Priminęs Vietnamą J. Olekas ne juokais supykdė buvusį kariuomenės vadą

 (444)
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas iš socialdemokratų valdybos posėdžio pateko tiesiai į diskusiją su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu, generolu majoru Jonu Kronkaičiu. Pastarasis vėliau prisipažino, kad truputį supyko ant krašto apsaugos ministro, nors dar diskusijos pradžioje pasižadėjo diskutuoti be pykčio.
Jonas Algirdas Kronkaitis
Jonas Algirdas Kronkaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Iš pradžių J. Kronkaitis buvo klausinėjamas Dariaus Kuolio ir pasakojo, kad Lietuvos kariuomenė nėra pasirengusi atremti grėsmių. Jo nuomone, brigada šiuo metu yra menkai užpildyti kariais, kariuomenės finansavimas nepakankamas, Lietuva nepasirengusi gintis teritoriniu principu.

Siūlo grįžti prie šauktinių kariuomenės

J. Kronkaitis atvirai siūlė grįžti prie šauktinių kariuomenės, kurios buvo atsisakyta prieš šešerius metus vadovaujant tam pačiam J. Olekui.

Jonas Algirdas Kronkaitis, Darius Kuolys
Jonas Algirdas Kronkaitis, Darius Kuolys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Stiprinant Lietuvos kariuomenę vienas iš svarbiausių dalykų yra atgaivinti privalomąją karinę tarnybą. Joje yra daug pranašumų: ne tik kariuomenei, ne tik krašto apsaugai, bet ir ekonomikai bei valstybės dvasiai. Kariuomenė yra pilietiškumo ugdymas, jaunimo subūrimas. Jie jaučiasi, kad investuoja į savo valstybę, kad turi su valstybe ryšį, kokio negali jausti jaunuolis, nebuvęs kariuomenėje. Toks jaunuolis jausis jaunuoliu, jausis lietuviu, bet jis nėra toks lietuvis, jei nėra tarnavęs Lietuvos kariuomenėje“, - šauktinių kariuomenės pranašumus vardijo J. Kronkaitis.

Kaip vieną pagrindinių argumentų šauktinių kariuomenei buvęs kariuomenės vadas minėjo susitikimą provincijoje su neįvardijamu asmeniu. Pasak J. Kronkaičio, šauktinių kariuomenė veiksmingai gali sumažinti bedarbių gretas.

„Man teko būti provincijoje. Prieina žmogus, kuris norėjo su manimi pasikalbėti. Mes pradėjome kalbėti ir jis sako, kad vienas iš blogiausių dalykų, ką valstybė gali daryti, tai duoti tas nedarbo išmokas. Mane tai nustebino, kaip taip gali būti? Sako: kai tik gauna pinigus, pasigeria ir neateina padėti dirbti žemdirbiams. Esmė, kad nedarbas egzistuoja, o tie jaunuoliai, kurie ateina į kariuomenę, jau tampa įdarbinti. Jų algos yra labai menkos, tačiau jie jaučiasi įvertinti, nes tarnauja“, - aiškino generolas majoras.

Dar vienas J. Kronkaičio paminėtas argumentas, kad esą šauktinių kariuomenėje lenkų ir rusų kilmės jaunuoliai puikiai išmokdavo lietuviškai. „Tie, kurie lietuviškai nekalbėjo, išmoko“, - džiaugėsi generolas majoras.

Būtent dėl šauktinių kariuomenės ir kilo didžiausias ginčas.

Vengė tarnybos kaip įmanydami

Juozas Olekas
Juozas Olekas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

J. Olekas paaiškino, kad 2008 m. privalomosios karinės tarnybos buvo atsisakyta ne be pagrindo. Jo teigimu, per visą nepriklausomybės laikotarpį iki 2008 m. tarnauti atėjo tik 5 proc. visų jaunuolių arba 10 proc. visų tinkamo amžiaus vaikinų, nes, kaip žinia, merginų karinėn tarnybon niekas nešaukdavo.

„Mes matėme, kad dalis jaunuolių tiesiog vengia tarnauti: suserga, buvo visokių atleidimų aukštųjų mokyklų studentams ir visiems kitiems. Todėl mes apsisprendėme efektyviau panaudoti lėšas ir leisti tarnauti Lietuvos kariuomenėje tiems, kurie ateina savo noru. Šiandien turime tiek vaikinų ir merginų, kad mes juos visus priėmėme ir dar lieka nepriimtų, kurie nori tarnauti. Tai kaip jūs siūlytumėte, kad aš neprikimčiau tų, kurie nori, o per prievartą paimčiau tuos, kurie neina?“ - klausė ministras.

J. Olekas sutiko, kad daliai jaunimo kariuomenė būdavo tarsi gyvenimo mokykla, kaip ir tautinėms bendrijoms. Tačiau jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, jaunimas iš Suvalkijos ar Kauno į šauktinius neidavo, o atstovai iš Visagino ar Šalčininkų – eidavo.

„Ir buvo atvejų, kai aš kariuomenės daliniuose girdėjau kalbančius karius nelietuviškai“, - sakė politikas, nors su generolu majoru sutiko dėl to, kad kariniai vienetai turėtų būti labiau užpildyti.

Kita vertus, J. Olekas iškart pabrėžė, kad esant šauktinių kariuomenei vienetai irgi nebuvo pilni, bet iškart sulaukė J. Kronkaičio šūksnio: „Neteisybė!“

Buvo neišsilavinę?

Žiežirbos dar labiau įsiplieskė, kai neprisistačiusi klausėja pradėjo pasakoti, kokie jaunuoliai ateidavo į šauktinių kariuomenę. Moteris pasakojo dvylika metų dirbusi mokomajame pulke ir savo akimis mačiusi antrąją šauktinių kartą. Jos teigimu, jis buvo tragiška.

