Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas atliko Europos Sąjungos šalių teisės aktų analizę apie darbo sąlygas tėvams, auginantiems mažamečius vaikus.
Iš šios analizės aiškėja, kad nors Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams siūlomos gana ilgai trunkančios vaiko priežiūros atostogos, kurių metu mokamos nemenkos išmokos, tačiau visa sistema yra gana nelanksti, o situaciją sunkina net toks paprastas dalykas, kaip darželių trūkumas didmiesčiuose ar atstumas iki darželių rajonuose.
Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė teigia, kad Lietuva išsiskiria neintegruotu požiūriu į vaikus auginančias šeimas bei jų gerovę.
„Dažniausiai yra kalbama arba tokie tyrimai daromi neatsižvelgus į kontekstą. Tuo tarpu kitos šalys vertina visą vaikus auginančių piliečių gyvenimo kokybės kontekstą", - sako R. Žemaitė.
Pašnekovė teigia, kad didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių viena iš pagrindinių priemonių, skatinančių vaikus auginantiems darbuotojų įsitraukimą į darbo rinką, yra mokestinės.
„Tuo tarpu Lietuvoje mokestinės priemonės nėra net svarstomos", - sako R. Žemaitė.
Ji pabrėžia, kad dėl mokestinių lengvatų vaikus auginantiems tėvams kitose šalyse vaiko priežiūros atostogos dažnai arba yra trumpesnės, arba trumpiau apmokamos. Tokia sistema, anot pašnekovės, lengviau administruojama, tuo tarpu Lietuvoje iš pradžių pinigus surenkame iš visų ir paskui dalijame per išmokas.
„Elementarus pavyzdys: žmogus, gyvenantis mažame miestelyje, jei jis sugalvoja eiti dirbti, o vaikelis yra darželinio amžiaus. Tokiam žmogui dažniausiai sakoma, kad jis turi prašyti paslaugos ir turi ją gauti. Savivaldybės veda prašančiųjų statistiką. Tai tas žmogus turi prašyti darželio, žinodamas, kad jis yra už 20 km į kitą pusę negu jo darbas, kurį jam siūlo, ir žinodamas, kad jis neturi transporto priemonės, negali jo nuvežti ir pasiimti. Taigi problemų esama ne tik su didmiesčiais", - sako pašnekovė.
Ką siūlo A. Butkevičiaus vyriausybė tėvams?
Pagal naują Darbo kodekso redakciją, kurį siūlo Vyriausybė, Lietuvoje suteikiama 70 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogų prieš gimdymą ir 56 dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – po gimdymo irgi suteikiama 70 kalendorinių dienų.
Darbuotojams vyrams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogų. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks 3 mėnesiai, komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – iki vaikui sukaks 6 mėnesiai.
Pagal šeimos pasirinkimą mamai, tėčiui senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Jas šeimos nariai galim imti pakaitomis, tačiau išmokos skiriamos tik vienus ar dvejus metus pagal pasirinkimą.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, taip pat moters iniciatyva arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką ar vaikus iki 3 metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.
Pagal siūlomą kodeksą, kuris stipriai trumpina visus įspėjimo apie atleidimą terminus, tėvams, turintiems vaikų, nustatyti ilgesni laikotarpiai. Pavyzdžiui, jei asmens stažas siekia vienus metus, tai bevaikį darbuotoją galima įspėti prieš 1 mėnesį, o darbuotoją, kuris augina vaiką iki 6 metų arba vienas rūpinasi vaiku iki 12 metų, būtina įspėti prieš 2 mėnesius.
Jei žmogaus stažas yra trumpesnis nei vieneri metai, bevaikis darbuotojas sulauktų 0,5 mėnesio įspėjimo termino, auginantis vaiką iki minėto amžiaus - 1 mėnesio.
Maža to, norima panaikinti mamadienius arba tėvadienius bei sutrumpinti kasmetines atostogas iki 20 darbo dienų, nepriklausomai nuo vaikų turėjimo.
„Tai, kad sako - nemažinsime vaiko priežiūros išmokų - nereiškia, kad yra gerinama situacija, kuri Lietuvoje sudėtinga. Tai reiškia, kad ji lieka tame pačiame lygmenyje, kaip yra dabar. Iš kitos pusės, pagal naują Darbo kodeksą, darbuotojas (ar turi vaikų, ar neturi) laikomas lygiu su darbdaviu pagal jėgų santykį - esą darbuotojas visada galės ateiti derėtis dėl sąlygų. Bet akivaizdžiai matome, kad jėgų pasiskirstymas yra netolygus. Didžioji dalis darbdavių yra geresnėje pozicijoje nei darbuotojai, ką įrodo tas faktas, kurį naudoja naujojo socialinio modelio kūrėjai: jie dažnai sako, kad jau ir dabar darbuotojai atleidžiami „savo noru", todėl reikia atleisti visas vadeles. Tai reiškia, kad, vietoje to, jog valstybė gintų darbuotoją, kuris išprovokuojamas rašyti prašymą atleisti (vadinasi, jo teisės nėra pakankamai ginamos), ji sako: ai, neapgyniau, tai tiek to - įteisinsiu", - sako R. Žemaitė.
Europos patirtis
Tačiau verta pažvelgti, kaip yra kitose Europos šalyse.
Austrijoje egzistuoja specialus Motinystės apsaugos įstatymas. Šioje šalyje nustatyta, kad iš darbo negalima atleisti nėščios ir kūdikį iki 4 mėnesių amžiaus turinčios moters, jei darbdavys buvo informuotas apie nėštumą ir kūdikio gimimą.
Darbo santykių nutraukimas galimas tik išskirtiniais atvejais ir turint teismo leidimą: pavyzdžiui, dėl etatų mažinimo, nesant galimybės pasiūlyti darbuotojai kitos darbo vietos, nutraukiant verslą, taip pat dėl tam tikrų darbuotojos nusižengimų etikai ir darbo sutarties nuostatoms.
Nėščioms ir maitinančioms moterims turi būti sudarytos tokios darbo sąlygos, kad nekeltų pavojaus jų ir kūdikio sveikatai. Draudžiama motinai dirbti 8 savaites iki kūdikio gimimo ir 8 savaites po jo, naktimis, sekmadieniais ir švenčių dienomis, draudžiama dirbti viršvalandžius.
Darbovietėje turi būti įrengtos poilsio patalpos, kur nėščios ir maitinančios motinos galėtų pailsėti. Maitinančioms motinoms, jų prašymu, turi būti suteikta pertrauka, kurios metu ji galėtų pamaitinti kūdikį: 45 minutės, jei moteris dirba daugiau kaip 4,5 valandos per dieną, ir dvi pertraukos, jei ji dirba 8 ir daugiau valandų. Jei darbovietėje nėra sąlygų kūdikiui maitinti, turi būti suteikta 90 minučių pertrauka.
Abu tėvai Austrijoje turi teisę į vaiko auginimo nemokamas atostogas iki vaikui sukaks 2 metai, bet ne vienu metu. Atostogas galima du kartus pertraukti, jų trukmė vienu metu turi būti ne trumpesnė kaip 2 mėnesiai.
Taip pat abu tėvai gali, sutikus darbdaviui, atidėti 3 mėnesius tėvystės atostogų ir išeiti jų kuriuo nors metu iki vaikui sukaks 7 metai.
Vaiko priežiūros atostogų metu darbuotoja gali dalinai dirbti, su sąlyga, kad jos darbo užmokestis neviršys tam tikros nustatytos sumos. Be to, darbdaviui sutikus, darbuotoja gali dirbti ne visu etatu iki vaikui sukaks 7 metai, jeigu prieš tai ji yra dirbusi toje pačioje darbovietėje 3 metus ir jeigu įmonėje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. Kitais atvejais, susitarus su darbdaviu, ji gali dirbti nevisu etatu iki vaikui sukaks 4 metai.
Jei darbuotojai ir darbdaviui nepavyksta susitarti dėl darbo nevisu etatu, darbuotoja iki vaikui sukaks dveji metai, gali išeiti nemokamų vaiko priežiūros atostogų.
Vaiko priežiūros atostogų metu tėvai yra iš esmės apsaugoti nuo atleidimo iš darbo iki vaikui sukaks 2 metai, išskyrus atvejus, kai iš darbo atleidžiama dėl darbuotojo kaltės arba dėl ekonominių priežasčių.
Belgijoje privataus sektoriaus darbuotojai be motinystės atostogų (iki vaiko gimimo ir jam gimus) bei tėvystės atostogų (vaikui gimus), turi teisę į 4 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, kuriomis jie gali pasinaudoti iki vaikui sukaks 12 metų.
Tėvai gali pasirinkti dirbti visą darbo laiką arba dirbti nevisą darbo laiką. Tai yra jie gali rinktis 8 mėnesius dirbti pusę darbo laiko (kita pusė laiko yra atostogos) arba 20 mėnesių, per kuriuos 1/5 darbo laiko yra atostogos.
Tėvai, kurie nusprendžia naudotis teise į motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogas, įstatymiškai yra apsaugoti nuo atleidimo iš darbo. „Apsauga“ nuo atleidimo prasideda nuo to momento, kai moteris praneša darbdaviui apie nėštumą.
Danijoje nuostatos, saugančios moterį nuo atleidimo iš darbo nėštumo ir vaiko priežiūros atostogų metų išdėstytos Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatyme. Čia nustatyta, kad asmenys, pasinaudoję savo teise į atostogas, turi teisę sugrįžti į tą patį arba lygiavertį darbą ir vietą tomis pačiomis sąlygomis. Taip pat jie turi teisę į sąlygų pagerinimą, kuris galimai būtų įvykęs, jei jie būtų dirbę.
Darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo dėl nėštumo, motinystės ar įsivaikinimo.
Darbo sąlygos ir lengvatos aptariamos kolektyvinėse darbo sutartyse.
Kolektyvinės sutartys yra Danijos darbo santykių išskirtinumas, valstybė šioje šalyje menkai kišasi į darbuotojų ir darbdavių santykius.
Didžiojoje Britanijoje pirmosios 26 motinystės atostogų savaitės vadinamos Eilinėmis motinystės atostogomis. Pasibaigus eilinėms motinystės atostogoms (vaiko priežiūros atostogoms) darbuotojas turi teisę grįžti į tą patį darbą. Jam užtikrintos tos pačios sąlygos, kurias turėjo iki motinystės atostogų pagal Darbo sutartį.
Tėvas ir motina taip pat gali pasiimti papildomas, iki 26 savaičių motinystes ar tėvystės atostogas, kurios vadinasi Papildomomis tėvystės atostogomis.
Kai darbuotojas į darbą sugrįžta po papildomų tėvystės atostogų, darbdavys privalo sugrąžinti jį į tą patį darbą, užtikrindamas tas pačias sąlygas, o, jeigu tai neįmanoma, į buvusiam prilygstantį ar panašų darbą, atitinkantį darbo sutarties sąlygas arba darbo santykius.
Jungtinėje Karalystėje skatinama, kad abu tėvai naudotųsi vaiko priežiūros atostogomis, siekiant suteikti daugiau lankstumo pasidalinant vaiko priežiūrą per pirmuosius vaiko gimimo ar įvaikinimo metus. Tėvams yra sudaryta galimybė pasidalinti vaiko priežiūros atostogas ir gauti pašalpą pakaitomis
2003 m. Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta teisė į lanksčias darbo valandas tėvams, auginantiems vaikus iki 6 metų ir vaikus su negalia iki 18 metų.
Darbdaviai gali atmesti darbuotojų prašymus, jei tai gali trukdyti verslui, tačiau yra įpareigoti pateikti raštišką paaiškinimą.
Šalyje galima kreiptis dėl įvairaus darbo laiko modelio taikymo: (a) keisti darbo laiką; (b) sutrumpinti darbo laiką; (c) dirbti namuose (visą arba dalį darbo laiko).
Estijoje darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia moterimi ar moterimi, kuri turi teisę į nėštumo ir motinystės atostogas, ar su asmeniu, kuris yra vaiko priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, kai darbdavys nutraukia veiklą arba paskelbiamas darbdavio bankrotas nutraukus veiklą. Su darbuotoju darbo sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu.
Darbuotojas grįžęs į darbą po vaiko priežiūros atostogų turi teisę į tas pačias darbo sąlygas ir darbo užmokestį.
Motina arba tėvas turi teisę į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukanka 3 metai. Motinystės išmoka mokama iki vaikui sukanka 18 mėnesių.
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį jau kitą dieną po to, kai tėvas arba motina sugrįžta iš vaiko auginimo atostogų. Taip pat darbdavys gali atleisti darbuotoją, kuris sugrįžta į darbą anksčiau, negu vaikui sukanka 3 metai.
Laikino atleidimo atveju (dėl darbo trūkumo) darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų turi pirmenybę išlaikyti savo darbo vietą.
Darbo laikas gali būti sutrumpintas arba pertraukos poilsiui pailgintos pagal kolektyvinės sutarties sąlygas arba darbdavio sutikimu. Teisės aktuose nenumatyta jokio specialaus režimo moterims su mažais vaikais.
Graikijoje darbuotoja negali būti atleista iš darbo motinystės atostogų metu iki vaikui sukanka 18 mėnesių arba ilgiau, jei ji negali grįžti į darbą dėl ligos, susijusios su nėštumu ir gimdymu. Po atostogų ji turi teisę grįžti į tą patį darbą tokiomis pačiomis arba lygiavertėmis sąlygomis. Taip pat darbuotoja turi teisę į geresnes sąlygas, jei jos būtų buvusios pagerintos, kol darbuotoja atostogavo.
Moteris, grįžusi į darbą po motinystės atostogų, 30 mėnesių gali dirbti 1 valanda sutrumpintą darbo dieną. Darbdavys ir darbuotoja gali susitarti, kad pirmus 12 mėnesių darbo diena bus sutrumpinta 2 valandom, o 6 mėnesius – 1 valanda, arba kad vietoje sutrumpintos darbo dienos bus galima rinktis atitinkamos trukmės laisvadienius.
Tokia pačia teise gali pasinaudoti kūdikio tėvas arba motina, bet ne abu kartu.
Vaiko auginimo atostogos yra neapmokamos, jų trukmė – 4 mėnesiai iki vaikui sukanka 6 metai.
Ispanijoje motinystės arba tėvystės atostogų metu sustabdoma darbo sutartis, su teise grįžti į tą pati darbą. Ispanijoje galiojantys įstatymai leidžia per pirmuosius metus grįžti į tą pačią darbo vietą, o po metų darbdavys gali pasiūlyti sugrįžti į tą pačią vietą arba į kitą darbo vietą, tačiau tik toje pačioje kategorijoje.
Ispanijoje per pirmus devynis mėnesius po vaiko gimimo (iki 12 mėn. – valstybinėse įstaigose) dirbančios mamos turi teisę dirbti 1 valanda trumpiau, neprarasdamos darbo užmokesčio.
1 valanda gali būti padalinta į 2 pertraukas po pusvalandį arba darbo diena sutrumpinta 1 valanda. Jeigu dirba abu tėvai, darbo dienos sutrumpinimas arba papildomos pertraukos yra pasirinktinai vienam iš tėvų.
Italijoje suteikiamos 5 mėnesių apmokamos gimdymo ir motinystės atostogos (2 mėnesiai prieš gimdymą ir 3 po jo arba 1 mėnesis prieš gimdymą ir 4 – po jo).
Po motinystės atostogų moteris turi teisę sugrįžti į tą pačią darbo vietą ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki gimdymo (nėštumo pradžios), ir negali būti atleista 1 metus, išskyrus atvejus, kai darbo santykiai nutraukiami dėl grubių darbo drausmės pažeidimų. Taip pat ji turi teisę į darbo sąlygų pagerinimą, į kurį būtų turėjusi teisę, kol buvo motinystės atostogose, jei tai buvo numatyta kolektyvinėje darbo sutartyje arba taisyklėse.
Ši nuostata taikoma ir tėvams, grįžtantiems po tėvystės atostogų, taip pat įtėviams įvaikinimo atveju ir galioja 1 metus nuo tos dienos, kai vaikas gimė arba buvo įvaikintas.
Kroatijoje įstatymai draudžia darbdaviui nutraukti darbo santykius nėštumo, motinystės, vaiko priežiūros atostogų metu, taip pat tais laikotarpiais, kai darbuotojas dirba nevisu etatu dėl vaiko priežiūros, kai dirba sutrumpintą darbo dieną dėl vaiko, turinčio raidos sutrikimų, priežiūros.
Atleisti iš darbo draudžiama dar 15 dienų po visų išvardytų atostogų ar lengvatų taikymo pabaigos.
Draudimas atleisti netaikomas darbdavio mirties atveju, taip pat tais atvejais, kai įmonė nutraukia veiklą dėl ekonominių verslo priežasčių.
Pasinaudojęs įstatyme nustatytomis atostogomis darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą. Už atsisakymą sugrąžinti darbuotoją į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą, įdarbinti moterį dėl nėštumo ar sudaryti jai lengvesnes darbo sąlygas dėl nėštumo darbdaviui gresia bauda.
Latvijoje nustatyta, kad darbdavys negali įteikti įspėjimo apie darbo santykių nutraukimą nėštumo metu ir 1 metus po vaiko gimimo, o maitinančiai moteriai – visą maitinimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai atleidimas įvyksta dėl darbuotojo kaltės arba likviduojant įmonę.
Moteriai po nėštumo ir gimdymo atostogų (112 dienų) turi būti išsaugota jos darbo vieta. Jei tai neįmanoma, darbdavys turi pasiūlyti panašų ar lygiavertį darbą su ne blogesnėmis sąlygomis. Ta pati nuostata taikoma vaiko tėvui ar globėjams, jei dėl kurių nors priežasčių (mirties, ligos) motina pati negali rūpintis vaiku.
Kiekvienas darbuotojas turi teisę į vaiko priežiūros atostogas, kurių trukmė negali būti ilgesnė kaip 1,5 metų ir kurios gali būti imamos vienu metu arba išdalintos į dalis iki vaikui sukaks 8 metai.
Šių atostogų metu darbuotojo negalima atleisti iš darbo, o darbdavys turi užtikrinti, kad darbo vieta būtų išsaugota arba suteikta lygiavertė arba panaši darbo vieta ne blogesnėmis sąlygomis.
Darbuotojos prašymu jai gali būti suteikta galimybė dirbti nevisu etatu nėštumo metu ir iki vaikiui sukaks vieneri metai arba kol vaikas maitinamas krūtimi. Tokia teise gali pasinaudoti darbuotojai, auginantys vaikus iki 14 metų arba iki 18 metų, jei vaikas neįgalus.
Negalima skirti darbo naktinėje pamainoje nėščioms ir vaikus iki 1 metų auginančioms moterims, taip pat maitinančioms motinoms, jei, gydytojo nuomone, naktinis darbas gali pakenkti jos ar kūdikio sveikatai. Darbuotojas, turintis vaikų iki 3 metų amžiaus gali būti skiriamas dirbti naktį tik su jo paties sutikimu.
Lenkijoje teisės aktai nustato, kad po gimdymo, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogų grįžusiam darbuotojui darbdavys privalo suteikti tą patį darbą ir vietą, kokį jis turėjo iki atostogų, arba, jei tai neįmanoma, lygiavertį darbą ir vietą, atitinkantį darbuotojo kvalifikaciją ir mokėti tą patį darbo užmokestį, kokį darbuotojas būtų gavęs, jei nebūtų išėjęs atostogų. Ši nuostata taikoma abiems iš tėvų, pasinaudojusiems atostogomis.
Liuksemburge vaiko priežiūros atostogos gali būti 6 mėnesių trukmės arba dalinės – 12 mėnesių trukmės, jei jomis besinaudojantis vienas iš tėvų tuo metu dalinai dirba.
Darbdavys negali atsisakyti priimti į darbą darbuotojo, sugrįžusio po 6 mėnesių trukmės (nedirbant) atostogų, tačiau dalinių atostogų atveju ši nuostata netaikoma, tai yra jis gali nesutikti vėl įdarbinti.
Teisę į vaiko priežiūros atostogas turi abu tėvai, jei yra dirbantys. Vienas iš tėvų vaiko priežiūros atostogas privalo imti iš karto po motinystės atostogų, kitas gali atidėti jas iki vaikui sukanka 5 metai. Jei teisę į atostogas turi tik vienas iš tėvų, jis gali rinktis, ar išeiti jų iš karto po motinystės atostogų, ar vėliau, tai yra iki vaikui sukaks 5 metai.
Darbdavys privalo išlaikyti darbo vietą darbuotojai, išėjusiai motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, o jei tai neįmanoma, jai sugrįžus pasiūlyti lygiavertį darbą, atitinkantį jos kvalifikaciją, su lygiaverčiu darbo užmokesčiu. Darbuotoja išlaiko visas teises į darbo sąlygų pagerinimą, jeigu tokie pagerinimai būtų įvykę tuo metu, kol ji buvo atostogose.
Tokias pat teises turi ir tėvas, grįžęs po tėvystės atostogų.
Portugalijoje darbdavys turi garantuoti teisę darbuotojui sugrįžti į tą pačią darbo vietą, kurioje darbuotojas dirbo. Darbuotojas gali būti atleistas tik, kai įmonė yra likviduojama ir toliau nebevykdo veiklos.
2009 m. vasario mėn. Portugalijoje įsigaliojo naujas darbo įstatymas, kuriame nustatytas lankstus darbo laikas tėvams auginantiems vaikus iki 12 metų. Įstatymas leidžia darbuotojams pasirinkti, kada pradėti ir kada baigti darbą (darbdavys gali nustatyti tam tikras ribas). Teisę į lankstų darbo grafiką turi abu tėvai.
Prancūzijoje pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, darbuotojas turi pasitikrinti sveikatą ir tada gali grįžti į darbą. Jis taip pat turi teisę kreiptis į darbdavį dėl profesinio orientavimo.
Darbo kodekse nustatyta, kad, pasibaigus motinystės atostogoms, darbuotojas turi teisę į savo ankstesnį darbą arba panašų darbą, už jį gaunant lygiavertį darbo užmokestį.
Jei tam tikros kategorijos darbuotojams atlyginimas buvo padidintas, kai šios kategorijos darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose, darbuotojas po vaiko priežiūros atostogų turi gauti tokį atlyginimą, koks mokamas šios kategorijos darbuotojams.
Įstatymuose taip pat nustatyta prievolė darbdaviui suteikti darbuotojui, grįžusiam į darbą po vaiko priežiūros atostogų ankstesnę darbo vietą arba panašų darbą už lygiavertį darbo užmokestį.
Slovakijoje gimus vaikui moteris turi teisę į motinystės atostogas iki 34 savaičių. Vieniša moteris turi teisę į motinystės atostogas iki 37 savaičių.
Moteris, kuri pagimdė du ar daugiau vaikų vienu metu, turi teisę į motinystės atostogas iki 43 savaičių. Slovakijoje motinystės atostogas gali pasiimti ir vyras, jei jis rūpinasi vaiku.
Pagal Slovakijos Darbo kodeksą darbdavys privalo užtikrinti tą pačią darbo vietą asmeniui, sugrįžusiam po motinystės/tėvystės atostogų; jei sugrįžti į tą pačią darbo vietą nėra galimybės, darbdavys privalo sugrąžinti darbuotoją į kitą darbo vietą, atitinkančią jo darbo sutartį.
Slovėnijoje darbuotojas, sugrįžęs po motinystės ar tėvystės atostogų, negali būti perkeltas į kitą darbą. Darbdavys privalo užtikrinti visas tas pačias darbo sąlygas ir tokį pat darbo užmokestį, kurios buvo nustatytos darbo sutartyje.
Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties darbuotojos nėštumo metu ir kūdikio maitinimo laikotarpiu iki vienerių metų, darbdavys taip pat negali nutraukti darbo sutarties su tėvais, vaiko priežiūros atostogų metu (visiškai nedirbant) ir vieną mėnesį po jų.
Slovakijos teisės aktai nustato draudimus skirti tam tikrus (reikalaujančius sunkaus fizinio darbo) darbus nėščioms ir maitinančioms motinoms, kai tai kelia pavojų motinos ar kūdikio sveikatai. Jei darbdavys negali pašalinti rizikos veiksnių, jis privalo užtikrinti kitą tinkamą darbą, už kurį darbo užmokestis turėtų išlikti nepakitęs.
Taip pat numatyti apribojimai dėl naktinio darbo ir viršvalandžių nėščioms ir maitinančioms motinoms.
Pavyzdžiui, darbdavys gali skirti dirbti viršvalandžius darbuotojui, kuris augina vaiką iki 3 metų, tik gavęs jo raštišką sutikimą. Negalima skirti dirbti viršvalandžių arba naktinio darbą nėščiai darbuotojai, vaiką iki 1 metų auginančiai moteriai ar žindančiai motinai, jeigu rizikos veiksnių vertinimas rodo, kad tai gali pakenkti motinos arba vaiko sveikatai.
Negalima be darbuotojo raštiško sutikimo skirti viršvalandžių vienam iš dirbančių tėvų, kuris augina vaiką iki 7 metų arba fiziškai, protiškai neįgalų vaiką.
Švedijoje pagal tėvystės atostogų įstatymą kai darbas yra sunkus fiziškai, ir dėl nėštumo moteris negali jo vykdyti, ji turi teisę prašyti pakeisti darbo užduotis. Jei darbdavys negali arba to padaryti yra neįmanoma, moteris turi teisę į motinystės išmoką likus 60 dienų iki apskaičiuotos gimdymo datos.
Švedijoje tėvystės arba motinystės atostogos galimos kaip visos dienos, pusės dienos, taip pat 1/4 ar 1/8 dienos dalies atostogos.
Taip pat Švedijoje abu tėvai turi teisę sutrumpinti savo darbo laiką 25 proc. iki kol vaikui sukanka 8 metai.
Švedijoje darbuotojas turi teisę grįžti į tas pačias pareigas, kuriose jis dirbo iki tėvystės atostogų. Jeigu nebėra buvusios darbo vietos, darbdavys privalo darbuotojui suteikti lygiavertę darbo vietą.
Darbuotojas, iš anksto informavęs darbdavį, turi teisę sutrumpinti tėvystės atostogų laiką ir grįžti į darbą bet kuriuo metu. Jei tėvystės atostogos buvo ilgesnės nei 1 mėnuo, darbdavys gali nukelti darbuotojo sugrąžinimą į darbą iki 1 mėnesio.
Švedijoje iki tol, kol vaikui sueis 8 metai arba kol baigs pirmąją klasę, tėvai turi teisę sumažinti savo įprastą darbo laiką iki 25 proc. (už tą laiką nėra mokama).
Suomijoje po bet kurių šeimos atostogų (motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros), darbuotojas turi teisę grįžti į savo buvusią darbo vietą.
Jei darbdavys negali pasiūlyti darbuotojui (grįžusiam į darbą po minėtų rūšių atostogų) jo buvusių pareigų, darbdavys privalo suteikti darbuotojui lygiavertį darbą, atitinkantį darbo sutarties sąlygas. Jei net ir tai neįmanoma, darbdavys privalo suteikti darbuotojui kokį kitą darbą pagal darbuotojo darbo sutartį. Jei tokios darbo vietos nėra, darbdavys gali rinktis laikiną atleidimą, kol nėra darbo, arba, siekiant išvengti atleidimo, darbuotojui turi būti siūlomas kitas darbas, kurį jis gali atlikti, atsižvelgiant į jo patirtį ir kvalifikaciją. Pareiga pasiūlyti kitą darbą apima pareigą organizuoti mokymus, reikalingus darbuotojui, kad šis galėtų dirbti siūlomą darbą.
Nėra nuostatų, draudžiančių atleisti asmenį pasibaigus motinystės arba vaiko priežiūros atostogoms. Tiesa, Moterų ir vyrų lygybės įstatymas draudžia bet kokią diskriminaciją asmenų, grįžusių po vaiko priežiūros atostogų, atžvilgiu.
Tėvai gali pasinaudoti teise į dalines vaiko priežiūros atostogas, tačiau tam reikia darbdavio sutikimo. Tai gali būti sutrumpinta darbo savaitė arba trumpesnės darbo valandos su atitinkamai mažesniu darbo užmokesčiu. Dalinėmis vaiko priežiūros atostogomis tuo pačiu metu gali naudotis tik vienas iš tėvų.
Minimali vaiko priežiūros atostogų trukmė – 2 mėnesiai. Atostogomis galima naudotis iki vaikas baigia antrą klasę, o jeigu vaikas neįgalus, serga lėtine liga arba turi specialiųjų poreikių – iki jam sukanka 18 metų.
Darbdavys gali atsisakyti suteikti dalines vaiko priežiūros atostogas, jei gali pagrįsti, kad tai rimtai sutrikdytų gamybos procesą ir padarytų žalą, kurios kitaip negalima išvengti.
Jeigu darbdavys ir darbuotojas negali pasiekti susitarimo dėl dalinių vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas vis tiek išsaugo teisę į ribotos trukmės vaiko priežiūros atostogas tomis sąlygomis, kurių jis pageidauja, pavyzdžiui, sutrumpinant darbo dieną iki 6 valandų (30 val. per savaitę) arba suteikiant laisvą dieną.
Darbo valandų įstatymas leidžia darbuotojui pačiam nuspręsti, kada pradėti ir baigti darbą, laikantis tam tikrų iš anksto apibrėžtų apribojimų. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl lankstaus darbo grafiko, dėl kurio nesumažėja bendras darbo valandų skaičius per savaitę. Darbo diena gali būti pailginta arba sutrumpinta ne daugiau kaip 3 valandomis, per dieną dirbti galima ne ilgiau kaip 11 valandų, o „sukauptų“ valandų skaičius negali viršyti 40. Vietoj sukauptų darbo valandų darbuotojui gali būti siūloma pasiimti laisvadienį.
Vengrijoje darbdaviai neturi teisės atleisti iš darbo darbuotojo, kuriam skirtas laikinas nedarbingumas dėl sergančio vaiko slaugymo, taip pat darbuotojos nėštumo metu, 3 mėnesius po gimdymo, vaiko priežiūros atostogų metu. Be to, darbdavys negali atleisti darbuotojo nemokamų atostogų vaiko slaugai ir priežiūrai metu, vaiko priežiūros atostogų metu iki vaikui sukaks 3 metai.
Darbuotoja nėštumo metu ir iki vaikui sukaks 1 metai turi būti perkelta į jos sveikatos būklę atitinkančią darbo vietą arba turi būti pakeistos jos esamos darbo vietos sąlygos. Būtina gauti darbuotojos sutikimą dėl darbo sąlygų arba darbo vietos keitimo.
Darbuotojos (nėščios arba auginančios vaiką iki 1 metų), laikinai perkeltos į kitą vietą arba dirbančios pagal modifikuotas darbo sąlygas, darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei jos ankstesnis vidutinis darbo užmokestis. Jei darbdavys negali suteikti darbo vietos, atitinkančios darbuotojos sveikatos būklę, moteris turi būti atleista nuo darbo ir jai turi būti mokamas darbo užmokestis už visą prastovos laiką.
Darbuotoja (nėščia arba turinti vaiką iki 1 metų) neprivalo atlikti darbų kitoje darbo vietoje, jei dėl perkėlimo į naują darbo vietą ji nėra davusi sutikimo. Ši nuostata taikoma ir darbuotojui vyrui, jei jis yra vienas iš tėvų.
Be to, specifinės darbo sąlygos negali būti nustatomos darbuotojai jos nėštumo metu ir vaiką iki 1 metų auginančiai motinai, taip pat darbuotojui, prižiūrinčiam vaiką (kaip vienam iš tėvų) iki 1 metų.
Iš darbuotojo, auginančio vaiką (kaip vienam iš tėvų) nuo 1 iki 4 metų, gali būti reikalaujama dirbti pagal specialias darbo sąlygas, tik gavus darbuotojo sutikimą.
Be kita ko, po vaiko gimimo 2 savaičių trukmės motinystės atostogos yra privalomos, o tolesnės vaiko priežiūros atostogos (nemokant darbo užmokesčio) yra neprivalomos, jos gali trukti iki vaikui sukaks 3 metai.
Vokietijoje draudžiama atleisti moterį iš darbo nėštumo metu ir 4 mėnesius po gimdymo, su sąlyga, kad darbdavys buvo informuotas apie nėštumą. Šiuo apsaugos nuo atleidimo metu darbdavys ne tik negali įteikti moteriai įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo, bet ir kitaip tam ruoštis, pavyzdžiui, ieškoti nuolatinio pakaitinio darbuotojo.
Net tais atvejais, kai darbo sutartis turi būti nutraukta dėl įmonės bankroto arba nutraukus jos veiklą, darbdavys negali atleisti darbuotojos iš darbo ir netgi negali įteikti jai įspėjimo apie atleidimą.
Darbuotoja, maitinanti kūdikį, turi teisę į dvi 0,5 valandos arba vieną 1 valandos trukmės pertrauką kūdikiui pamaitinti. Jei darbe nėra sąlygų tai padaryti, pertraukos gali būti pratęstos, bet ne daugiau kaip iki 1,5 valandos.
Nemokamos vaiko priežiūros atostogos gali būti suteiktos iki vaikui sukanka 4 metai. Šių atostogų metu darbo sutartis suspenduojama ir gali būti atnaujinta atostogoms pasibaigus.