Akciją per socialinius tinklus organizuoja pilietinės visuomenės atstovai.
Pasak vienos iš organizatorių Vilmos Vaitiekūnaitės, akcija siekiama atkreipti prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį, kad įstatyme „neatsižvelgiama į medicinos mokslo pažangą ir moters bei vaiko sveikatos tausojimą bei diskriminuojami onkologinėmis ir genetinėmis ligomis sergantys žmonės“.
„Mes siekiame, kad Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinktis pažangų pagalbinį apvaisinimą visiems nevaisingiems žmonėms ir tiems, kuriems jis reikalingas dėl galimybės perduoti negydomas genetines ligas“, – teigia V.Vaitiekūnaitė.
Akcijos rengėjai prašo valstybės vadovės „atsižvelgti į priimto įstatymo absurdiškumą ir diskriminacinį aspektą, tai pat jo neatitikimą mokslu grįstiems, laikmetį atitinkantiems metodams ir vetuoti šį įstatymą“.
Į prezidentę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą taip pat kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijos.
Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.