Todėl Aukščiausiasis teismas yra nustatęs minimalią alimentų sumą, kurios užtektų būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.
Tačiau su skyrybų bylomis dirbantys advokatai tikina, kad ši suma ne visada atitinka sveiko proto kriterijus, o didelėmis išmokomis vaikams nesižarsto net turtingi žmonės – tik vienas kitas nepagaili 1500-2000 Lt.
Sutuoktiniai piktinasi, kodėl teismui netinka 150 Lt alimentai
Pasak Kauno apylinkės teismo teisėjos, Teisėjų tarybos narės Dianos Labokaitės, nutraukiant santuoką teisme turėtų būti išspręstos visos problemos, kad bylos dalyviams po teismo sprendimo nebereikėtų daugiau vienas su kitu kontaktuoti ir susitikti. Tai reiškia, kad turi būti ir turtas padalintas, ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas išspręstas, ir sutarta dėl išlaikymo vaikams.
„Deja, šiose bylose dažniausiai per daug koncentruojamasi į turto padalinimą, ypač pačių tėvų turtinius reikalus, kaltes, įvairias nuoskaudas, ir per mažai aiškinamasi dėl vaikų poreikių, o teismai iš savo pusės nepareikalauja ar per mažai pareikalauja įrodinėti vaikų poreikius, tuo tarpu patys sutuoktiniai apsiriboja tik nurodydami, kad vaikas „tokio ir tokio amžiaus“ ir jam reikia priteisti, pavyzdžiui, 150 Lt arba nurodoma, kad išlaikymo vaikams visai nereikia. Žmonės ateina su tokiomis santuokos nutraukimo pasekmių sutartimis, kurias pasirašo tiek tėtis, tiek mama. Jei teisėjas stengiasi būti aktyvesnis ir sako, kad ši suma yra juokinga ir nepateisinamai maža, abi šalys pasipiktina. Esą ko teismas kabinėjasi, jeigu jie abu susitarė. Moteris dažnai tiki žodiniu vyro pažadu, kad ji mokės daugiau, o sutartis esą tik formalumas, kad ištuoka būtų greičiau įforminta ir kiekvienas galėtų eiti savo keliu“, - sakė teisėja, skaitydama pranešimą Seime organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas“.
Pasak pranešėjos, teismas vis dėlto linkęs reikalauti, kad išlaikymo dydis, kuris įrašomas sutartyje, būtų realus, pagrįstas ir atitiktų vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, kadangi santykiai tarp buvusių sutuoktinių laikui bėgant keičiasi, žmonės vienas nuo kito tolsta ir tie pažadai, kurie duoti, ne visada yra vykdomi.
„Būna sunkių bylų, kai šalių padėtis tokia prasta, kad tenka nusileisti iki įvairių minimumų ir galvoti, kokie yra minimalūs vaiko poreikiai. Tuomet remiamės švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis vaikų maitinimo normomis, pagal kurias vaiko dienos maitinimui skiriama nuo 8,5 iki 10,9 Lt. Taip pat kelrodžiu, padedančiu šiek tiek orientuotis priteisiant realų ir tinkamą išlaikymo dydį, gali būti sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamų produktų sąrašas. Kalbant apie vaikų poreikius, į juos įtraukiamas gan platus spektras: maistas, apranga, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, žaidimai, kultūrinis ugdymas. Mes visada rekomenduojame neapsiriboti minimaliais poreikiais, bet reikalauti, kad būtų priteisiama lėšų, kurios būtų skiriamos laisvalaikiui, poilsiui, teatrams, koncertams ir pan.“, - teigė D. Labokaitė
Kokia galima mažiausia suma ir kada ji dėl turtinės padėties nemažinama
Pasak teisėjos, iš tėvo, gaunančio tik minimalią, išlaikymas taip pat turi būti priteisiamas, tik gali būti svarstomas dydžio klausimas. Sunki turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvus nuo prievolės išlaikyti vaikus. Jei šią padėtį lėmė ne sveikatos būklė, amžius ar kitos nuo žmogaus nepriklausančios aplinkybės, bet ji atsirado dėl netinkamo elgesio – girtavimo, lošimo ar kitokių dalykų, tai nelaikoma priežastimi mažinti alimentų dydį.
Taip pat laikomasi nuostatos, kad visi vaikai turėtų gauti vienodą išlaikymą iš tėvą, nesvarbu, jie yra santuokos vaikai ar ne, senesnės ar naujesnės santuokos ir pan. Nėra vienodos tik pilnamečių ir nepilnamečių vaikų teisės į išlaikymą. Pirmųjų atžvilgiu jau griežtai nesilaikoma principo, kad reikia patenkinti visus jų poreikius, kadangi pilnametis šiuo atžvilgiu atsidūręs jau yra šiek tiek geresnėje padėtyje.
„Vaiko išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas, kai pasikeičia vieno iš tėvų ar vaiko situacija. Būna, kad teismai apie pasikeitusią tėvo turtinę padėtį nusprendžia iš šalutinių aplinkybių. Pavyzdžiui, jis yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas ar turi savo įmonę, kurios įstatinis kapitalas padidėjo. Arba jau 10 metų jis dirba užsienyje, tačiau neteikia jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas teigdamas, kad uždirba tik minimalų atlyginimą. Šiuo atveju teismas gali netikėti šalių aiškinimais ir aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai neatitinka žmogaus gyvenimo būdo ir padėties“, - tikino D. Labokaitė.
