Priminęs Vietnamą J. Olekas ne juokais supykdė buvusį kariuomenės vadą

 (444)
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas iš socialdemokratų valdybos posėdžio pateko tiesiai į diskusiją su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu, generolu majoru Jonu Kronkaičiu. Pastarasis vėliau prisipažino, kad truputį supyko ant krašto apsaugos ministro, nors dar diskusijos pradžioje pasižadėjo diskutuoti be pykčio.
Jonas Algirdas Kronkaitis
Jonas Algirdas Kronkaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Iš pradžių J. Kronkaitis buvo klausinėjamas Dariaus Kuolio ir pasakojo, kad Lietuvos kariuomenė nėra pasirengusi atremti grėsmių. Jo nuomone, brigada šiuo metu yra menkai užpildyti kariais, kariuomenės finansavimas nepakankamas, Lietuva nepasirengusi gintis teritoriniu principu.

Siūlo grįžti prie šauktinių kariuomenės

J. Kronkaitis atvirai siūlė grįžti prie šauktinių kariuomenės, kurios buvo atsisakyta prieš šešerius metus vadovaujant tam pačiam J. Olekui.

Jonas Algirdas Kronkaitis, Darius Kuolys
Jonas Algirdas Kronkaitis, Darius Kuolys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Stiprinant Lietuvos kariuomenę vienas iš svarbiausių dalykų yra atgaivinti privalomąją karinę tarnybą. Joje yra daug pranašumų: ne tik kariuomenei, ne tik krašto apsaugai, bet ir ekonomikai bei valstybės dvasiai. Kariuomenė yra pilietiškumo ugdymas, jaunimo subūrimas. Jie jaučiasi, kad investuoja į savo valstybę, kad turi su valstybe ryšį, kokio negali jausti jaunuolis, nebuvęs kariuomenėje. Toks jaunuolis jausis jaunuoliu, jausis lietuviu, bet jis nėra toks lietuvis, jei nėra tarnavęs Lietuvos kariuomenėje“, - šauktinių kariuomenės pranašumus vardijo J. Kronkaitis.

Kaip vieną pagrindinių argumentų šauktinių kariuomenei buvęs kariuomenės vadas minėjo susitikimą provincijoje su neįvardijamu asmeniu. Pasak J. Kronkaičio, šauktinių kariuomenė veiksmingai gali sumažinti bedarbių gretas.

„Man teko būti provincijoje. Prieina žmogus, kuris norėjo su manimi pasikalbėti. Mes pradėjome kalbėti ir jis sako, kad vienas iš blogiausių dalykų, ką valstybė gali daryti, tai duoti tas nedarbo išmokas. Mane tai nustebino, kaip taip gali būti? Sako: kai tik gauna pinigus, pasigeria ir neateina padėti dirbti žemdirbiams. Esmė, kad nedarbas egzistuoja, o tie jaunuoliai, kurie ateina į kariuomenę, jau tampa įdarbinti. Jų algos yra labai menkos, tačiau jie jaučiasi įvertinti, nes tarnauja“, - aiškino generolas majoras.

Dar vienas J. Kronkaičio paminėtas argumentas, kad esą šauktinių kariuomenėje lenkų ir rusų kilmės jaunuoliai puikiai išmokdavo lietuviškai. „Tie, kurie lietuviškai nekalbėjo, išmoko“, - džiaugėsi generolas majoras.

Būtent dėl šauktinių kariuomenės ir kilo didžiausias ginčas.

Vengė tarnybos kaip įmanydami

Juozas Olekas
Juozas Olekas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

J. Olekas paaiškino, kad 2008 m. privalomosios karinės tarnybos buvo atsisakyta ne be pagrindo. Jo teigimu, per visą nepriklausomybės laikotarpį iki 2008 m. tarnauti atėjo tik 5 proc. visų jaunuolių arba 10 proc. visų tinkamo amžiaus vaikinų, nes, kaip žinia, merginų karinėn tarnybon niekas nešaukdavo.

„Mes matėme, kad dalis jaunuolių tiesiog vengia tarnauti: suserga, buvo visokių atleidimų aukštųjų mokyklų studentams ir visiems kitiems. Todėl mes apsisprendėme efektyviau panaudoti lėšas ir leisti tarnauti Lietuvos kariuomenėje tiems, kurie ateina savo noru. Šiandien turime tiek vaikinų ir merginų, kad mes juos visus priėmėme ir dar lieka nepriimtų, kurie nori tarnauti. Tai kaip jūs siūlytumėte, kad aš neprikimčiau tų, kurie nori, o per prievartą paimčiau tuos, kurie neina?“ - klausė ministras.

J. Olekas sutiko, kad daliai jaunimo kariuomenė būdavo tarsi gyvenimo mokykla, kaip ir tautinėms bendrijoms. Tačiau jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, jaunimas iš Suvalkijos ar Kauno į šauktinius neidavo, o atstovai iš Visagino ar Šalčininkų – eidavo.

„Ir buvo atvejų, kai aš kariuomenės daliniuose girdėjau kalbančius karius nelietuviškai“, - sakė politikas, nors su generolu majoru sutiko dėl to, kad kariniai vienetai turėtų būti labiau užpildyti.

Kita vertus, J. Olekas iškart pabrėžė, kad esant šauktinių kariuomenei vienetai irgi nebuvo pilni, bet iškart sulaukė J. Kronkaičio šūksnio: „Neteisybė!“

Buvo neišsilavinę?

Žiežirbos dar labiau įsiplieskė, kai neprisistačiusi klausėja pradėjo pasakoti, kokie jaunuoliai ateidavo į šauktinių kariuomenę. Moteris pasakojo dvylika metų dirbusi mokomajame pulke ir savo akimis mačiusi antrąją šauktinių kartą. Jos teigimu, jis buvo tragiška.