„Jeigu pirmoje kartoje buvo dar daug patoso, tai antra karta buvo tragiškai baisi. Vidurkis, vaikinai buvo baigę keturias klases. Kuopų vadai, būrių vadai su tais šauktiniais kariais, kurie atėjo pašaukti, negalėdavo vesti pratybų, nes jiems būdavo baisu patikėti ginklą. Žodžiu, tie pašaukti kariai iš tautos, kurie privalomoje tarnyboje tarnavo, buvo be galo nemotyvuoti. Taip 100 proc. iš jų norėjo pasilikti dirbti Lietuvos kariuomenėje, nes tais laikais 1200 litų alga, kai algos minimumas buvo 600 litų, buvo fantastiškai daug“, - sakė moteris ir sulaukė aplinkinių nepasitenkinimo.

J. Olekas teigė nežinantis, ar išsilavinimo vidurkis išties buvo toks tragiškas, tačiau jis pritarė, kad šauktinių motyvacija buvo kur kas mažesnė.

„Aš nežinau, ar tie skaičiai tokie tragiški, kaip kolegė pasakė, bet kad dideliam skaičiui nebuvo prestižas ateiti į kariuomenę, kad dalį, kuri stodavo ( į aukštąsias mokyklas – DELFI), mes atleisdavom nuo kariuomenės, o tie, kurie norėjo kažką užsikabinti, buvo patenkinti, kad likdavo kariuomenėje: pavalgydinimui, išprausimui ir dar tam tikrų įgūdžių įgijimui. Tai dabar žmonės ateina motyvuoti“, - sakė krašto apsaugos ministras.

Susipyko dėl Vietnamo

J. Kronkaitis nepritarė nuomonei dėl šauktinių karių motyvacijos stokos ir pateikė amerikietišką pavyzdį. Generolas majoras sako Vietname tarnavęs su šauktiniais kariais, o taikos metu vadovavęs profesinės kariuomenės batalionui.

Jonas Algirdas Kronkaitis
Jonas Algirdas Kronkaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jokio skirtumo nemačiau. Aš net pasirinkčiau šaukiamąją kariuomenę, ji atspindi visuomenės intelektą“, sakė J. Kronkaitis.

Ir čia įsiplieskė abiejų diskusijos dalyvių konfliktas, nes krašto apsaugos ministras tarsi juokais, tarsi rimtai priminė, kad amerikiečių šauktinių kariuomenė kaip tik Vietname pralaimėjo.

Kaip žinoma, Vietnamo karas įsiplieskė po Antrojo pasaulinio karo tarp Sovietų Sąjungos remiamų komunistų ir JAV remiamo Pietų Vietnamo. JAV bijodama komunizmo plitimo įsitraukė į konfliktą tiesiogiai, tačiau pralaimėjo.

„Visai nesupratau, šauktiniai pralaimėjo ką Vietname?“ - sukluso generolas majoras.

„O ką pralaimėjo amerikiečiai?“ - klausimu į klausimą atsakė krašto apsaugos ministras.

„Matote, jūs visiškai nesuprantate kariuomenės. Atleiskite man. Ne kareiviai pralaimi karus, tik vadai juos gali pralaimėti ir bet kas, net paprastas žmogus gali suprasti tokį dalyką. (…) Kariai nepralaimėjo Vietnamo karo, politikai iš tikrųjų pralaimėjo karą“, - pasipiktinęs aiškino J. Kronkaitis.

„Su šauktinių kariuomene“, - pabrėžė vėl J. Olekas, o buvęs kariuomenės vadas jam piktai atkirto nebeminėti „tos šauktinių kariuomenės“, nes vis tiek nesupranta, kas yra kariuomenė.

Diskusijos pabaigoje generolas majoras prisipažino truputį supykęs ant krašto apsaugos ministro, nors buvo pasižadėjęs diskutuoti be pykčio.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

A. Užkalnis prie Žaliųjų ežerų vyko su apsauga (326)

Viešai geriamas alkoholis, garsiai leidžiama rusiška muzika, muštynės ir šlapinimasis į vandenį, iki pat kranto grūdami automobiliai, traumos ir skenduoliai – visa tai girdėjau apie sostinės Žaliuosius ežerus, kur, kaip sako liaudies tikėjimas, atvyksta tie sostinės gyventojai, kuriems per toli Trakai ir Kariotiškės. Vasaros poilsio vieta, iš kurios ne visi grįžta.

Lietuva ir Iranas sutarė dėl reguliarių kontaktų (34)

Irane su pirmuoju vizitu viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia sutaręs dėl reguliarių kontaktų su šia šalimi ir viliasi suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą.

Kaune – aviacijos mėgėjų šventė (7)

Šeštadienį visus kauniečius ir miesto svečius džiugina aviacijos šventė „Savaitgalis su aviacija“. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome visai šeimai organizuojama nemokama šventė išsiskiria informaciniu, švietėjišku formatu.

Lietuvos centro partijos pirmininku išrinktas N. Puteikis (124)

Šeštadienį Kaune vykusiame suvažiavime Lietuvos centro partijos pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis ir priimtas sprendimas dalyvauti š. m. Seimo rinkimuose kviečiant visus jungtis į antikorupcinę koaliciją.

L. Graužinienė Dniepro mieste atidarė „Lietuvos dienas“ (55)

Su darbo vizitu Ukrainoje viešinti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Dniepro mieste (buvęs Dniepropetrovskas) oficialiai atidarė „Lietuvos dienų“ renginius.