Kaip patys žmonės vertina minimalią alimentų sumą
Advokatas Darius Ališauskas minimalų 500 Lt alimentų dydį vertina nevienareikšmiai. „Tai nėra jau toks minimumas žmogui, kuris uždirba minimalų atlyginimą. Žmonėms sunkiai įsivaizduojama, kaip uždirbant 1000 Lt „ant popieriaus“, o „į rankas“ gaunant 860 Lt, sumokėti 500 Lt už vaiko išlaikymą. O toks dydis skiriamas, net kai žmogus gauna dar mažiau – bedarbio socialinę pašalpą. Aišku, kad žmogus negali tiek mokėti, todėl ir skolininkų tiek daug. Kartais suma sumažinama iki 450, 400, 380 Lt, tačiau tam turi būti kažkokios papildomos aplinkybės“, - svarstė pašnekovas.
Jei skiriasi žmonės, turintys didesnes pajamas, suma gali svyruoti nuo 500 ir 1000 Lt. Vis dėlto net ir kiek daugiau uždirbantieji, pasak advokato, pinigais nesimėto – dažniausia nuolat besikartojanti suma lieka 500 Lt. Mat net ir 2000 Lt uždirbantiesiems tai taip pat pakankamai didelė suma.
„Jei yra du ar daugiau vaikų, dažniausiai sumos dvigubėja ir pan. Iš esmės viskas priklauso nuo teisėjo – vienas gali sumažinti minimalų dydį vienam vaikui, kitas – ne. Taigi žmogus gali uždirbti 1500 Lt, o jo abiem vaikams po 500 Lt. Net jei suma bus sumažinta iki 400 Lt, šiam žmogui vis tiek tai milžiniški pinigai, tačiau teismas argumentuoja, kad jeigu turi daug vaikų, turi prisiimti įsipareigojimus juos išlaikyti ir iš kažkur tuos pinigus paimti. Vaiko interesai laikomi aukštesni nei tėvų. Aišku, ne paslaptis, kad pajamos neretai slepiamos. Teismas tiesiai nepasako, kad žmogus turi „juodų“ pinigų, bet netiesiogiai užsimena, jog iš pragyvenimo lygio, dar kažko matosi, kad yra papildomo turto ir papildomų pajamų.
Kita vertus, jei norima vaikams prisiteisti labai didelę pinigų sumą, jų poreikius tenka įrodinėti, vien tik iš oro didesnės sumos teismas nepriteis. Tarkime, vaikas mokosi privačioje mokykloje, lanko būrelius, kuriems reikalingos išlaidos. Tačiau ta veikla jau turi būti prasidėjusi, nepadės argumentas, kad jis tai darys. Tokiu atveju vaikas turėtų pradėti veiklą, o tuomet galima kreiptis į teismą dėl alimentų padidinimo“, - aiškino D. Ališauskas.
Neretai būna ir taip, kad su vaikais likusi motina pati sutinka su mažesniais nei 500 Lt alimentais, nes žino, kad buvęs vyras vis tiek neturės, iš ko mokėti. Jai užtektų ir 300 Lt, tačiau ar tokią sutartį patvirtins teismas, advokato teigimu, priklauso nuo teisėjo. Mat teisme nėra vienos absoliučios praktikos – vienas teisėjas gali patvirtinti tokią sumą, o kitas sutartį grąžins, nes alimentų suma neatitinka Aukščiausiojo teismo nustatyto minimalaus dydžio.
Didžiausia advokato matyta alimentų suma – 2500 Lt vienam vaikui
Pasak pašnekovo, pasiturintys žmonės dažniausiai patys susitaria dėl alimentų dydžio ir teismas labai retai sprendžia šitą klausimą. Visgi net verslininkai nesimėto pinigais. Neretai yra užrašomas turtas kaip išlaikymas vaikams, tačiau didelių mėnesinių išmokų pasitaiko retai.
„Kartais tenka matyti 1000, 1500, 2000 Lt išlaikymą vaikams. Kai kuriems žmonėms iš tiesų tai niekis palyginus su tuo, kiek jie gali uždirbti. Tokios sumos paprastai pasitaiko tarpusavio sutarimu. Jei žmonės gali sau leisti, tuomet negaili vaikui ir 1500 Lt. Jei vaikų du – suma natūraliai dauginasi iki 3000 Lt. Svarstant apie alimentų dydį, viena vertus, po skyrybų iš tiesų neturėtų nukentėti ankstesnis vaiko pragyvenimo lygis. Taigi galima bandyti argumentuoti, kad iš jo neturėtų būti atimta galimybė atostogauti užsienyje, dalyvauti stovyklose ir pan. Tačiau gyvenimas visgi teka savo vaga: vietoj vieno būsto jau reikia išlaikyti du, kitos išlaidos taip pat išauga, taigi gyvenimas keičiasi ir lyginti tuo du skirtingus lygius labai sunku. Todėl ir teismai labiau atsižvelgia į pagrįstas, realias išlaidas, o ne į menamą pragyvenimo lygį.
Kalbant apie ginčus, didžiausia suma, kurią man teko matyti, buvo 2500 Lt, bet tam buvo rimtas pagrindas. Vaikas turėjo autizmo sutrikimą, jam nuolat buvo reikalinga priežiūra, pas jį namo turėjo vaikščioti mokytojai ir juo užsiimti. Iš viso susidarė net 6000 Lt, tačiau visos šios išlaidos buvo pagrįstos. 1000 Lt kompensavo valstybė, o likusios po lygiai buvo išdalintos tėvams“, - teigė advokatas.