Po maždaug pusantros valandos trukusio pokalbio pateikta prezidentūros pozicija – esą laikas kelti mažiausias pensijas, grąžinti senuosius ligos pašalpų dydžius ir kitaip pažvelgti į darbo santykius. Tiesa, D. Grybauskaitę konsultavę ekspertai šiais klausimais nebuvo vieningi.
Laikas kelti
Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams perdavė D. Grybauskaitės poziciją.
„Prezidentės nuostata yra tokia, kad šalies ekonomika atsigauna, ir kaip tik dabar yra tas metas, kai galima imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume siekti ir socialinio teisingumo, ir sumažinti socialinę atskirtį“, - teigė D. Ulbinaitė.
Pasak jos, D. Grybauskaitė iš ekspertų išgirdo „labai daug pasiūlymų“, tačiau pirmiausiai akcentuoja, jog laikas ne tik kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas, bet ir didinti mažiausias pensijas ir grąžinti ligos ir nedarbingumo išmokas į prieškrizinį lygį.
„Dabar 126 tūkst. šalies žmonių verčiasi gaudami nuo 324 Lt iki 650 Lt pensijas. Reikėtų apie tai jau galvoti“, - akcentavo D. Ulbinaitė.
Be to, anot prezidentės patarėjos, laikas rimtai galvoti apie darbo santykių reformą. „Tai yra ypatingai svarbu ir ekonomikos skatinimui, ir investicijų pritraukimui, ir darbo vietų kūrimui“, - teigė D. Ulbinaitė.
Pasak jos, tas pats galioja ir nedarbo išmokoms, ypač kai be darbo lieka aukštos kvalifikacijos specialistai.
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad ligos ir nedarbingumo išmokų atstatymas daug pinigų nepareikalautų, o dabartinė padėtis daugelį žmonių stato į labai sunkią padėtį.
„Žmonės arba sirgdami eina į darbą, arba neįperka vaistų, arba negali išlaikyti šeimos gaudami 40 proc. atlyginimo“, - teigė D. Ulbinaitė.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas taip pat pastebėjo, kad po vadinamojo algų atstatymo valstybės sektoriuje atsirado didelės disproporcijos tarp aukštas pareigas užimančių tarnautojų ir eilinių valdininkų.
„Šitą sektorių reikia taip patvarkyti, kad būtų didesnis teisingumas“, - teigė N. Udrėnas.
Viskas kainuoja. Iš kur gauti pinigų – ekspertai nesutaria
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pastebėjo, jog visos šios iniciatyvos turi piniginę išraišką.
„. Visi tie didinimai – bedarbių išmokos, pensijos, ligos išmokos, Darbo kodekso liberalizavimas – (…) visam tam reikia valstybei pinigų“, - konstatavo R. Lazutka.
Pasak jo, vienas būdų gauti papildomų pajamų – keisti kapitalo apmokestinimo sistemą. O įsitikinimas, kad didesnis kapitalo apmokestinimas privers verslą „emigruoti“, jo neįtikina.
„Jeigu mes lyginame su kitomis Europos šalimis, mūsų pajamos iš kapitalo yra menkiausios, t. y. 2 proc. bendrojo vidaus produkto. (…) Kaimynė Lenkija surenka 7,5 proc. BVP, o mes – 2 proc., primenu. Tas skirtumas, jeigu mes skaičiuojame nuo BVP, būtų apie 6 mlrd. Lt. Tiek mūsų valstybė galėtų surinkti, jeigu ji gebėtų surinkti tiek, kiek surenka lenkai. (…) Yra toks įsitikinimas, kad kapitalas mobilus, o darbas – ne. Jeigu kapitalą apmokestinsi – jis pabėgs iš šalies. Bet mes žiūrime, kad iš Lietuvos bėga darbas, t. y. žmonės, o ne kapitalas“, - sakė R. Lazutka.
Jis pažymėjo būtent tai ir mėginęs paaiškinti D. Grybauskaitei.
Premjero patarėjas, ekonomistas Rimantas Rudzkis kalbėjo apie tai, kad mokestinę bazę reikėtų „išplėsti“, tačiau sykiu pažymėjo nesąs naujų mokesčių šalininkas. Be to, jis nesutiko su R. Lazutkos pozicija dėl kapitalo apmokestinimo – esą papildomi mokesčiai lengvai nugintų investicijas į Latviją ar kitą kaimyninę šalį.
„Deja, labai prastai atrodo užsienio investicijų rodikliai. (…) Kapitalas šiais laikais tikrai mobilus. Latvija ar kitos šalys užtikrina, matyt, geresnes sąlygas ir pervilioja tuos investuotojus. Galvoti, kad niekur įmonės neišeis iš Lietuvos, yra didžiulė klaida. Užtenka įkurti dukterinę įmonę Latvijoje ir pelną „sodinti“ tenai, kas dažnai ir vyksta“, - sakė R. Rudzkis.
Pasak jo, galima kalbėti apie visuotinį pajamų deklaravimą „nuo tam tikro lygio“, pvz., nuo 20-30 tūkst. Lt per metus. Ekonomisto nuomone, tai neabejotinai papildytų šalies iždą pakankamai solidžia suma.
B. Gruževskis siūlo susitelkti į padorumą
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis siūlo kitą akcentą – padorumą. Pirmiausiai – valstybės tarnyboje, kur darbo apmokėjimo sistema esą yra beviltiškai atsilikusi nuo realybės.
„Labiausiai mūsų valstybės valdymo sistemoje trūksta ne pinigų, o padorumo. Organizacinio ir finansinio padorumo. Ir, aišku, aš sakiau tai ne kaip moralinę problemą arba etinį klausimą, o grynai ekonominį vadybos principą. (…) Siūliau žymiai daugiau dėmesio skirti valstybės tarnautojų apmokėjimui. Jeigu valstybės tarnyboje nebus tinkamai mokama už darbą, o bus preferuojama tik pareigos ir stažas, faktiškai mes nieko realiai nepakeisime. Kadangi stažas ir pareigos yra pasyvus apmokėjimo principas, o mums reikia aktyvaus“, - įsitikinęs B. Gruževskis.
Pasak jo, valstybinio sektoriaus tarnautojų sprendimai atsiliepia daugybei šalies gyventojų, o prie dabartinės sistemos privatus sektorius be didesnio vargo suvilioja talentingesnius valstybės aparato žmones, kurie nėra tinkamai vertinami darbo užmokesčio skalėje.