Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka sako tikįs, kad senaties terminai nesutrukdys teisme išnagrinėti Medininkų žudynių bylos ir paskelbti nuosprendį. Pasak jo, senaties terminai yra taikomi ne bylai, o asmenims.
© AFP/Scanpix

DELFI žiniomis, gali būti, kad šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktam Konstantinui Michailovui senaties terminas kitų metų liepos 31-ąją greičiausiai nesibaigs – jis po žudynių yra teistas kitoje byloje.

„Byla teisme nagrinėjama labai intensyviai, dedamos visos pastangos, kad procesas vyktų spėriai ir tikimės, kad išnagrinės iki kitų metų liepos 31-osios“, – penktadienį DELFI konferencijoje, skirtoje Medininkų žudynių 19-osioms metinėms, sakė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiasis prokuroras.

Jo vadovaujamo departamento prokurorai tyrė ir šiuo metu Vilniaus apygardos teisme palaiko valstybinį kaltinimą kol kas vienintelio baudžiamojon atsakomybėn patraukto buvusio „omonininko“ K. Michailovo byloje.

Prokuroras pabrėžė, kad senaties terminai yra taikomi ne bylai, o asmenims ir skaičiuojami nuo nusikaltimo padarymo dienos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

„Pažymėtina, kad senaties terminai nutrūksta, jeigu įtariamieji yra padarę naujus nusikaltimus, o pagal bylos duomenis, šios bylos įtariamieji yra padarę po Medininkų žudynių naujus nusikaltimus“, – sakė A. Kliunka

Vyriausiasis prokuroras pabrėžė, kad „dar atviras ir svarstytinas klausimas dėl kitokios nusikaltimo kvalifikacijos, kur senaties terminai netaikomi“.

„Tai priklausys nuo visų byloje surinktų duomenų patikrinimo ir įvertinimo“, – apie galimus pokyčius Medininkų žudynių byloje kalbėjo A. Kliunka.

Kitų įtariamųjų byla astkirta, paskelbta įtariamųjų paieška

Algimantas Kliunka
Algimantas Kliunka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Prokuroro teigimu, Medininkų žudynių bylos tyrimas vyko „labai sudėtingom sąlygomis“, nes įtariamieji yra ne Lietuvos piliečiai, kurie iškart po nusikaltimo išvyko iš Lietuvos.

„Mes patys savarankiškai kitose valstybėse tyrimo veiksmų atlikti negalėjome, teisinės pagalbos prašymai iš Rusijos Federacijos pusės buvo vykdomi atmestinai, į daugelį prašymų neatsakoma, – sakė A. Kliunka. – Teko dirbti savo jėgomis, todėl 2001-2003 metais pavyko pasiekti tam tikrą persilaužimą. Suradome liudytojus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kuriuos apklausėme. Ir tai leido pasirinkti tirtą versiją, kad nusikalstamus veiksmus atliko Rygos OMON'as. O paskui nustatėme, kurie iš 11 atvykusių asmenų konkrečiai dalyvavo šiame nusikaltime“.

Prokuroras pažymėjo, kad Rusijos prokurorai atsisakė išduoti tris įtariamuosius – Andrejų Lachtionovą (atsisakė 2008 m. balandžio 14 d.), Česlovą Mlyniką (2008 m. gegužės 29 d.) bei Aleksandrą Ryžovą (2009 m. liepos 15 d.). Vėliau teikiant pakartotinius prašymus daugeliu atvejų Rusijos prokurorai atsakydavo, kad į juos buvo atsakyta anksčiau.

Rusijoje besislapstantiems įtariamiesiems yra paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas, paskelbta jų tarptautinė paieška, išduoti Europos arešto orderiai. Jų atžvilgiu byla atskirta į atskirą tyrimą ir baudžiamasis procesas jų atžvilgiu tęsiamas, yra nebaigtas ir siekiama jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Senaties terminai jų atžvilgiu nėra suėję.

Pasak jo, jeigu įtariamieji bus sulaikyti kitose valstybėse, o taip pat jeigu Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos jiems įteiktų pranešimus apie įtarimus, tuo užtikrinant jų teisę žinoti kuo įtariami, būtų prielaidos spręsti dėl baudžiamos bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme jiems nedalyvaujant, jeigu jie vengtų atvykti į teismą.

Tiesa, kol kas tai neįmanoma – iki šiol Rusija Medininkų žudynių bei Sausio 13-osios bylose atsisakydavo įteikti Lietuvos teisinės pagalbos prašymus pateiktus pranešimus apie įtarimus, nes esą tai jau yra patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.

Pasak jo, praėjusių metų pavasarį Generalinėje prokuratūroje lankėsi Rusijos generalinės prokuratūros delegacija.

„Jie minėjo, kad ypač būtina bendradarbiauti Kaliningrade dingusio verslininko Jucio bylą, – prisiminė A. Kliunka. – Jiems buvo netikėta, kai iškėliau klausimą, jog būtina glaudžiau bendradarbiauti ir Medininkų byloje. Kolegos paminėjo, kad jie galbūt įvykdys mūsų teisinės pagalbos prašymus tuo atveju, kai bus sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Rusijos generalinės prokuratūros Tardymo komiteto ir Lietuvos generalinės prokuratūros. Bet vėliau jie atsisakė šito ketinimo“.

Rusijos prokurorai elgėsi nedraugiškai

Generalinės prokuratūros prokuroras pabrėžė, kad Lietuvai svarbios bylos tyrimą labai apsunkina tarptautinis aspektas, kad nusikaltimas buvo organizuotas iš kitos valstybės, kad įtariamieji paskui išvyko į kitą valstybę, be to įtariamieji yra kitos valstybės piliečiai.

„Be to, susiduriama su nedraugiškais veiksmais iš kitos valstybės - Rusijos Federacijos, t.y. pirminėje tyrimo stadijoje Rusijos pareigūnai neapklausė liudytojų, neinventorizavo ginklų, nepateikė pirštų antspaudų, avalynės pėdsakų, ir t.t.“, - DELFI konferencijoje aiškino prokuroras.

DELFI primena, kad Generalinės prokuratūros duomenimis, 11 žmonių OMON būrys iš Rygos į Lietuvą atvyko 1991-ųjų liepos 30-ąją. Jam vadovavo Č. Mlynikas. Davęs nurodymus jis tą pačią dieną su trimis kariškiais išvyko iš Lietuvos.

Septyni omonininkai įsakymą įvykdė kitos dienos ankstyvą rytą.
Prokurorams pavyko surasti liudytojų, kurie padėjo atskleisti tos tragiškos dienos įvykius. Pagal vadovybės nurodymus keturi milicininkai važiavo žudyti į Medininkus, o trys - karinėje bazėje sprogdino bombas.

Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.

Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.

K. Michailovas neigia prokurorų mestus kaltinimus ir tikina, kad nežudęs pareigūnų, nors tuo metu iš tikrųjų ir buvęs Lietuvoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (91)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (342)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (103)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (12)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (205)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (2)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (2)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (2)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (36)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...

Baltijos kelio metinių proga į Vilnių dviračiais atmynė svečiai iš Švedijos (1)

Dešimt tarptautinės telekomunikacijų bendrovės vadovų trečiadienį baigia tris dienas trukusį...