„Jeigu pirmoje kartoje buvo dar daug patoso, tai antra karta buvo tragiškai baisi. Vidurkis, vaikinai buvo baigę keturias klases. Kuopų vadai, būrių vadai su tais šauktiniais kariais, kurie atėjo pašaukti, negalėdavo vesti pratybų, nes jiems būdavo baisu patikėti ginklą. Žodžiu, tie pašaukti kariai iš tautos, kurie privalomoje tarnyboje tarnavo, buvo be galo nemotyvuoti. Taip 100 proc. iš jų norėjo pasilikti dirbti Lietuvos kariuomenėje, nes tais laikais 1200 litų alga, kai algos minimumas buvo 600 litų, buvo fantastiškai daug“, - sakė moteris ir sulaukė aplinkinių nepasitenkinimo.

J. Olekas teigė nežinantis, ar išsilavinimo vidurkis išties buvo toks tragiškas, tačiau jis pritarė, kad šauktinių motyvacija buvo kur kas mažesnė.

„Aš nežinau, ar tie skaičiai tokie tragiški, kaip kolegė pasakė, bet kad dideliam skaičiui nebuvo prestižas ateiti į kariuomenę, kad dalį, kuri stodavo ( į aukštąsias mokyklas – DELFI), mes atleisdavom nuo kariuomenės, o tie, kurie norėjo kažką užsikabinti, buvo patenkinti, kad likdavo kariuomenėje: pavalgydinimui, išprausimui ir dar tam tikrų įgūdžių įgijimui. Tai dabar žmonės ateina motyvuoti“, - sakė krašto apsaugos ministras.

Susipyko dėl Vietnamo

J. Kronkaitis nepritarė nuomonei dėl šauktinių karių motyvacijos stokos ir pateikė amerikietišką pavyzdį. Generolas majoras sako Vietname tarnavęs su šauktiniais kariais, o taikos metu vadovavęs profesinės kariuomenės batalionui.

Jonas Algirdas Kronkaitis
Jonas Algirdas Kronkaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jokio skirtumo nemačiau. Aš net pasirinkčiau šaukiamąją kariuomenę, ji atspindi visuomenės intelektą“, sakė J. Kronkaitis.

Ir čia įsiplieskė abiejų diskusijos dalyvių konfliktas, nes krašto apsaugos ministras tarsi juokais, tarsi rimtai priminė, kad amerikiečių šauktinių kariuomenė kaip tik Vietname pralaimėjo.

Kaip žinoma, Vietnamo karas įsiplieskė po Antrojo pasaulinio karo tarp Sovietų Sąjungos remiamų komunistų ir JAV remiamo Pietų Vietnamo. JAV bijodama komunizmo plitimo įsitraukė į konfliktą tiesiogiai, tačiau pralaimėjo.

„Visai nesupratau, šauktiniai pralaimėjo ką Vietname?“ - sukluso generolas majoras.

„O ką pralaimėjo amerikiečiai?“ - klausimu į klausimą atsakė krašto apsaugos ministras.

„Matote, jūs visiškai nesuprantate kariuomenės. Atleiskite man. Ne kareiviai pralaimi karus, tik vadai juos gali pralaimėti ir bet kas, net paprastas žmogus gali suprasti tokį dalyką. (…) Kariai nepralaimėjo Vietnamo karo, politikai iš tikrųjų pralaimėjo karą“, - pasipiktinęs aiškino J. Kronkaitis.

„Su šauktinių kariuomene“, - pabrėžė vėl J. Olekas, o buvęs kariuomenės vadas jam piktai atkirto nebeminėti „tos šauktinių kariuomenės“, nes vis tiek nesupranta, kas yra kariuomenė.

Diskusijos pabaigoje generolas majoras prisipažino truputį supykęs ant krašto apsaugos ministro, nors buvo pasižadėjęs diskutuoti be pykčio.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Kauno rajonui – ugniagesių iš Vokietijos dovanos

Vokietijos ugniagesiai gelbėtojai į Kauno rajoną vėl atvežė keliolika tonų labdaros, o Pagynės vaikų namams perdavė „Ford Transit“ mikroautobusą.

Siūloma įteisinti žalos atlyginimo mechanizmą iš Vyriausybės narių (10)

Siūloma įtvirtinti neribotą žalos atlyginimo mechanizmą iš atsakingų Vyriausybės narių, kurie privalo solidariai atlyginti valstybei žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Premjeras: VMVT dalies įmonių už nustatytus pažeidimus nenubaudė (4)

Premjeras Algirdas Butkevičius paaiškino, kad Jonas Milius neteko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo posto nustačius, kad dalis įmonių už nustatytus pažeidimus nebuvo nubaustos.

DELFI „Balsuok 2016” debatuose – L. Linkevičius prieš A. Ažubalį (27)

DELFI tęsia „Balsuok 2016”debatų ciklą. Ketvirtadienį 11 val. tiesioginėje vaizdo konferencijoje diskutuos užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Linas Linkevičius ir buvęs užsienio reikalų ministras, konservatorius Audronius Ažubalis.

Tauragėje atidaromas buvusioje NKVD būstinėje įkurtas muziejus (10)

Ketvirtadienį Tauragėje duris atveria iš esmės pertvarkytas Kovų ir kančių istorijos muziejus. Tauragės krašto muziejaus padalinys ypatingas tuo, kad jis įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Teigiama, jog anksčiau vien visuomeniniais pagrindais veikęs Kovų ir kančių istorijos muziejus, įrengtas Tauragės rajono savivaldybės iniciatyva, dabar yra vienas moderniausių Lietuvoje, rašo „Lietuvos žinios“.