„Aš galiu įtarti, kad jeigu Kremliaus ideologai atvyktų po šito įstatymo priėmimo, tai tikriausiai mūsų teisėsauga galėtų imtis priemonių ir neleisti žeminti lietuvių tautos. Tačiau kadangi tokio straipsnio nėra, tai ir toliau steigiami fondai, kurie užsiims lietuvių tautos ir visuomenės skaldymu ir panašiai. O asmens pareikšta nuomonė, kad ir gatvėje, ji tikrai nepatenka į Baudžiamojo kodekso reguliavimo sritį“, - sakė V. Aleknaitė-Abramikienė, priminusi savaitgalį įvykusią ir Rusijos ambasados remtą konferenciją apie Molotovo-Ribbentropo paktą.
Bausmės gresia už neigimą, menkinimą, pritarimą
Remiantis politikės parengtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis, bauda, areštu arba kalėjimu iki 2 metų siūloma bausti tiek už tarptautiniu mastu pripažintų genocido atvejų ar nusikaltimų žmoniškumui neigimą, tiek už pritarimą sovietams ar naciams, jų vykdytoms žudynėms bei Lietuvos okupavimui.
„Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba juos neigė ar menkino, jei tokia veika gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš nukentėjusį nuo genocido, nusikaltimo žmoniškumui ar karo nusikaltimo asmenį ar asmenų grupę baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“, - rašoma pirmoje politikės pasiūlyto straipsnio dalyje.
Antrąja dalimi numatomos sankcijos už pritarimą SSRS ir nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, agresijos neigimą ar menkinimą, taip pat už pritarimą sovietų ir nacių vykdytiems nusikaltimams, šių nusikaltimų neigimą ar menkinimą.
Kaip aiškina pati politikė, galvos palinkčiojimas arba nykščio pakėlimas, siekiant išreikšti pritarimą minėtiems dalykams, baudžiamas nebūtų. Kad asmuo pritaria sovietų ar nacių okupacijai, menkina šių totalitarinių režimų nusikaltimus būtų laikoma tokiais atvejais, kai spausdinamos atitinkamos knygos, rašomi straipsniai ar rengiamos konferencijos, panašios į „Fronto“ surengtą renginį, kuriame dalyvavo ne vienas Rusijos propagandos meistras.
V.Andriukaitis: istoriją norima politizuoti
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, kuris turi mediko bei istoriko išsilavinimą, pasipiktino, jog konservatoriai siekia politizuoti istoriją. „Iš istorijos dera mokytis, bet nedera jos politizuoti“, - posėdyje kalbėjo V. Andriukaitis, kurio nuomone, istorijos faktuose galima rasti daugybę visoms pusėms nepatogių klausimų.
„Taip, stalinizmo nusikaltimų problematika yra labai sudėtinga ir labai verta nagrinėjimo, pasmerkimo ir kitų dalykų. Nacistinių nusikaltimų – taip pat. Tačiau šitame kontekste, kai šitai darome per Baudžiamąjį kodeksą, tai neišlaiko demokratinės valstybės principų“, - savo nuomonę išsakė politikas.
V. Andriukaitis sukurpė hipotetinį teiginį ir klausė, ar už jį būtų galima bausti. Pasak socialdemokrato, 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją, tad ši šalis buvo agresorė. Kiek vėliau Lenkiją užpuolė ir Sovietų Sąjunga, tad ir ši valstybė taip pat tapo agresore. Politikas susidomėjo, ar jis nusipelnys bausmės, jeigu teigs, kad 1939 m. Lietuva bendradarbiavo su agresore SSRS ir iš jos dovanų priėmė iš Lenkijos atimtą Vilniaus kraštą.
Išgirdusi minimą pavyzdį V. Aleknaitė-Abramikienė sakė nesanti prokurorė, tačiau politikė nusistebėjo, kad V. Andriukaitis, kuris turi istoriko išsilavinimą, gali taip teigti, mat 1939 m. Lietuva negavo jokių dovanų, mūsų šaliai buvo pateiktas ultimatumas – priimti sovietų karinius dalinius, nors greta to, Vilniaus kraštas išties atiteko Lietuvai.
Anksčiau iniciatyva žlugo
Įtvirtinti bausmes už sovietų bei nacių okupacijos neigimą ar nusikaltimų pateisinimą konservatorių atstovai bandė ir anksčiau, tačiau visuomet nesėkmingai. Panašias Baudžiamojo kodekso pataisas yra šiuo metu įregistravę ir dar du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai – Paulius Saudargas bei Petras Luomanas.
Jų teikiamomis pataisomis numatoma, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais ar kitaip propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo bei fašizmo vykdytą genocidą ir kitus šių režimų nusikaltimus, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Analogiškos bausmės siūlomos tiems, kurie šmeižia Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, karius savanorius bei partizanus, organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją.