Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, ši liūtis buvo kiek mažesnė nei prieš kone dvi savaites praūžusi, tačiau palyginamo masto.

Perspėja apie gatvę, kurią gali tekti uždaryti

„Yra keletas turbūt labiau probleminių vietų – aplinkkelyje šlaitas išplautas gana rimtai ties L. Asanavičiūtės gatve ir Verkių g., ties vienuolynu, situacija stebima labai atidžiai. Čia budi tarnybų darbuotojai, nes situacija tokia, kad gali tekti ir uždaryti gatvę, jei situacija pablogės. Vanduo ir paplovimai yra rimti“, – informavo jis.

R. Šimašius minėjo, kad kai kuriose Vilniaus miesto gatvėse vanduo antradienio vakarą buvo pakilęs ir 1,5 metro.

„Jei sinoptikai prognozuoja, kad po savaitės vėl bus ta pati audra, labai akivaizdu, kad vėl tos pačios gatvės bus apsemtos, nes keliasdešimt metų nebuvo investuojama į lietaus, sakykime, magistralinius surinkimo takus ir visas vanduo, kuris ant bet kurios gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės nulyja, susirenka ties Lietuvos edukologijos universiteto žiedu“, – tikino meras.

Taisyti padėtį pradės nuo Karoliniškių

„Kad ateityje tokių problemų nekiltų, jau pradėtas realizuoti projektas nuotėkų valymo įrenginių. Pernai priimti sprendimai, šiemet prasidėjęs realizavimas. Per 3 metus turėtų problemos didžiosios išsispręsti. Ypač dvejose didžiausiose vietose – T. Narbuto ir Geležinio Vilko tiek LEU žiedu“, – aiškino R. Šimašius.

Anot jo, darbai bus pradedami Karoliniškėse, o tuomet esą bus imta leistis žemyn. Dalį darbų finansuos ES, kitus – savivaldybė.

„Sutarėme, kad ir su Bendruoju pagalbos centru šnekėsime. Man irgi nelabai suprantama, kodėl žmonės negavo pranešimų apie tą liūtį. Kodėl apie karinius manevrus pranešama, kur nelabai kam įtaką daro, o apie šią liūtį nepranešta?“, – savivaldybėje vykusios spaudos konferencijos metu klausė jis.

Pasak mero, jau vėliau vilniečiai galėjo sekti naujienas savivaldybės puslapyje, feisbuko paskyroje, informatyviai esą dirbo ir radijas.

Atsiras papildomas vamzdis?

„Trumpalaikiai sprendimai yra tokie, kurie leidžia neįvažiuoti į tuos susiformavusius ežerus, problemines vietas, geriau eismą valdyti – tie sprendimai daromi. Tačiau pagrindinis dalykas yra ilgalaikis. Tai yra, elementariai, papildomo vamzdžio paklojimas, kad tas vanduo, kuris susikaupė miesto viršutinėje dalyje, į Nerį ištekėtų greičiau“, – sakė jis.

Meras taip pat aiškino turįs pastebėjimų, kad ne iki galo savo vaidmenį audros metu galbūt atliko ir pareigūnai.

„Buvo tam tikras reguliavimas, sakykime, svarbiausiose vietose, bet trūko to aiškaus dėmesio, „Stop“ juostų, pasakymo, kur galima važiuoti, o kur ne“, – tikino R. Šimašius.

Papasakojo, kaip laikosi Gedimino pilies kalnas

Paklaustas, kaip laikosi Gedimino pilies kalnas, R. Šimašius pripažino, kad tai yra rūpestis numeris vienas.

„Dabar yra viskas stabilu ir gerai, bet lietus, susigėręs į gruntą, pasekmes parodo praėjus parai ar dviem po liūties. Situaciją reikia sekti ir ji sekama“, – sakė meras.

Savo ruožtu pasidomėjus, ką daryti tiems, kurie po liūties turi problemų su automobiliais – galbūt nuostoliai bus atlyginti, R. Šimašius tikino, kad reikia nagrinėti kiekvieną situaciją atskirai.

Suskaičiavo, kiek miestui kainavo dešimtmečio liūtis

Tuo metu UAB „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis konferencijos metu sakė, kad nuostoliai po šios audros bus mažesni nei po prieš dvi savaitės vykusios. Suskaičiuota, kad tuometiniai liūties likvidavimo darbai miestui atsieis apie 15 tūkst. eurų.

„Pranešimų prieš 2 savaites gauta apie 200, per praėjusią parą – apie 140. Iš jų 40 – gyventojai prašėsi pagalbos į būstus, į pastatus. Kiti 100 – gatvėse“, – aiškino „Grindos“ vadovas.

Jis pasakojo, kad aktyviai dirbta nuo antradienio 20 val. iki trečiadienio 5.30 val.

„Vamzdžiai yra siauri, ne to diametro, kuris galėtų tokį tūrį vandens surinkti. Baseinai miesto yra dideli, plokštumos, kietų dangų yra labai daug, žalių zonų mažėja, vandens kiekis didėja, o vamzdis negali tiek priimti“, – kodėl vos palijus, po pusvalandžio miestas jau skęsta, aiškino K. Vaicekiūtis.

Padarinius spręs

Jis pats pasakojo naktį praleidęs mieste, važinėjęs gatvėmis, todėl galintis pagirti policininkus, kurie T. Narbuto gatvėje eismą reguliavo ir nukreipė vairuotojus į kitas gatves.

„Aš nežinau, koks dar gali būti kitas susitarimas“, – tikino K. Vaicekiūtis, paklaustas, galbūt kitos audros metu į pagalbą bus kviečiama daugiau eismo reguliuotojų.

„Grindos“ atstovas patvirtino, kad šiuo metu nuotėkų vamzdynuose susikaupęs sąnašų tūris bus analizuojamas, technika bus valoma.

Vanduo – nuo Šeškinės kalno

„Į T. Narbuto ir Geležinio Vilko, Žalgirio gatves suplaukia viskas nuo Šeškinės kalno, labai didelis tūris vandens“, – aiškino K. Vaicekiūtis.

Spaudos konferencijos metu buvo informuota, kad Vakariniame aplinkkelyje nuslinko nuošliauža, tačiau jį esą jau pašalinta. Sutvarkyti šį kelią bus prašoma rangovų.

„45 milimetrai, keliais milimetrais mažiau nei per praėjusią audrą“, – kiek kritulių iškrito, nurodė K. Vaicekiūtis.

Jis pripažino po prieš dvi savaites praūžusios audros gavęs kelių verslininkų užklausas dėl nuostolių atlyginimo, pagalbą esą jie siūlė ir patys.

„Su jais tikrai dialogas vyksta, pradėjome kalbėtis. Tokių ieškinių negavome, bandome spręsti taikiu būdu“, – sakė jis.