Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu yra numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3 000 iki 3 500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius.

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys prašys projektą trečiadienį Vyriausybėje svarstyti skubos tvarka, BNS sakė ministerijos atstovė Rūta Apeikytė.

Jei įstatymas bus priimtas, pirmuosius jaunuolius devynių mėnesių mokymams ketinama pakviesti antroje šių metų pusėje, pirmiausia - savanoriškumo pagrindu.

Valstybės gynimo taryba siūlo šaukimą grąžinti penkeriems metams.

Valstybės ir kariuomenės vadovai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.

Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais, jie grąžinami reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.

KAM teikiamame įstatymo projekte siūloma perrašyti jau šiems metams numatomą ribinį Lietuvos kariuomenės karių skaičių. Šiuo metu numatytas skaičius – nuo 14,34 tūkst. iki 18,46 tūkst. karių.

Tiek apatinę, tiek viršutinę ribą KAM siūlo pakelti 3,5 tūkst. Kitaip tariant, kariuomenėje šiais metais numatoma turėti ne mažiau nei 16,84 tūkst. ir ne daugiau 21,96 tūkst. karių.

Svarbiausias pakeitimas – vienas skaičius. Dabar galiojančiame įstatyme ties nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariais mirga nulis, o siūloma įrašyti nuo 3000 iki 3500.

Šauktinių sugrąžinimo į kariuomenę projektas

Ministras deda viltis į savanorius

Juozas Olekas
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas DELFI teigė, jog teikiamu įstatymo projektu kol kas tik perrašoma kariuomenės struktūra, atveriant kelią šauktinių sugrąžinimui. O ribos, taikomos šauktinių amžiui, išlieka tos pačios, kurios, nors ir neveikiančios, galioja dabartiniuose įstatymuose.

„Čia yra du skirtingi teisės aktai. Čia yra įstatymas dėl ribinių skaičių ir jis tikslinamas. O kol kas galioja apribojimai šaukimui – pagal amžių ir kitus dalykus – kitame įstatyme. (…) 19-26 m. ir 19-38 m.“, - aiškino J. Olekas.

Pasak jo, iki 38 metų gali būti šaukiami vyrai, kuriems iki 27-ojo gimtadienio dėl vienų ar kitų priežasčių buvo atidėta karo prievolė. „Tiems, kuriems buvo atidėta, kurie studijavo aukštąjį mokslą. Taip, dabar tokia yra tvarka“, - sakė J. Olekas.

Vis dėlto ministras neatmeta, kad dalis kriterijų, pagal kuriuose bus atrenkami šauktiniai, gali keistis.

„Pasižiūrėsim. Kadangi tai buvo neaktuali redakcija – tuo metu šaukimas buvo sustabdytas – gal nebuvo tokių diskusijų. Pasižiūrėsime, kokių yra nuomonių ir kokie poreikiai“, - tęsė politikas.

J. Olekas pabrėžia, esą tikimasi, jog šauktinių skaičius nesieks siūlomos nustatyti viršutinės ribos. Esą spragą kariuomenėje turėtų bent iš dalies užpildyti savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai.

„Privalomas šaukimas „įsijungia“ tiktai tada, kada nesusirenka tiek, kiek nori, savanorių. (…) Geriname tarnybos sąlygas, aprūpinimą karių. Matyt, kad bus ir savanorių nemažai“, - vylėsi ministras.

Pirmasis šaukimas į kariuomenę numatomas jau šių metų rugpjūtį arba rugsėjį.

Dėl šauktinių amžiaus pakeitimų nebus

Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė DELFI sakė, kad šie du pakeitimai – vieninteliai.

Paskelbus apie šauktinių kariuomenės grąžinimą, daug klausimų kilo dėl šauktinių amžiaus cenzo – šauks jaunuolius nuo 19 iki 26 ar ir turinčius aukštąjį išsilavinimą iki 38 metų. V. Cieminytė sakė, kad taip skaidyti įstatymo negalima – išsilavinę, ne vyresni nei 39 metų amžiaus asmenys taip pat bus šaukiami.

„Įstatyme nurodyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kviečiami asmenys nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai) ir aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). Taip pat, kad karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Jokių pakeitimų dėl šios dalies nenumatyta“, – sakė ji.

Atleidimas nuo tarnybos ar jos atidėjimas

Mokiniai, studentai, asmenys, vieni auginantys nepilnametį vaiką arba esantys vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 m., neįgaliųjų asmenų globėjai, moterys, nebent jos pačios pageidaus ir turės medicinos išsilavinimą, asmenys dėl sveikatos būklės netinkami tarnybai.

Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai ir tarnyba nedarys žalos nei asmeniniams, nei visuomeniniams interesams: verslas, paskolos, kiti asmeniniai įsipareigojimai.

Studentams tarnyba bus atidėta, išskyrus norinčius tarnauti. Studentams studijų vieta bus išsaugota.

Moterys gali į privalomąją karo tarnybą ateiti tarnauti savanoriškais pagrindais. Europoje vienintelė valstybė, kurioje moterys yra šaukiamos į privalomąją karinę tarnybą yra Norvegija. Tačiau ir čia tokia tvarka įsigaliojo tik nuo šių metų sausio 1 d.

Šauktiniams suteikiamos socialinės garantijos:

Garantuojama darbo vieta, eitos pareigos ar studijų vieta;

Darbdaviams 6 mėn. kompensuojamas mokamas darbo užmokestis;

Kompensuojama iki 50% studijų kainos;

Pirmenybė priimant į statutinio valstybės tarnautojo pareigas;

Mokamos išmokos, draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu;

Aprūpinami apranga, maistu, gyvenamąja patalpa, suteikiamos atostogos, apmokamos kelionės namo išlaidos, kompensuojama nuosavo ar nuomojamo būsto komunalinių išlaidų dalis, kuria karys nesinaudoja.

Šaukimas

Pirmiausia priimami norintys tarnauti, o jei jų nepakaks – kiti pagal sąrašą, kurį sudaro kompiuterinė programa atsitiktinai parinkdama prievolininkus. Sąrašas, jo sudarymo eiga skelbiami viešai, jo sudarymą stebi visuomenės atstovai, jie dalyvauja ir komisijose siūlančiose ministrui piliečius atleisti nuo tarnybos.

Asmenys, piktnaudžiaujantys tarnyba, klastojantys medicinines išvadas, darantys neteisėtą poveikį komisijos nariams bus griežtai baudžiami.

Asmuo, negalintis eiti tarnybos, Savanorių pajėgų regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriui pateikia atleidimo nuo tarnybos priežastis.

Šaukimas organizuojamas šiose NATO valstybėse: Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Turkijoje ir šiose ES valstybėse: Suomijoje, Austrijoje, Kipre. Šaukimą taip pat organizuoja Šveicarija.

Vengiantiems tarnybos šauktiniams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė – iki dvejų metų nelaisvės.