Prognozuoja netolimą Lietuvos ateitį: situacija darosi ypač bloga

 (1271)
Demografinis išsivaikščiojimas. Tą Lietuvoje konstatuoja demografė Vlada Stankūnienė, akcentuojanti itin liūdnus praėjusius metus. Pasak jos, situacija ypatingai bloga ir reikia kelti klausimą, ar dar iš viso įmanomas Lietuvos demografinis atgimimas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė V. Stankūnienė trečiadienį skaitė pranešimą Seime surengtoje konferencijoje. Joje klausta, ko reikia, kad Lietuva neišsivaikščiotų.

„Demografinis išsivaikščiojimas“. Taip V. Stankūnienė apibūdino esamą situaciją. Pasak jos, reikia kelti klausimą ne kada galimas Lietuvos demografinis atgimimas, o ar jis iš viso galimas.

„Situacija ypatingai bloga. Nors prieš porą metų ir dar praėjusiais metais kalbėjome apie galimus pozityvius pasikeitimus, apie šviesą tunelio gale, praėję 2015 m. mums pateikė siurprizą – situacija vėl gerokai pablogėjo, praktiškai pagal visus pagrindinius demografinius rodiklius“, – konstatavo V. Stankūnienė.

Profesorė priminė, kad per pastaruosius 25 m. Lietuva sumažėjo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių – daugiau nei 22 proc., kasmet daugiau kaip 30 tūkst. Kasmet nykstame daugiau kaip 1 proc. ir tą daugiausia lemia migracija – per 25 metus dėl migracijos žmonių sumažėjo maždaug 650 tūkst.

Šalia milžiniško masto migracijos demografė ragina matyti kitą mūsų nykimo dedamąją: dėl natūralios kaitos, didesnio mirtingumo nei gimstamumo per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 165 tūkst.

Emigruoja dėl ekonominių priežasčių

V. Stankūnienė atkreipia dėmesį, kad yra ir nedeklaruotos migracijos. Ji ragino nesidžiaugti dėl grįžtamosios migracijos, mat didelė dalis emigrantų – buvę migrantai, kurie grįžta, pabando ir vėl išvyksta.

Vlada Stankūnienė
Vlada Stankūnienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Dar ir dar kartą pripažinkime, kad migracijos priežastys visų pirma ekonominės: migruojama iš ten, kur gerovė žemesnė, kur pajamos ir darbo užmokestis mažesni į ten, kur geriau ir gerovės, ir pajamų požiūriu. Tai taisyklė, ne išimtis“, – sakė V. Stankūnienė.

Pasak mokslininkės, jeigu mūsų minimali mėnesinė alga beveik penkis kartus mažesnė nei ten, į kur daugiausia migruojama, tai kada mes galime tikėtis bent pradėti artėti prie to lygio ir stabdyti emigraciją.

„Praėjusių metų emigracija visų pirma padidėjo dėl 20-24 m. amžiaus vyrų emigracijos, kartu ir vyresnio amžiaus vyrų emigracijos“, – sakė VDU profesorė, raginusi vyrų emigracijos priežasčių ieškoti atliekant nuoseklius tyrimus.

V. Stankūnienė aptarė ir kitus demografijos procesus, didele dalimi lemiančius mūsų nykimą.

Eelementariausias dalykas – gimimų skaičius, kuris nuo 1990 m. labai sumažėjo. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. vaikų. Šiems skaičiams didelį poveikį turi emigravusi jaunimo dalis.

„Situacija labai bloga, toli iki to, kad mes nenyktume“, – kalbėjo V. Stankūnienė.

Mokslininkė pastebi, kad Lietuvoje mažai šnekama apie mirtingumą. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė tesiekia 69,13 metų, moterų – 79,88 m. „Tarp Europos Sąjungos šalių jau daugiau nei 10 metų esame blogiausioje situacijoje“, – vyrų mirtingumo situaciją apibendrino demografė.

„O koks potencialas mums atgimti? Emigracijos mastai didžiuliai ir, kaip bandžiau akcentuoti, akivaizdžiai nemažėja, net turi tendenciją padidėti. Gimstamumas, nors ir atrodo su pozityviais pasikeitimais, labai žemas ir toliau neužtikrina kartų kaitos, lemia populiacijos nykimą. Mirtingumas, ypač vyrų, neadekvačiai aukštas, jį labai deformavo amžiaus struktūra, kuri lemia ateitį, ar galime greit atgimti, ar negalime“, – aiškino VDU Sociologijos katedros profesorė.

Mokslininkė konstatavo, kad pagal Lietuvos gyventojų amžiaus struktūrą pagrindo populiacijai nenykti nėra.

Ateityje mūsų tik mažės

V. Stankūnienė apžvelgė, ką Lietuvai prognozuoja pagrindinės solidžios institucijos „Eurostat“ bei Jungtinių Tautų organizacija (JTO). Visos jos remiasi amžiaus struktūra, gimstamumu, mirtingumu bei migracija.

„Kadangi amžiaus struktūra tokia, ir su migracija, ir be migracijos, ir su mažėjančia, ir su nuline migracija visi variantai duoda tai, kad gyventojų skaičius mažėja. Visi.“, – liūdnas prognozes pateikė demografė.

Pagal „Eurostat“, dar 10 metų emigracija iš Lietuvos bus intensyvi. Gimstamumo ir mirtingumo situacija gerės, tačiau artėjant prie šimtmečio vidurio Lietuvoje bus mažiau nei 2 mln. gyventojų. Panašų vaizdą Lietuvai piešia JTO.

„Stabilizacija prasideda tik amžiaus pabaigoje ties 2 milijonais“, – kalbėjo V. Stankūnienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (2)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (59)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.

K. Pūko apkaltos komisija išvadas teiks penktadienį (8)

Šią savaitę, greičiausiai penktadienį, dėl Seimo nario Kęstučio Pūko apkaltos spręsianti komisija ketina apsispręsti dėl savo išvadų.

Europos Taryba lietuvių iniciatyva pasmerkė gėjų persekiojimą Čečėnijoje (22)

Lietuvos parlamentarų iniciatyva Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pasmerkė Čečėnijos valdžios vykdomą gėjų persekiojimą, ir paragino atlikti tyrimą.

„120s“ žinios: suimti panevėžiečio nužudymu įtariami jaunuoliai ir Černobylio tragedijos metinės

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: Panevėžyje į teismą buvo vežami sulaikyti jaunuoliai, įtariami balandžio 23-iosios naktį Panevėžyje mirtinai lazdomis uždaužę jauną vyrą. Įtariama, kad šie jauni panevėžiečiai (du 17-mečiai ir 20-metis) užpuolė tris vaikinus: vienas jų žuvo. Pirmąjį 17-metį teismas leido suimti mėnesiui, antrąjį - 10 dienų. Pilnametis įtariamasis suimtas maksimaliam trijų mėnesių terminui.