Prisiplepėjusi konservatorė sulaukė užtarimo

 (18)
Seimo valdyba pirmadienį atmetė grupės parlamentarų prašymą paaiškinti, kuo remdamasi Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė kaltino maždaug pusę Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojų dirbant žvalgybai.
Penktadienį 28 Seimo nariai, atstovaujantys LDDP, Socialdemokratų, Centro, Jungtinei, Nuosaikiųjų konservatorių bei Krikščionių demokratų frakcijoms, parašė kreipimąsi į Seimo valdybą, prašydami "viešai atsakyti", kokius konkrečius įrodymus turi R. Juknevičienė.

Parlamentarai teigia, kad faktais nepagrįsti pareiškimai kenkia tarpvalstybiniams santykiams.

Spaudos konferencijoje pirmadienį Seimo valdybos vienas narių, Seimo kancleris Jurgis Razma teigė, kad "valdyba nesvarsto ir nevertina Seimo narių, net ir pavienių valdybos narių, pareiškimų".

Pasak J. Razmos, pirmadienio rytą Seimo valdyba nusprendė, jog "jeigu R. Juknevičienės pasisakymas užgavo 28 Seimo narius, jie gali kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją".

"Jeigu 28 Seimo nariai nori padėti Rusijos ambasadai atstovauti Rusijos interesams, jie gali kreiptis, gavę reikiamus įgaliojimus, į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją", citavo valdybos atsakymą J. Razma.

Be to, anot Seimo valdybos dokumento, "jeigu 28 Seimo nariai nėra užgauti, bet įsitikinę arba turi žinių, kad R. Juknevičienės pasisakymas neatitinka tikrovės, jie laisvi paskelbti apie tai savo pareiškimą".

Seimo valdybą sudaro keturi konservatoriai: Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, jo pavaduotojai Arvydas Vidžiūnas ir Rasa Juknevičienė, Seimo kancleris Jurgis Razma, bei du kitų partijų atstovai - socialdemokratas "dutūkstantininkas" Rimantas Dagys ir modernusis krikščionis demokratas Feliksas Palubinskas.

Praėjusį trečiadienį spaudos konferencijoje R. Juknevičienė, reikšdama nuogąstavimą dėl besikeičiančios Rusijos užsienio politikos Lietuvos atžvilgiu, teigė neatmetanti galimybės, kad, kaip ir prieš 60 metų, "ruošiama dirva Lietuvos savanoriškam satelitiniam egzistavimui" greta Rusijos.

Pasak R. Juknevičienės, tai liudija ir ypač didelis Vilniuje reziduojančių Rusijos diplomatų korpusas - maždaug 100 žmonių. Pasak parlamentarės, Rusijos ambasada Vilniuje savo darbuotojų dydžiu prilygsta diplomatinei atstovybei Londone.

"Mano patikimomis žiniomis, maždaug pusė šių žmonių dirba žvalgybinį darbą, siekdami daryti įtaką valstybės politikams, politiniams pareigūnams, ieškodami kontaktų su dalimi žiniasklaidos", sakė R. Juknevičienė.

Vėliau R. Juknevičienė spaudai patikslino, kad jos duomenimis, diplomatinėje misijoje Vilniuje atstovaujama tiek Rusijos Federalinei saugumo tarnybai, tiek Vyriausiajai žvalgybos valdybai.

Parlamentarė teigė negalinti atskleisti savo šaltinių.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilnietė pagalbos sulaukė Lenkijoje: kodėl turiu kankintis dėl to, kad kažkas Seime yra tikintis? (49)

Kodėl turiu vargti ir kankintis dėl to, kad kažkas Seime tiki Dievu? To retoriškai klausia vilnietė Lilija, kuri po pagalbinio apvaisinimo procedūros Lenkijoje laukiasi dvynių. Ji tikėjosi, kad nuo sausio panašios procedūros bus prieinamos ir Lietuvoje.

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (12)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (54)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (90)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (67)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.