Dėl sunkesnių kaltinimų buvusį „omonininką“ Konstantiną Michailovą siekiantys nuteisti Generalinės prokuratūros prokurorai prašo jo leidimo perkvalifikuoti kaltinimus. Jeigu nuteistasis su tuo nesutiks, prokurorai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų prašo leidimo kreiptis į kolegas Latvijoje – nesant K. Michailovo sutikimo tokį leidimą gali išduoti jį Lietuvai perdavusi užsienio valstybė.
Konstantinas Michailovas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tokios aplinkybės paaiškėjo ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris apeliacine tvarka pradėjo nagrinėti ne tik Generalinės prokuratūros prokurorų, bet ir nuteistojo K. Michailovo bei jo advokatų skundus dėl praėjusių metų gegužę paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio.

K. Michailovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. (tyčinis nužudymas), jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Kadangi praėjusių metų kovo 31 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo įstatymo redakcija, kurioje yra numatyta atsakomybė ir už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, Generalinės prokuratūra siekia jį nuteisti pagal BK 100 str.

Pasak prokuroro Mindaugo Dūdos, Latvijos Respublika K. Michailovą pagal Europos arešto orderį (EAO) sutiko išduoti ir Lietuvoje persekioti dėl tyčinių nužudymų, o norint išduotą asmenį teisti už kitas nusikalstamas veikas, nenumatytas EAO, būtinas persekiojamo asmens arba išduodančios valstybės raštiškas sutikimas.

Prokuratūra paprašė K. Michailovo sutikimo leisti teisti pagal sunkesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį, o šiam nesutikus – teismo leidimo kreiptis į Latvijos Respubliką.

Prokuroras pažymėjo, kad buvusiam SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininkui K. Michailovui būtų inkriminuojamos „iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės“.

„Apie sunkesnę asmens teisinę padėtį byloja ir ta aplinkybė, kad pagal BK 100 str. nusikaltimui nėra numatyta senatis, be to, BK straipsnis galioja ir atgal“, – pažymėjo M. Dūda.

K. Michailovas teigė, kad dar nežino, ar sutiks su prokurorų prašymu. „Kategoriškai negaliu sutikti ar nesutikti, man reikia lako tai aptarti su savo advokatais“, – pareiškė K. Michailovas, teismo paprašęs duoti laiko.

Tuo tarpu jo advokatas Arūnas Marcinkevičius teisme užsiminė, kad leidimas nebus duotas. „Kaltinimai yra labai sunkūs“, – pažymėjo jis.

Laiko prašė ir K. Michailovą ginanti advokatė Ingrida Botyrienė bei iš Latvijos atvykęs jo gynėjas. Teismas nuteistajam davė laiko – savo poziciją nurodė suformuluoti iki vasario 9-osios.

Savo apeliaciniame skunde prokuratūra neprašo K. Michailovui keisti paskirtą bausmę, nes Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam jau skirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

K. Michailovas ir jo advokatai taip pat apskundė nuosprendį ir siekia, kad kaltinimai jam būtų panaikinti.

Nužudė tik todėl, kad saugojo Lietuvos valstybės sieną

Kaip yra konstatavęs teismas, Medininkų poste dirbę Lietuvos pareigūnai buvo nužudyti tik todėl, kad vykdė savo tarnybines pareigas ir saugojo Lietuvos valstybės sieną.

Pasak teismo, K. Michailovo kaltę patvirtina įrodymų visetas. Iš nuteistojo buvo priteisti 2 mln. 257 tūkst. Lt.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Česlovo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė Lietuvos pareigūnus.

Mirtinos kulkos buvo paleistos į Medininkų poste dirbusius Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Kelių policijos rinktinės policininkus Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką.

Per užpuolimą išgyveno tik Vilniaus muitinės inspektorius Tomas Šernas.

Bylos duomenimis, Č. Mlynikas 1991-ųjų liepos 30 d., apie 21-23 val., SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus – A. Laktionovą, A. Ryžovą ir K. Michailovą, kuriems įsakė nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos pareigūnus.

K. Michailovas, A. Laktionovas ir A. Ryžovas sutiko įvykdyti šį įsakymą.
„Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. Michailovas automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 4-5 val., Vilniaus raj., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. Michailovas Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. Kazlauskui ir J. Janoniui tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje „VAZ 2101“ sėdėjusį J. Janonį bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. Janonio ir A. Kazlausko pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė“, – teigiama teismo nuosprendyje.

Lietuvos pareigūnus sušaudė vagonėlyje

Pasak teismo, tuo metu A. Laktionovas ir A. Ryžovas grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Šerno, A. Musteikio, R. Rabavičiaus, A. Juozako, M. Bulavako, S. Orlavičiaus pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė.

Sulaikytus Lietuvos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. Janonį, K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu bendromis pastangomis, siekiant nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų – dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius.
Į Medininkų posto pareigūnus iš viso buvo paleista 16 šūvių.

Medininkų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 1991-ųjų liepos 30-ąją į Vilniaus OMON bazę atvyko geriausiai parengti Rygos OMON milicininkai, kurie iš anksto žinojo ir jau buvo suplanavę užpulti ir nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus.

Omonininkai buvo ginkluoti iš Rygos policijos akademijos pagrobtais automatais, kurių dalis nebuvo įtraukti į Rygos OMON apskaitą. Be to, milicininkai su savimi buvo pasiėmę sprogmenų, kuriuos siekdami nukreipti dėmesį, naktį 2.48 val. susprogdino Vilniuje.

Nustatyta, kad apie 23-24 val. K. Michailovas, A. Ryžovas, A. Laktionovas sėdo į Vilniaus OMON’e dirbusio milicininko Tadeušo Gudaneco vairuojamą automobilį.

Rygiečiai buvo nuvežti iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus maždaug 800 metrų iki Medininkų posto vairuotojui buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.
Medininkų postą užpuolę omonininkai į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.

Apklaustas T. Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvius važiuoti į Vilnių. Tačiau pradėjus švisti prie jo automobilio dideliu greičiu privažiavo kita mašina (ji buvo pagrobta iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų), iš kurios iššoko Rygos OMON pareigūnai. Jie į automobilį įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną.

Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę. Pakeliui T. Gudanecas išgirdo, kaip vienas pareigūnų sakė kitam, „kad už šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje“.

Kitą dieną T. Gudanecas iš Vilniaus OMON vado pavaduotojo Vladimiro Razvodovo gavo nurodymą pakeisti automobilio padangas.

Be to, bylos nagrinėjimo metu vienas liudytojų pareiškė, kad A. Ryžovas OMON bazėje esą priekaištavo K. Michailovui, kad šis pirmas pradėjo šaudyti iš pistoleto.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (49)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (46)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1140)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...