Prezidentės patarėjas apie N. Savčenko teismo procesą: cirkas ir farsas

 (70)
Farsas, daugiau nieko – taip prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Renaldas Vaisbrodas apibūdino Donecke vykstantį Ukrainos lakūnės Nadijos Savčenko teismą.
Nadija Savčenko
Nadija Savčenko
© AFP/Scanpix

„Farsas, nieko daugiau. Visas taip vadinamas teismo procesas yra surežisuotas, N. Savčenko pateikti kaltinimai neatitinka tikrovės, apie tai kalba viešai tiek tarptautiniai stebėtojai, tiek ekspertai. O tai, ką mes matome dabar, yra tam tikras cirkas“, – antradienį Žinių radijui sakė R. Vaisbrodas.

Pasak patarėjo, visas parodomasis teismo procesas yra skirtas Rusijos gyventojams: „Tai yra vidaus vartojimo žinutė, kuri siunčiama vidaus vartotojams“.

„Teismo procesas vyksta Donecko mieste, simbolizmas didžiulis, ir ši simbolinė žinia rodo, kad visa Rusijos sistema neleidžia kitos nuomonės, Rusijos sistema susidoroja su jos priešininkais, Rusijos sistema ir toliau priešinasi Ukrainos laisvės siekiams, kuriuos šiuo metu N. Savčenko ir simbolizuoja - kaip išrinkta parlamento narė, kaip kariškė“, – kalbėjo patarėjas.

Renaldas Vaisbrodas
Renaldas Vaisbrodas
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Rusijos teismas pirmadienį pradėjo skelbti nutartį ukrainietės karo lakūnės N. Savčenko byloje, kurioje ji kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų žūties karo krečiamoje Rytų Ukrainoje

Prokurorai prašo skirti N. Savčenko 23 metus laisvės atėmimo.

Pagal kaltintojų versiją, N.Savčenko 2014 metų liepą priklausė savanorių batalionui „Aidar“, kuris kovėsi su prorusiškais separatistais Luhansko srityje. Ten ji atliko artilerijos ugnies koreguotojos vaidmenį, Kijevo vyriausybės pajėgoms apšaudant vieną kovotojų postą, kuriame tuo metu buvo keli civiliai, tarp jų – trys Rusijos žurnalistai, iš kurių du žuvo.

Tuo tarpu N. Savčenko, kuri savo šalyje laikoma nacionaline didvyre ir buvo išrinkta į parlamentą, tvirtina buvusi pagrobta separatistų ir neteisėtai išvežta į Rusiją, kuri jai pateikė išgalvotus kaltinimus.

Ukraina ir Vakarai laiko N. Savčenko bylą politiniu parodomuoju procesu ir tvirtina, kad ji tapo naujausiu įrankiu platesnėje Kremliaus agresijoje prieš pietvakarinę kaimynę po to, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pakurstė separatistų sukilimą šalies rytuose.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

G. Vainausko byloje nuspręsta nenagrinėti prokuroro skundo (1)

Vilniaus apygardos teismas nutarė palikti nenagrinėtą Generalinės prokuratūros prokuroro Gedgaudo Norkūno skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties, pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo nagrinėti prokuroro skundą aukštesnės instancijos teisme.

Lietuva neketina nutraukti garbės konsulo Kryme veiklos (1)

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius Vilniuje susitikęs su Lietuvos garbės konsulu Kryme Sergejumi Petričenko, patikino jį, kad Lietuva visuomet gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą ir niekada nepripažins Krymo okupacijos.

Etikos sargai R. Malinausko elgesyje įstatymų pažeidimų nenustatė (26)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, draudžiančių valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Vietoje to, kad keltų atlyginimus, siūlo legalizuoti kyšius (264)

Gydytojai iš ligonių negali imti jokių dovanų, net ir mažos vertės, nes jos traktuojamos kaip kyšis. Tačiau jau netrukus pacientams gali nebereikėti slapčia kišti vokelio gydytojui į kišenę ar brukti maišelio su alkoholiniais gėrimais, saldainiais ar kita dovana.

Tyrimas parodė: ar lietuviams prie ruso gyventi buvo geriau (1320)

Visuomenės nuomonės tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nemano, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Pasak specialistų, yra išlikę maždaug penktadalis visuomenės narių, kurie jaučia stabilią ir nekintamą nostalgiją sovietmečiui, visų kitų požiūris keičiasi gerėjant ekonominei situacijai.