„Turime dvi galimas blogybes, ir pašiukšlinam, tai teisybė, bet tą, ką prišiukšlins didžiausia kompanija ir paliks, tai bus tūkstantį kartų mažesnė žala, negu, kad mes iškirsim ten mišką, pastatysim namus, išasfaltuosim mašinų aikšteles, ir kad ten niekad nebeaugs miškas“, - tvirtino profesorius.
„Mes siekiame, kad miškų savininkai turėtų teisėtas galimybes disponuoti savo turtu be kyšių, be išimčių, kurias dabar tik valdininkai gali suteikti. Kuo daugiau išimčių, tuo daugiau reikalingas valdininkų įsikišimas. Tad dabartinė valdininkijos kasta prieštarauja ir priešinasi bet kokiam žmogaus laisvėjimui, - teigė Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. - Manome, kad nepriėmus šio įstatymo, žmonės yra tarsi verčiami parduoti savo turimus miškus, nes dabar neturi ten jokių teisių, išskyrus, kad surinktų šiukšles“.
„Pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, žmonėms turėjo būti pasakyta, kad miškų, kaip ypatingos ekonominės socialinės ekologinės vertybės naudmena gali būti pakeista tik išimtiniais retais atvejais. Dabar bandoma „prakišti“ įstatymą, ir padaryti taip, kad pakeitimas miškų kitomis naudmenomis taptų taisykle. Jeigu, neduok Dieve, šitai patvirtintų, įstatyme atsirastų baisiausias punktas, kuris leistų kiekvienoje privačioje miško valdoje iškirsti 0,2 ha privačiai namų valdai, t. y. mišką toje vietoje panaikinti ir ten statyti namą“, - aiškino R. Juknys.
„Teisė turėti mišką nereiškia teisės jį kirsti. Miškas yra kitokia vertybė negu ariama ar miesto žemė, O kas iš to gautųsi? Įsivaizduokite, dabar yra likę priėjimai prie ežerų ir upių tiktai ten, kur išliko augantis miškas, visur kitur aptverta“, - argumentavo profesorius.
Tuo tarpu miškų savininkai sako siekiantys ne naikinti mišką, bet įgyvendinti savo ekonomines teises.