Seksualinei priklausomybei nustatyti specialistai naudoja klausimynus. „Tačiau ir pats žmogus gali nusistatyti, ar yra priklausomas nuo sekso“, – įsitikinęs individualiosios psichologijos analitikas.
- Kada jau galima sakyti, kad žmogus – priklausomas nuo sekso?
- Svarbiausias dalykas, ar patiriama žala: ar žmogų persekioja mintys apie seksualinius santykius, ar jis jaučia, kad seksualiniai veiksmai trikdo kasdienę jo veiklą, darbingumą, užima neadekvačiai didelę vietą gyvenime, tačiau nesuteikia džiaugsmo, vien tik laikiną palengvėjimą.
Kiek laiko per dieną žmogus skiria seksui, kiek jis pats yra funkcionalus, ar gali atlikti kasdienes pareigas, uždirbti pinigų, ar gali jaustis patenkintas savo gyvenimu, santykiais su kitais žmonėmis? Tai klausimai, kuriuos gali sau užduoti kiekvienas.
Problema ta, kad nuo bet kokios priklausomybės kenčiantys žmonės net sau apie tai nepripažįsta, nors artimą įkyrumui kompulsyvų veiksmą sunkiai suvaldo. Jiems būtinai to norisi, nes pasižiūrėję pornografijos, atlikę seksualinius veiksmus (dažniausiai masturbaciją), pajaučia šiokį tokį palengvėjimą. Paprastai, trumpalaikį.
Tokiu atveju seksas naudojamas kaip pagalbos priemonė, nors trumpam padedanti palengvinti nemalonią būseną.
Nuo sekso priklausomų žmonių pasitaiko ir tarp vienišių, ir tarp gyvenančių šeimose ar turinčių seksualinių partnerių vyrų bei moterų.
- Pornografija ir masturbacija kaip nors su tuo susijusi?
- Tai viena iš šios priklausomybės formų. Iš tiesų dėl to dažniau moterys skambina pavojaus varpais. Kasmet man vis dažniau tenka išgirsti apie situaciją, kai šeimose žmonės arba visai nesimyli, arba mylisi labai retai, tačiau vyrai daug laiko leidžia porno saituose ir masturbuojasi.
- Kokių sunkumų dėl to patiria?
- Artumo, džiaugsmo, pasitenkinimo seksualiniais santykiais stygių, darbingumo sutrikimus.
- Ar galima pačiam išsivaduoti iš priklausomybės seksui ar geriau kreiptis į profesionalą?
- Teko pastebėti, kad visos priklausomybės, nepaisant to, naudojamos cheminės medžiagos – alkoholis, narkotikai, ar žmogus priklausomas nuo lošimo, sekso – turi kelis bendrumus. Yra žmonių, kurie patys išsivaduoja nuo priklausomybių, tačiau ir tuomet jos niekur nedingsta, lieka visam gyvenimui, nes iš esmės bet kokia priklausomybė – tai gilesnio struktūrinio sutrikimo pasekmė.
Priklausomybės nuo sekso šaknų taip pat reikėtų ieškoti giliau. Nustatyta, jog daugiau kaip pusei nuo sekso priklausomų žmonių sutikimas prasideda vaikystėje, po patirto seksualinio išnaudojimo ar smurto.
Pvz., berniuką pilnai ar nepilnai išnaudoja motina ir vaikas jaučia, kad kažkas ne taip, bet negali tam pasipriešinti, nes yra labai emociškai susijęs su mama, nuo jos priklausomas.
- Kuo skiriasi pilnas ir nepilnas seksualinis išnaudojimas?
- Pilnas būtų vertimas santykiauti, vienaip ar kitaip kontaktuoti su suaugusiojo lytiniais organais. Nepilno seksualinio išnaudojimo atveju motina, pvz., aštuonemčio berniuko akivaizdoje po kambarį dažnai vaikšto nuoga. Užuot miegojusi su vyru, miega su sūnumi. Gali ir neliesti jo – moterims mažiau būdingas pilnas išnaudojimas, įtraukiant į seksualinius veiksmus – tačiau mamos nuogumas vaiką trikdo. Jis neturi kur dėtis, kaip nuo to apsisaugoti, tampa kaip ir įkaitu.
Seksas žmogaus gyvenime turėtų sietis su begaliniu buvimo su mylimu žmogumi džiaugsmu. Tačiau vietoje to, kad tėvai puoselėtų harmoningą tarpusavio ryšį ir tai rodytų savo vaikams, kartais elgiasi taip, kad jų veiksmuose galima įžvelgti seksualinio išnaudojimo požymių.
Tėvai neturėtų demonstruoti lytinių santykių vaikams, tačiau šiltų jausmų slėpti nereikia. Matydamas, kaip tėtis ir mama apsikabina, pasibučiuoja, laiko vienas skitą už rankos ir kitaip rodo švelnumą, vaikas užauga gebantis mylėti. Tada jis ir mylėtis galės sėkmingai, su džiaugsmu.
Priešingu atveju, vaikui formuojasi nuostata, kad seksualumas yra pavojingas ir kartais net negali nuo to pabėgti, ištrūkti. Taip atsiranda bazinis nerimas, kurį reikia malšinti.
Priklausomybės, tarp kurių – priklausomybė nuo sekso, ir yra viena iš nerimo malšinimo priemonių. Todėl geriausia jų ar kitų neurozinių veiksmų prevencija – gydymas vaikystėje, iš karto sužinojus apie vaiko seksualinį išnaudojimą, jo patirtą smurtą. Daugelyje Vakarų šalių pagalbos sistema gerai atidirbta. Pagalba nukentėjusiam vaikui suteikiama iš karto po to, kai kažkas atsitinka. Tokiu atveju, pusmečio psichoterapijos dažniausiai užtenka traumos pasekmėms įveikti. Arba ji iš viso likviduojama, arba lieka tik nežymių padarinių.
Mūsų visuomenėje nėra įprasta iš karto imtis priemonių. Lietuviai žmonės kantrūs. Kad ir kas atsitinka, bando atlaikyti. Ir vaikas viską turi atlaikyti, nes „viskas susivirškins, pasimirš, savaime susitvarkys“. Tačiau nesusitvarko.
- Kaip padėti žmogui, jei jis jau priklausomas nuo sekso?
- Efektyvios būtų savipagalbos grupės, panašios į Anoniminių Alkoholikų, kuriose žmonės galėtų pasikalbėti nebijodami informacijos nutekėjimo.
Kai kuriais atvejais kompulsyvų norą seksualiai pasitenkinti efektyvu mažinti šiuolaikiniais antidepresantais. Pasiryžusiems įveikti priklausomybę nuo sekso ir turintiems kantrybės padeda analitinė terapija. Jos pagalba nustatoma ir tvarkoma pagrindinė sutrikimo priežastis.
Skirtingai nei kitų priklausomybių atveju, priklausomybės nuo sekso gydymo tikslas nėra visiškas seksualinių veiksmų eliminavimas. Norėti mylėtis žmogui natūralus. Tačiau tai turi tapti meilės išraiška ir džiaugsmu, o ne laikinu nusiraminimu.
- Kiek žmonių dėl to į jus kreipiasi?
- Kol kas mažai, tačiau kalbančių apie tai daugėja. Kiek skaičiau, Vakarų šalyse nuo sekso priklausomų žmonių galėtų būti nuo 5 iki 10 proc.
Priklausomybių problema ta, kad žmonės dažnai net nenori jų atsikratyti. Nesuvokia, kad tai jiems patiems neleidžia gyventi visavertiško gyvenimo. Dauguma slepia savo priklausomybę nuo aplinkinių ir net savęs. Pvz., tik kas septintas alkoholikas pripažįsta, kad yra priklausomas. Tarp narkomanų tokių žmonių dar mažiau, tik kas 17 supranta, kad be cheminių medžiagų nebegali gyventi.
Drįstu teigti, kad dauguma žmonių, turinčių seksualinę priklausomybę, gydytis nepageidautų, nors žala akivaizdi. Priklausomybė trukdo patirti artumą su artimu žmogumi, mylėti ir jaustis mylimu, tačiau trūksta supratimo, kad tai trikdo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, darbingumą.
- Kodėl nuo sekso dažniau priklausomi vyrai, o ne moterys?
- Nes vyrams seksas daug svarbesnis fiziologiškai. Seksą jie suvokia kaip ypač svarbų savo vyriškumo elementą ir jam skiria didelį dėmesį.
Savo praktikoje esu turėjęs tik vieną nuo sekso priklausomą pacientę moterį.