Karinę aviaciją Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje studijavęs kariūnas prieš pat studijų baigimą buvo pašalintas iš prestižinės akademijos. Itin puikius mokymosi rezultatus demonstravusio studento taip pat pareikalauta už studijas susimokėti per 21 tūkst. eurų.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Visa tai – dėl jaunystės klaidų – pildydamas patikimumo anketą, jaunuolis prisipažino dar mokyklos laikais su draugais rūkęs „žolės“. Būtent tai greičiausiai ir lėmė, kad kariūnas negavo teisės dirbti su slapta informacija ir buvo pašalintas iš akademijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo precedento neturinčią bylą, kurioje atsakovas buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, į procesą trečiuoju asmeniu įtraukta Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Vyras teismo prašė grąžinti jį studijuoti į akademiją ir atšaukti įpareigojimą padengti studijų išlaidas. Sprendimą byloje teismas skelbs po poros savaičių.

Kitiems baigti studijas leido ir susimokėti neprašė

Kaip paaiškėjo teisme, pildydamas patikimumo anketą kariūnas prisipažino, kad mokydamasis mokykloje su draugais rūkė „žolę“. Vyro sąžiningumas grįžo bumerangu – jam atsisakyta suteikti teisę dirbti su su įslaptinta informacija, kas nulėmė ir pašalinimą iš aukštosios mokyklos.

Puikius mokymosi rezultatus demonstravęs studentas iš akademijos pašalintas po ketvirto kurso – jam buvo likę tik apsiginti bakalauro darbą. Kariūnas liko ne tik be diplomo – jo pareikalauta atlyginti mokymosi išlaidas – per 21 tūkst. eurų. Įdomu tai, kad vėliau akademija keitė poziciją ir reikalaujamą sumokėti sumą sumažino beveik tris kartus – iki 7980 eurų.

Buvęs studentas teisme įrodinėjo, kad kada su akademija pasirašė studijų sutartį, nuostatos dėl pašalinimo iš akademijos, jeigu dėl savo kaltės nesuteikiama teisė naudotis slapta informacija, nebuvo – ji priimta tik po keleto metų, taigi negali būti taikoma atgaline data. Jis taip pat teisme aiškino, kad pagal akademijos statutą sprendimas dėl teisės dirbti su slapta informacija turėjo būti priimtas dar iki antrojo kurso pradžios, o minėtu atveju patikrinimas atliktas tik trečiame kurse. Ir tik dar po metų, jau ketvirtame kurse, priimtas įsakymas, kuriuo nutrauktas patikrinimas dėl galimybės susipažinti su įslaptinta informacija.

Be to, prieš pat pašalinimą iš akademijos, praėjusių metų gegužę, minėtas asmuo kaip karo lakūnas buvo išsiųstas į stažuotę Turkijoje. Tai buvo jau po to, kai kariūnas negavo teisės dirbti su slapta informacija. Kariūnas iš akademijos pašalintas pasibaigus mokslo metams, rugpjūtį.

Kariūnas teisme atkreipė dėmesį, kad kad teisė dirbti su slapta informacija nesuteikta dar dviem studentams, tačiau šiems leista baigti studijas, po kurių jie išleisti į atsargą. Minėtų asmenų nereikalauta susimokėti už studijas.

Akademija paaiškino, kodėl prašomą sumą sumažino triskart

Pats iš akademijos pašalintas kariūnas situacijos nekomentuoja ir su žiniasklaida nebendrauja. Tuo metu Karo akademija ir KAM pateikė savo pozicijas.

Karo akademijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus viršininkas kapitonas Jurgis Norvaiša DELFI patvirtino: kariūnas pašalintas, nes jam nebuvo suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis. J. Norvaiša cituoja akademijos statutą, kurio antro skirsnio dalyje 71 numatyta: „Kariūnas pašalinamas iš Akademijos šiais atvejais: <...> 71.6. jeigu dėl savo kaltės netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis arba jam tokia teisė negali būti suteikta“.

Kariūnams teisė susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis suteikiama, kuomet jie yra patikrinami Antrojo operatyvinių tarnybų departamento. Priežasčių, dėl kurių kariūnui nebuvo suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis, akademija neviešina.

Kodėl keitėsi pinigų suma, kurią akademija prašo sumokėti už studijas? Pasak J. Norvaišos, pinigų suma sumažėjo, nes šalinimo procedūrų metu buvo keičiama tvarka dėl už studijas išieškomų išlaidų apskaičiavimo. „Kadangi kariūno šalinimas sutapo su tvarkos pakeitimu, todėl nebuvo iki galo aišku, kurią tvarką reikia taikyti. Dėl šios priežasties kito išieškomų išlaidų suma, tai reiškia pirmoji pažyma buvo skaičiuojama pagal senąją tvarką, o antroji pažyma vadovaujantis naująja tvarka“, – sakoma Karo akademijos atsakyme.

KAM: kariūnas sprendimo neskundė

„2016 m. balandžio 8 d. Krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl kariūno kandidatūros tikrinimo nutraukimo. Remiantis šiuo įsakymu ir buvo priimtas sprendimas nutraukti kandidatūros tikrinimą ir neišduoti kariūnui leidimo susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad karininkas neatitiko reikalavimų gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o toks leidimas Lietuvos karo akademijos 4-ojo kurso kariūnui yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta kariūną pašalinti iš Lietuvos karo akademijos“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos DELFI pateiktame komentare.

KAM taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 9 dalyje nurodyta, jog sprendimą dėl dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos, asmuo turi teisę apskųsti teismui. KAM teigimu, krašto apsaugos ministro įsakyme dėl kariūno kandidatūros tikrinimo nutraukimo kariūnui buvo nurodyta galimybė šį sprendimą skųsti, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

Ministerija nurodo, kad kariūnas į akademiją įstojo 2012 m. Reikalavimas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija kariūnams buvo nustatytas 2014 m. Ministerijos aiškinimu, tais pačiais metais buvo pradėta visų akademijos kursų kariūnų patikra leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti.

KAM nurodo, kad minėto kariūno atveju 4 pakopų patikrinimo procedūra užtruko iki 2016 m. pradžios.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (56)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (43)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas?

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (117)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (201)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...