Po 2009 m. sausio 16 d. riaušių Vilniaus miesto savivaldybė pirmą kartą leido organizuoti didelį mitingą prie Seimo. Penktadienį čia protestuos Švietimo įstatymo pataisomis nepatenkinti lenkų atstovai. Tačiau ar šiuo leidimu meras Artūras Zuokas nepataikauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, su kuria sostinės taryboje yra sudaręs koalicinę sutartį?
Parama partneriams?
Vilniaus miesto savivaldybė po 2009-ųjų sausio įvykių iki šiol niekam nebuvo išdavusi leidimo rengti didelius mitingus prie Seimo.
Baimindamasi riaušių, kai sausio 16-ąją dužo Seimo langai, valdžia uždraudė bet kokias masines protesto akcijas prie parlamento.
Tiesa, tuomet miestui vadovavo konservatorius Vilius Navickas. Po 2011-ųjų savivaldos rinkimų į mero kėdę atsisėdo Artūras Zuokas. Tarp jo vadovaujamo visuomeninio judėjimo TAIP koalicijos partnerių yra ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), taryboje turinti net 9 mandatus.
Atsitiktinumas ar ne, bet būtent lenkams, kurių atstovai yra valdančiojoje daugumoje, savivaldybė išdavė leidimą protestuoti prie Seimo, nors anksčiau to daryti neleido nei profesinėms sąjungoms, nei pensininkams.
Mitinge dėl Švietimo įstatymo galės dalyvauti ne daugiau kaip 5,3 tūkst. žmonių.
Ragina nedidinti įtampos
Politikai kol kas nesieja lenkų mitingo ir A.Zuoko bei LLRA draugystės.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas kol kas nespekuliuoja mintimi, kodėl A.Zuokas leidimą protestuoti išdavė pirmiausia lenkams. „Bet kad savivaldybė turėtų laikytis vienodų standartų, tai tuo net neabejoju – jei saugumo sumetimais nebuvo daromos išimtys anksčiau, neturi jų būti daroma ir dabar“, – akcentavo M.Adomėnas.
Seimo opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė mitingų ir protesto akcijų atžvilgiu iki šiol laikėsi „netinkamos ir net neteisėtos pozicijos“. Pasak jo, tai buvo daroma pritariant aukščiausiems valdžios atstovams, nes miestui vadovavo konservatorius.
„Po garsiųjų riaušių prie Seimo kiti protestuotojai vėliau buvo nukreipiami į durpynus ir mėšlynus, todėl tikėkimės, kad A.Zuoko sprendimas leisti protestus prie Seimo nėra politiškai motyvuotas“, – viliasi V.Mazuronis.
Prie Seimo žada protestuoti ir pensininkai
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė sakė, kad valdžia bijo žmonių, todėl 2009 m. gruodį pensininkams neleido išlieti pykčio prie Seimo.
„Mus tada nugrūdo prie Sporto rūmų, bet į mitingą vis tiek susirinko 8 tūkst. žmonių“, – sakė G.Makarevičienė.
Pamatę, kad leidimą mitinguoti prie Seimo lenkai gavo, pensininkai esą sieks to paties. „Spalį ir pamatysime, ar Lietuvos piliečiams netaikomi dvigubi standartai, nes protestuoti turi būti leidžiama kiekvienam žmogui“, – pabrėžė G.Makarevičienė.
Politikai neturėtų slapstytis
Algis Krupavičius, politologas
Kai profesinėms sąjungoms ir pensininkams nebuvo leista mitinguoti prie Seimo, tuo metu A.Zuokas dar nebuvo Vilniaus miesto meras. Viena vertus, yra įstatymai, reguliuojantys susirinkimų tvarką, ir įvertinus tam tikrą atstumą turėtų būti leidžiama protestuoti prie valdžios institucijų. Patiems politikams būtų naudinga pamatyti protestuojančius žmones ir su jais pasikalbėti akis į akį.
Pensininkų vietoje irgi paprašyčiau tokio leidimo
Kęstutis Girnius, politologas
Galbūt A.Zuokas tam tikra prasme paremia savo sąjungininkus, ir šis parėmimas, manau, nieko nenustebintų. Visos organizacijos turi teisę rengti demonstracijas centrinėse vietose, o ne kur nors kitur. Tad jei tokia teisė suteikiama lenkams, tokią pat teisę privalu būtų suteikti ir pensininkams, ir visiems kitiems, kurie turi ką pasakyti. Pensininkų vietoje ir aš paprašyčiau tokio paties leidimo.