Prezidento rinkimai: socdemams skamba pavojaus varpai

 (648)
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) prieš Europos Parlamento rinkimus gali jaustis užtikrintai – tiek partija, tiek jos lyderis Algirdas Butkevičius stiprina savo pozicijas politiniuose reitinguose. Tačiau LSDP kandidatas į prezidento postą Zigmantas Balčytis niekaip nepagauna šios populiarumo bangos.
Artūras Paulauskas ir Zigmantas Balčytis
Artūras Paulauskas ir Zigmantas Balčytis
© DELFI montažas (Š. Mažeikos, K. Čachovskio nuotr.)

Artėjant prezidento rinkimams, socdemų vedliui prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose Z. Balčyčiui ant kulnų mina Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas. Ir vis labiau panašu, kad jeigu įvyks antrasis turas, iš lenktynių eliminuotas „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas tars lemiamą žodį dėl to, kas jame varžysis su antrosios kadencijos siekiančia prezidente Dalia Grybauskaite.

A. Paulauskas – vis arčiau savo svajonės

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovą atlikta apklausa parodė, kad LSDP ir „darbiečių“ kandidatus jau skiria mažiau negu 1 procentinis punktas.

Už Z. Balčytį kovą balsuoti norėjo 9,7 proc. respondentų, A. Paulauskas sulaukė beveik 9 proc. gyventojų palaikymo. Atotrūkis tarp dviejų valdančiųjų partijų kandidatų tirpsta vos ne kas mėnesį.

Šių metų sausį Z. Balčytį nuo A. Paulausko skyrė gana solidus skaičius – 4 procentiniai punktai. Vasarį šis skirtimas sumažėjo iki 2,3 procentinio punkto, o dabar yra jau beveik minimalus.

Na, o reitingo lydere išlieka D. Grybauskaitė. Antrosios kadencijos siekiančios šalies vadovės populiarumas – 39,3 proc.

Vis panašiau, kad nė vienas kitas kandidatas nesugebės mesti rimtesnio iššūkio pirmiems trims reitingo politikams. Po D. Grybauskaitės, Z. Balčyčio ir A. Paulausko rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus meras Artūras Zuokas ir valstiečių-žaliųjų kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė. Tačiau visi jie solidžiai atsilieka ne tik nuo D. Grybauskaitės, bet ir nuo trečioje vietoje esančio A. Paulausko.

R. Pakso rinkėjai niekur neskuba

Socdemams yra viena gera žinia – Z. Balčytis susigrąžino antrąją reitingo poziciją. Tiesa, ne dėl staiga išaugusio populiarumo – iš lentelės išbrauktas leidimo kandidatuoti negavęs „tvarkiečių“ lyderis R. Paksas, vasarį rikiavęsis antroje vietoje.

Būtent išbraukus „tvarkiečių“ lyderį lentelėje įvyko didžiausias pokytis. Tiesa, šis pokytis kol kas nėra naudingas nė vienam kandidatui – tai daugiau negu dvigubai išaugęs neapsisprendusių respondentų skaičius. Vasarį, kai R. Paksas dar buvo tarp galimų variantų, tokių gyventojų buvo 8,8 proc. Kovą, išbraukus „tvarkiečių“ lyderį, šis skaičius išaugo iki 17,7 proc.

Panašu, kad „tvarkiečių“ lyderio palaikymas Z. Balčyčiui arba A. Paulauskui galėtų atverti duris į antrąjį rinkimų turtą. Tačiau Pats R. Paksas linkęs išlaikyti paslaptį.

„Turiu sprendimą, bet kol kas dar anksti sakyti apie tai“, - DELFI teigė europarlamentaras, pridurdamas, jog neskuba remti vieno ar kito prezidentinėse lenktynėse išlikusio politiko.

Jei artimiausią savaitgalį vyktų Prezidento rinkimai, už kokį politiką ar visuomenės veikėją Jūs balsuotumėte? (proc.) Kovas Vasaris Pokytis
D.Grybauskaitę 39,3 40,9 -1,6
Z.Balčytį 9,7 8,9 +0,8
A.Paulauską 8,9 6,6 +2,3
V.Tomaševskį 2,8 1,8 +1,0
A.Zuoką 2,6 2,9 -0,3
B.Ropę 2,3 2,3 0,0
Kitą kandidatą 4,9 2,1
Neapsisprendžiau 17,7 8,8
Neketinu balsuoti prezidento rinkimuose 9,5 7,6
Iš viso: 100 100

R. Vilpišausko teorija: socdemams nereikia antro turo?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas tirpstantį skirtumą tarp Z. Balčyčio ir A. Paulausko vertina dvejopai. Paklaustas, ar tai gali būti klaidingos socdemų strategijos rezultatas, politologas atsakė kitu klausimu.

„Sakyčiau, kad tai priklauso nuo to, koks yra pagrindinis strategijos tikslas. Jei strategijos tikslas – laimėti kuo daugiau vietų EP, tai galbūt ta strategija ir pasiteisina. Bet jeigu strategija – laimėti rinkimus į Lietuvos Respublikos prezidento poziciją, tada ji nėra tokia efektyvi“, - aiškino R. Vilpišauskas.

TSPMI vadovo nuomone, antrasis prezidento rinkimų turas socdemams gali tapti netgi savotišku kliuviniu EP rinkimuose.

Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Mano manymu, ponui Z. Balčyčiui ir LSDP rinkimai į EP yra svarbesni. Ir kaip tik dėl to, turbūt tikintis išsaugoti premjero poziciją Vyriausybėje, kurią reikės tvirtinti po prezidento rinkimų, ir pasirinkta tokia reklaminė kampanija. Orientuojamasi visgi į partijos populiarumą. Paprastai tos partijos, kurios pirmauja populiarumo apklausose, ir laimi daugiausiai vietų rinkimuose į EP.

