Pritariančiųjų Lietuvos narystei ES gretos auga

 (5)
Praėjusiais metais Lietuvoje išretėjusios eurošalininkų gretos šiemet stabiliai augo ir spalį vėl padidėjo. Spalio viduryje 47,3 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, kad dabar referendume balsuotų už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. 20,9 proc. apklaustųjų balsuotų prieš, 6,8 proc. nebalsuotų. 25 proc. teigė, kad yra neapsisprendę.
Rugsėjį už narystę ES pasisakė 44,4 proc., prieš - 22,8 proc. apklausos dalyvių.

Lygiai prieš metus, praėjusių metų spalį atlikta apklausa parodė, kad tuomet referendume Lietuvos narystę ES būtų parėmę 36,5 proc. šalies gyventojų, prieš būtų balsavę 27,3 proc.

Lietuvos įstatymai numato, kad referendume klausimas yra priimtas, jei už jį balsuoja daugiau nei 50 proc. visų šalies rinkėjų.

Per apklausą šiemet spalį iš viso 67,9 proc. apklausos dalyvių pasisakė už Lietuvos narystę ES (rugsėjį šis skaičius buvo 66,1 proc.). Didžioji dalis narystei pritariančiųjų respondentų pasisako už greitą šalies įstojimą į ES - 19,7 proc. norėtų, kad tai įvyktų "kuo greičiau".

Niekada į ES nestotų 10,4 proc. apklausos dalyvių. Dėl narystės laiko neapsisprendusių respondentų dabar yra 21,8 proc.

Į klausimą " Kada, jūsų manymu, Lietuvai būtų tikslingiausia įstoti į Europos Sąjungą?" spalio 12-15 dienomis atsakė (palyginti su rugsėjo duomenimis):

Kuo greičiau:     19,7 proc.   19,6 proc.
2002-2005:        18,8 proc.   15,0 proc.
2006-2010:        16,5 proc.   15,0 proc.
2011-2020:         4,6 proc.    8,1 proc.
Vėliau negu 2020:  8,3 proc.    8,4 proc.
Niekada:          10,4 proc.   12,3 proc.
Neturiu nuomonės: 21,8 proc.   21,8 proc.

Apklausą Europos komiteto užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras "Vilmorus".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

L. Linkevičius: Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo (370)

Lietuva siekia nuolatinio Jungtinių Valstijų karių buvimo šalyje, penktadienį pranešė JAV viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kodėl A. Čekuolis yra užsispyręs ir nepakenčia viršininkų (78)

Rašytojas, žurnalistas Algimantas Čekuolis yra užsispyręs, nepakenčia viršininkų, į žmoną kreipiasi „jūs“ ir moka iš veido „skaityti“ žmogaus charakterį. Dar jis moka pokštauti, keliasi kasryt apie 5-6 valandą, išgeria puodelį juodos nesaldintos kavos ir nuolat rašo.

Išdrįso pasakyti, nors kiti dar nutyli: naujoji karta tapo taikiniu (83)

Emigruoti į užsienį susiruošiančių jaunų lietuvių, kurie dažniausiai net nemoka anglų kalbos, laukia nauji pavojai – prekeiviai žmonėmis nusitaikė į labiausiai pažeidžiamus žmones: žada legalų darbą, tačiau išvežę į užsienį priverčia daryti nusikaltimus. Ir ne bet kokius, o prekiauti narkotikais, už ką yra numatyta labai griežta baudžiamoji atsakomybė.

K. Antanaitis: nelaimė, kad per Vasario revoliuciją Lietuva buvo užimta Vokietijos (82)

Viena didžiausių nelaimių, kad per Vasario revoliuciją, vykusią prieš 100 metų, Lietuva buvo užimta Vokietijos – juk Latvijoje, Estijoje ar Suomijoje Rusijos laikinoji vyriausybė suteikė galimybes organizuoti nacionalinius karinius dalinius, politinėms partijoms davė veikimo laisvę.

Prie Seimo palapinėje apsigyvenusios moters vyras parašė atvirą laišką (148)

DELFI aprašius istoriją, į kurią pasakojo papuolusi ukrainietė Yolana Slušnys, apsigyvenusi palapinėje prie Seimo, viešai į tai atsakyti panoro aferistu apšauktas jos vyras Kęstutis Lagodinas.