Konfliktas gali vystytis dviem kryptimis: pirma, Rusija ir jos remiami separatistai gali intensyvinti puolimą ir mėginti išplėsti separatistų kontroliuojamą teritoriją; antra, Ukrainą bus mėginama sugriauti iš vidaus, kad ji prarastų motyvaciją reformoms.

Karinių veiksmų intensyvėjimo tikimasi po gegužės 9-osios, kai Rusija tradiciškai mini Antrojo pasaulinio karo veiksmų pabaigą Europoje.

Ukrainoje su pagalbos organizacijomis dirbantis Jonas Ohmanas teigia, kad šioje šalyje tikrai daug ženklų apie artėjantį Rusijos ir separatistų puolimą: išminuojamos teritorijos puolimui, tikrinama ukrainiečių gynyba artilerijos ugnimi, bandoma išprovokuoti ukrainiečių atsakomąją ugnį. „Apšaudymai vyksta kasdien“, - sako J. Ohmanas.

Tačiau jis galimų karinių veiksmų atsinaujinimo nesieja su Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimu Maskvoje: jo nuomone, tikėtinas puolimas neturėtų būti visaapimantis, labiau tikėtina, kad promaskvietiškos pajėgos teritoriją bandys plėsti po keletą kilometrų.

„Negaliu tiksliai pasakyti, ar bus puolimas, nes nežinau. Bet pagal visus ženklus matosi, kad kažkokie veiksmai prasidės per kelias savaites“, - sako J. Ohmanas.
Jonas Ohmanas

Europarlamentaras Petras Auštrevičius pabrėžia, kad Rusija aiškiai demonstruoja neatsisakanti karinio veikimo, todėl koviniai veiksmai Ukrainoje gali atsinaujinti. Tačiau poltikas primena, kad birželio mėnesį Europos Sąjungoje bus svarstoma, ar pratęsti Rusijai taikomas sankcijas, todėl, jo nuomone, Maskva gali palūkėti.

„Man kelia abejonių, ar Rusija iki tol laiko būtų suinteresuota išjundinti šį santykinį status quo su Europos Sąjunga. Bet šiaip turime daugiau nei pakankamai argumentų tikėti, kad Vladimiras Putinas neatsisakė savo ankstesnių įsitikinimų", - sako P. Auštrevičius.

„Iš tikrųjų didesnė grėsmė nei karinė Ukrainai yra ekonominė situacija. Nepaisant to, kad Rusijoje ekonominė situacija yra bloga, Ukrainoje ji dar blogesnė. Toks marinimas ar tolimesnės įtampos išlaikymas, užsienio investicijų neatėjimas, ekonominės situacijos nesinormalizavimas yra Ukrainos priešas. Bet aš manau, kad V. Putinas nemėgsta laukti, jis yra greito veiksmo šalininkas, veikia tada, kai jis nori veikti, o ne tada, kai susidaro kažkokios aplinkybės", - svarstė europarlamentaras.

Jis pabrėžė, kad tiesioginis Rusijos interesas yra sausumos koridorius į Krymą, nes kol kas Maskva neturi jokio logistinio sprendimo, kaip pigiai aprūpinti okupuotą pusiasalį.

Rusijai nepatiko Kijevo sprendimai

Pasak Rytų Europos studijų centro analitikų Lino Kojalos ir Lauryno Kasčiūno, konfliktas neišvengiamai intensyvės dėl to, kad Kijevas nešoka pagal Maskvos dūdelę.

Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Rada – dar kovo 17 d. priėmė teisės aktus, kuriais separatistų kontroliuojamiems regionams garantuojamas specialusis statusas, bet tik tuomet, kai šiuose regionuose įvyks rinkimai pagal Ukrainos įstatymus. Separatistų savivalda turėtų galioti trejus metus ir leisti jiems stiprinti bei gilinti santykius su Rusija bei įkurti savas policijos pajėgas. Tačiau Ukrainos reikalavimas, kad rinkimai vyktų pagal šalies įstatymus reiškia, kad iš teritorijos turėtų būti išvesti Rusijos kariai ir nelegalios grupuotės. Rusijai toks sprendimas nepatiko.

„Šis sprendimas leido Ukrainai išsivaduoti iš rusiškų spąstų, jie nežaidė rusiško žaidimo. Būtent dėl to, kad rusams nepavyko sukurti efektyvaus svetimkūnio Ukrainoje pagal formulę „jūs finansuokite, mes kontroliuosime“, jie gali pradėti naujus karinius veiksmus“, - sako L. Kasčiūnas.
Laurynas Kasčiūnas

„Toks scenarijus Rusijos netenkina ir tada lieka dvi strateginės kryptys: imtis tolesnių karinių veiksmų ir bandyti didinti kontroliuojamą teritoriją, o per tai vėl mėginti susodinti visus prie vieno stalo ir tartis dėl naujų sąlygų. Arba tiesiog stengtis nustekenti Ukrainą, kad ji politiškai prarastų motyvaciją keistis, nebevykdytų reformų, susidurtų su ekonominiais sunkumais, prarastų Maidano dvasią ir subyrėtų iš vidaus“, - sako L. Kojala.

L. Kasčiūnas sako manantis, kad Rusijos ir jos remiamų separatistų veiksmus šiuo metu šiek tiek stabdo artėjanti gegužės 9-oji. Nors Kremliaus rengiamos iškilmės Maskvoje daugelio šalių lyderių yra boikotuojamos, tačiau šalys, išskyrus Lietuvą, siunčia savo ambasadorius. Be to, nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepasirodys parade, tačiau gegužės 10 d. Maskvoje pagerbs žuvusiuosius Antrajame pasauliniame kare kitą dieną prie Nežinomo kareivio kapo.

Kijeve vyksta ES ir Ukrainos viršūnių susitikimas

Tačiau L. Kojala nemano, kad intensyvesni kariniai veiksmai Donbase vyks pagal įprastą scenarijų: jo nuomone, Rusija gali bandyti vėl investuoti į diversijas iš vidaus, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra sustiprinusio įtvirtinimus ties Minsko linija.
Linas Kojala

„Ukrainos kariuomenė dabar yra gerai įsitvirtinusi ties skiriamąją linija, jie bus daug geriau pasirengę atremti atakas, veiksmai nebevyks taip chaotiškai, nes demarkacinė linija realiai egzistuoja kelis mėnesius. Tad užimti naujų teritorijų bus sunku. Manau, kad kas gali prasidėti, tai bandymai destabilizuoti padėtį provokacijomis, pavyzdžiui, Odesoje ar tame pačiame Mariupolyje – rodyti, kad ten atsiranda požymių apie vietinius sukilimus ir nepasitenkinimus, tuo kokie sprendimai priimami Kijeve. Galbūt tokiu būdu, ne tiesioginės karinės jėgos naudojimu, bet per chaoso kėlimą“, - sako politologas.

Kaip rašo news.liga.net, gegužės viduryje bus pabaigti įvairaus sudėtingumo Mariupolio gynybiniai įtvirtinimai: artilerijai, kariams, technikai. Mariupolis priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamai teritorijai, tačiau miestas yra nuolatiniame pavojuje. Balandžio 26 d. separatistai atidengė artilerijos ugnį 20 kilometrų nuo Mariupolio tie Širokino kaimu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas balandžio 23 d. pranešė, kad Rusija padidino paramą separatistams, užtikrina jų treniruotes ir tiekia jiems pažangią ginkluotę. Pasak Aljanso vadovo, į Ukrainos teritoriją buvo atgabenta apie 1000 karinės technikos vienetų, įskaitant tankų, artilerijos ir oro gynybos sistemų.

Karščiausiais taškais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai šiuo metu įvardija vietas ties Širokinu ir ties Donecko oro uostu. Luhansko srityje incidentų ir susišaudymų fiksuojama mažiau. Speciali ESBO stebėjimo misija atlieka monitoringą ir Charkove, Odesoje, Dnieporopetrovske, Chersone, Lvove, Černivciuose. Tačiau ESBO skundžiasi, kad misija nėra informuojama apie užminuotas teritorijas, ne visuomet sulaukia saugumo garantijų ir Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“.

L. Kojala teigia, kad pagrindinė problema lieka viena: Ukrainos teritorijoje esama apie 10 tūkst. karių ir kovotojų, o Kijevas vis dar nekontroliuoja sienos su Rusija. „Tarptautiniams stebėtojams vis dar realiai nepavyksta stebėti proceso: kas kerta sieną – ar karinės pajėgos, ar humanitariniai konvojai, ar dar kokie kiti judėjimai. Kol taip nėra, tol galimybė kad iš naujo kils ar suintensyvės konfliktas yra didelė“, - sakė politologas.

Pirmadienį Kijeve kaip tik vyksta Europos Sąjungos ir Ukrainos viršūnių susitikimas, kurio dėmesio centre - Ukrainos pasirašytas Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimas. Pagrindinis Ukrainos prašymas Europai – atsiųsti taikdarius, kurie galėtų stebėti, kaip laikomasi paliaubų, įtvirtintų pagal antrąjį Minsko susitarimą. Ukraina taip pat yra prašiusi Jungtinių Tautų taikdarių.

Tačiau neoficialiai kalbama, kad Europos Sąjunga nemato priežasčių, kodėl ESBO stebėtojus turėtų keisti Europos Sąjungos šalių taikdariais. Europos Sąjunga susitikime labiau koncentruosis į ekonomines Kijevo vykdomas reformas. Briuselis taip pat gali pareikalauti iš Ukrainos galutinai įgyvendinti konstitucinę reformą dėl separatistų kontroliuojamų regionų statuso.

P. Auštrevičius aiškina, kad pagrindinis skirtumas tarp Europos Sąjungos taikdarių ir ESBO stebėtojų tas, kad taikdariai stovėtų tarp konfliktuojančių pusių, kai neginkluoti stebėtojai viso labo stebi karinės technikos judėjimą iš ukrainiečių pusės, nes separatistai ne itin juos įsileidžia. Panašios Europos Sąjungos taikdarių misijos veikė Kosove ir iš dalies Gruzijoje.

Jungtinių Tautų duomenimis, karas Ukrainoje jau pareikalavo 6100 gyvybių.