Dalyvavimas prezidento rinkimuose – tiktai papildoma savo matomumo didinimo priemonė. (…) Daugiau dilemų kaip tik galėtų sukelti pono Z. Balčyčio dalyvavimas antrajame rinkimų ture, kadangi tokiu atveju labai aiškiai iškiltų klausimas, kurie rinkimai jam ir visai LSDP yra svarbesni. Ir tokiu atveju bent jau jis pats turbūt turėtų pasirinkti ir nedalyvautų abiejuose vienu metu. Nors ir skamba keistokai, gali būti, kad jiems kaip tik nepatekimas į antrąjį turą šitą klausimą išspręstų, ir jie galėtų susitelkti ties rinkimais į EP. Nors, žinoma, kiekvienos partijos tikslas dalyvaujant rinkimuose – gauti kuo daugiau balsų ir parodyti savo politinę svarbą“, - svarstė R. Vilpišauskas.

Politologo žodžiais, „nėra akivaizdu“, kad socdemai Z. Balčyčio nepatekimą į antrąjį turą laikytų pralaimėjimu.

Paklaustas, kokia gali būti R. Pakso ir jo elektorato pozicija, pašnekovas pirmiausiai atmetė galimybę, kad „tvarkiečių“ lyderio paramos sulauks A. Paulauskas, aktyviai prisidėjęs prie dabartinio koalicijos partnerio apkaltos.

„Aš spėčiau, kad jis (R. Paksas – DELFI) arba siūlys savo rėmėjams balsuoti taip, kaip kiekvienam atrodo geriausiai, arba logiška būtų, jei paremtų kažką iš koalicijos partnerių. Nors veikiausiai sunku tikėtis, kad tai būtų Darbo partijos kandidatas“, - teigė R. Vilpišauskas.

N. Puteikis pretenduoja į protesto balsus. Ar to pakaks?

Praėjusį penktadienį paaiškėjo galutinis kandidatų į prezidento postą sąrašas. Į jį neprasibrovė buvęs D. Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys, tačiau 20 tūkst. parašų barjerą sėkmingai įveikė Seimo narys, buvęs konservatorius Naglis Puteikis. Šis politikas seniai garsėja vadinamajai protesto balsų auditorijai pritinkančiomis pažiūromis: jo palaikymo sulaukė ir Neringa Venckienė, ir referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.

Arūnas Valinskas, Naglis Puteikis
Arūnas Valinskas, Naglis Puteikis
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Ar gali N. Puteikis protesto balsų pavidalu pritraukti didesnę dalį R. Pakso elektorato? R. Vilpišauskas pastebi, kad patekimas tarp kandidatų jau yra šioks toks signalas, tačiau dėl N. Puteikio galimybių pretenduoti į antrą vietą pirmajame rinkimų ture smarkiai abejoja.

„Labai sunku pasakyti, kai kandidatų, bent kol kas, nedideli reitingai. Kažkiek (R. Pakso rinkėjų – DELFI) pritraukti gali ir jis, ir dabartinė prezidentė. Manau, kad mažiausiai turbūt Darbo partijos kandidatas galėtų tikėtis tos rinkėjų dalies paramos. O kiti gali pasidalinti įvairiomis proporcijomis, o gal net ir didelė dalis apskritai neis balsuoti, nusivylusi tuo, kad jų favoritas negali dalyvauti“, - svarstė TSPMI vadovas.

Pasak jo, į protesto balsus pretenduoti gali ne tik N. Puteikis, bet ir, pavyzdžiui, valstiečių-žaliųjų kandidatas Bronis Ropė, dalies šių balsų norėtų ir kiti lenktynių dalyviai.

Iki pirmojo prezidento rinkimų turo jau liko tik mėnuo. Prie urnų rinkėjai keliaus gegužės 11 d. Antrasis turas, jeigu jo prireiks, bus organizuojamas gegužės 25 d., kartu su EP rinkimais.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 15 – 20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Liberalai ir „MG Baltic“: kas toliau?

Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius šiomis dienomis yra ne kartą deklaravęs absoliutų skaidrumą, tačiau viena po kitos į viešumą iškylanti informacija rodo, kad koncernas „MG Baltic“ ilgus metus sėkmingai tvarkėsi reikalus liberalų kontroliuojamose ministerijose ir dabar – Vilniaus savivaldybėje.

CŽV kalėjimo byla: Vilniaus teismo prašoma Gvantanamo kalinį pripažinti nukentėjusiuoju (5)

Gvantanamo kalėjime kalinamo Saudo Arabijos piliečio advokatė kreipėsi į teismą, prašydama suteikti Mustafa al Hawsawiui nukentėjusiojo statusą, nes jis galėjo būti kalinamas slaptame CŽV kalėjime netoli Vilniaus.

Vėl kreipsis į teismą dėl „darbiečio“ Raseinių mero priesaikos sulaužymo

Raseinių naujai valdančiajai daugumai priklausantys politikai planuoja pakartotinai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydami pateikti išvadą, ar meras „darbietis“ Algirdas Gricius nesulaužė priesaikos.

R. Kurlianskis slaptus dokumentus galėjo gauti ir seniau (6)

Įslaptinti dokumentai teisėtai patekti pas asmenį negali, nes tik žmogus, turintis teisę susipažinti su ta informacija, gali disponuoti tokiais dokumentais, „Žinių radijui“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Kas ir kada galėjo perduoti slaptą saugumo informaciją (74)

Po liberalų skandalą tiriančio Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus pareiškimo apie naujus kaltinimus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui dėl disponavimo valstybės paslaptimi Seimo kuluaruose prasidėjo diskusijos, kas ir kada galėjo perduoti kokius nors slaptus dokumentus.