Neteisėtu praturtėjimu apkaltintų Šriūbėnų baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos prokuratūra apylinkės teismui perdavė dar lapkričio pabaigoje, tačiau jau gruodžio 3-ąją buvo priimta nutartis ją grąžinti prokurorui tyrimui papildyti.
Apylinkės teismas nusprendė, kad prokurorų surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) nurodytų reikalavimų – nėra išsamiai aprašytos kaltinamosios veikos, pateikti kaltinimai nėra aiškūs, be to, nenurodytos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.
Teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorų padarytos klaidos yra kliūtis bylą nagrinėti teisme, todėl ji grąžinta prokurorams. Šie su tokia pozicija prokuratūra nesutinka ir apylinkės teismo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Ar teisėtai byla buvo grąžinta prokurorams, pirmadienį aiškinosi Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė. Sprendimą teismas žada paskelbti sausio 8 d.
S. Šriūbėnui ir jo sutuoktinei atstovauja buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda – teisme jis aiškino, kad perduodami bylą teismui prokurorai pažeidė sutuoktinių teisę į gynybą, be to, pateikti kaltinimai nėra aiškūs ir konkretūs.
Advokatas teigė, kad kaltinimai Šriūbėnams grindžiami tik specialisto išvada – esą jie negali pagrįsti 402 tūkst. 311 Lt įgyto turto.
„Jie neturi galimybės gintis“, - kalbėdamas apie prokurorų ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus pabrėžė M. Dūda. Jis mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Šriūbėnai gali pagrįsti turto įgyjimą, todėl kaltinimai turi būti panaikinti, o byla turi būti nutraukta.
Tuo metu valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė Gelena Zajankovskaja teisme pažymėjo, kad klaidas bus galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, be to, prokuroras teisme, jeigu bus reikalinga, galės pakeisti kaltinimą.
Pasak prokurorės, ikiteisminio tyrimo metu Šriūbėnai atsisakė duoti parodymus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokurorai tyrimo metu nustatė, kad Šriūbėnai teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti daugiau kaip 400 tūkst. Lt sumos, už kurią buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, automobiliai, obligacijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai.
FNTT ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) S. Šriūbėnu susidomėjo po DELFI publikacijų apie šio politiko turtus – buvo skelbta, kad politikas įgijo butus iš įmonių, kurioms puikiai sekėsi Vilniaus savivaldybės viešuosiuose pirkimuose. Tada S. Šriūbėnas į platesnes diskusijas apie savo turtus nesileido ir tikino neatpažįstantis dalies DELFI atskleisto savo nekilnojamojo turto. Tiesa, Registrų centras patvirtino, kad DELFI duomenys atitiko nekilnojamojo turto registro informaciją.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo, turintis nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (65 tūkst. Lt) vertės turtą ir žinantis arba turintis ir galintis žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausme.
Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėja vieną bylą, kurioje gilinamasi į neteisėto praturtėjimo aplinkybes – nuo 18 teisėjų sprendimo priklausys, ar baudžiamojon atsakomybėn galima patraukti asmenis, įgijusius turtą iki įstatymo, numatančio atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojimo.