Kaip Seimas balsuos, pasak L. Graužinienės, paaiškės po frakcijų sueigų trečiadienio rytą.
"Praktiškai, kiek vakar buvo nuomonių, tai dauguma linksta į tai, kad vis dėlto paprastesnis kelias yra atmesti veto ir tada įsigaliojus įstatymui pataisyti tas vietas, dėl kurių jau yra sutarta. Ir Premjeras, diskutavęs su profsąjungomis, ir taip pat visi opozicijos politikai apie tai kartoja, ir Andrius Kubilius yra sakęs ne vieną kartą, kad reikės taisyti tam tikras vietas. Tai tiesiog ir techniškai kelias yra paprastesnis, ir pasieksime panašių rezultatų, todėl, kad, jeigu pritarsime Prezidentės veto, tai net kai kuriuos techninius pataisymus reikės daryti jau priimtuose įstatymuose ir tuose, kuriuos yra pasirašiusi Prezidentė. Paprasčiau dabar yra atmesti veto ir tada pataisyti", - interviu "Žinių radijui" trečiadienio rytą sakė Seimo vadovė.
L. Graužinienei asmeniškai naujame Darbo kodekse užkliuvo darbuotojų atstovavimas, darbo sutarčių formos.
"Sudarytos atskiros darbo grupės išnagrinės, ir mes tikrai kartu priimsime sprendimus, kurias vietas reikia taisyti, bet dabar, pirmiausia, reikia priimti jį", - teigė Seimo vadovė.
Naujasis Darbo kodeksas, pasak Seimo Pirmininkės, yra žingsnis į priekį šaliai, galimybė investuotojams, valstybės patrauklumas, todėl į tai reikia žiūrėti plačiau.
"Todėl aš balsavau už tą įstatymą ir dabar balsuosiu prieš veto", - neabejojo L. Graužinienė.
Seimas trečiadienį ketina galutinai apsispręsti dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso. Trečiadienį iš ryto šį klausimą ketina svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, po pietų per Seimo plenarinį posėdį politikai planuoja apsispręsti, pritarti ar nepritarti Prezidentės pasiūlymams.
Šalies vadovė siūlo į Darbo kodeksą grąžinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių dalis.
D. Grybauskaitė taip pat siūlo išbraukti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių, kurios ES valstybėse egzistuoja tik Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose, nuostatą.
Tarp siūlymų - palikti išeitinės išmokos dydį (2 vidutinių darbo užmokesčių - VDU), kai iš darbo išeiti nori pats darbuotojas. D. Grybauskaitės teigimu, turėtų būti ilginami atleidimo iš darbo terminai socialiai jautrioms grupėms - auginantiems vaikus iki 14 m. terminą pailginti iki 3 mėnesių, toks pats terminas, anot Prezidentės, turėtų būti taikomas ir auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. Šalies vadovė siūlo išeitinę kompensaciją didinti nuo 6 iki 8 VDU, kai iš darbo atleidžiama darbdavio valia.
Prezidentūra siūlo numatyti dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio dienomis, kai darbuotojas apie darbo grafiko pasikeitimą įspėjamas tik prieš dvi darbo dienas. Darbuotojams, dirbantiems sutrumpintu grafiku kenksmingomis sąlygomis (pvz., naktimis), už darbą siūloma apmokėti kaip už visą darbo dieną. Prezidentė taip pat siūlo grąžinti nuostatą už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje suteikti papildomų kasmetinių atostogų.
Anot Prezidentūros, taip pat turėtų sugrįžti ir laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo, o terminuotos sutartys nuolatiniam darbui turėtų būti leidžiamos, tik jei dėl jų sutarta kolektyvinėje darbo sutartyje, numatant, kad tokios sutartys būtų sudaromos su ne daugiau kaip 20 proc. pastovų darbą dirbančių įmonių darbuotojų.
Stiprinant kolektyvinių darbo santykių atstovavimą, Prezidentė siūlo suteikti apsaugą nuo atleidimo ne tik profesinių sąjungų atstovams, bet ir visiems darbuotojams, kurie ginčo su darbdavio metu atstovauja darbuotojų interesams. Prezidentės nuomone, privalomos darbo tarybos nėra reikalingos, jos gali būti steigiamos tose įmonėse, kur nėra profsąjungų ir kuriose dirba per 20 žmonių.
Šių metų birželio 21 d. Seimas priėmė naują Darbo kodeksą. Už šį dokumentą balsavo 65 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė.