„Pradžioje mes turėjome tą procesą, kai jis buvo visiškai uždaras, mes net nelabai žinojome motyvų, kodėl, kas, kaip, dabar atsirado protokolų viešinimas, jau vienas žingsnis žengtas, skandinavai turi kitokią patirtį, garso įrašai viešinami ir tada visa visuomenė gali susipažinti, kokiais motyvais vadovaujantis, pavyzdžiui, vienas efektyvus vaistas neįtraukiamas, o, pavyzdžiui, menkavertis vaistas įtraukiamas, ir paskui gali užduoti klausimus ir stebėti tuos procesus“, – sakė Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Tuo tarpu kovojant su kyšiais sveikatos sektoriuje, pasak Prezidentės patarėjo, itin svarbus prevencinis ir šviečiamasis darbas.
„Žmonės įsivaizduoja, kad jie sumokėję, kada nėra netgi iš jų, galbūt, reikalaujama kyšio, tiesiog dėl šventos ramybės, jog nusiperka psichologinį ar geresnį aptarnavimą, ar ramybę, čia jau turi žmonių sąmonės pokyčiai vykti. Ir, be abejonės, bendra sveikatos politika tam tikrai galėtų pasitarnauti – vadovai rodydami pavyzdžius, kalbėdami aktyviai ir skatindami žmones to nedaryti“, – sakė M. Lingė.
Prezidentės patarėjo nuomone, prie to prisidėtų ir elektroninės sveikatos plėtra.
„Čia ne vien apie receptus yra kalba, kad elektroniniu būdu išrašoma, bet yra, pavyzdžiui, įvairios posistėmės, kada galima keistis duomenimis tarp atskirų gydymo įstaigų, kada žmonės išvengia pakartotinių tyrimų, kada yra duomenų bazėje patalpinami atlikti tyrimai, nebereikia sudaryti papildomų eilių, nebereikia mokėti už paslaugas, jeigu mažėja eilės, automatiškai prieinamumas didėja, nebėra to, kad aš turiu sumokėti kažkam, kad greičiau gaučiau tyrimą ar paslaugą“, – kalbėjo M. Lingė.
Jis taip pat pažymėjo, kad planuojama viešinti duomenis apie gydymo įstaigos veiklos rodiklius.
„Tada ir patys gyventojai galėtų pasižiūrėti, kiek apie šitą įstaigą yra gauta skundų dėl kyšių ir panašius dalykus. Viešumas yra vienas receptų“, – sakė M. Lingė.