Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjai nepagrįstai leido prokurorams klausytis BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Be to, šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės J. Damulytės-Semėnienės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.