„Taip, aš paprašiau skubos. Tai reiškia, tikiuosi, kad bus neeilinėje sesijoje, norėtume užbaigti šį procesą kuo greičiau, kad parodytume ir pademonstruotume JAV ir kitiems NATO partneriams, jog Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas ir kartu vykdyti pasiruošimą šalies gynybai“, – sakė D. Grybauskaitė žurnalistams antradienį.
Susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis, apibrėžiantis šios šalies karių ir civilinio komponento bei jų šeimos narių statusą, teises ir pareigas Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijai, nes juo nėra numatoma steigti užsienio šalių karinių bazių mūsų šalyje.
Prezidentė NATO partnerių įsitraukimą į Lietuvos gynybą įvertino, kaip pakankamą, bet pažymėjo, kad jei grėsmės didėtų, reikėtų papildomų priemonių.
„Šiai dienai mes manome, kad atgrasymo priemonės yra pakankamos, bet jeigu būtų demonstruojama papildoma agresija prie mūsų sienų, žinoma, mes investuosime į didesnį atgrasymą ir diskusijas NATO. Tam, žinoma, mums reikia galiojančių gynybos planų mūsų regionui, ir išaugusių grėsmių atveju – didesnio atgrasymo, bet dėl konkrečių priemonių bus sprendžiama per diskusijas su aljanso nariais ateityje“, – sakė D. Grybauskaitė Rukloje, kur sveikino į Lietuvą atvykusius tarptautinio Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono karius.
Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos JAV pratybų tikslais Lietuvoje rotuoja kuopos dydžio karių kontingentą, taip pat NATO rytinio flango valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, yra iš anksto dislokavusi karinės technikos.
NATO viršūnių susitikimo sprendimu, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje, bus po tarptautinį batalioną. Lietuvoje priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudarys apie 1 200 karių iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Norvegijos, o 2018 m. prie grupės prisijungs Kroatijos ir Prancūzijos pajėgos, kurios batalione bus rotuojamos kas 6 mėnesius.
Tikisi aiškaus atsakymo
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako laukianti „aiškaus ir konkretaus rezultato“ iš Teisingumo ministerijos atliekamo tyrimo dėl galimų pažeidimų Kauno tardymo izoliatoriuje.
„Visi neskaidrūs korupciniai viešieji pirkimai negali būti toleruojami ir turi būti labai griežtai smerkiami ir įvertinti. Todėl tikiuosi, kad Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos inicijuotas tyrimas turės labai aiškų ir konkretų rezultatą. Niekur korumpuoti viešieji pirkimai negali būti toleruojami“, – antradienį žurnalistams Rukloje sakė prezidentė.
Teisingumo ministerija premjero Sauliaus Skvernelio pavedimu pirmadienį perėmė iš Kalėjimų departamento tyrimą dėl galimų pažeidimų Kauno tardymo izoliatoriuje. Pasak ministerijos, atlikus tyrimą bus sprendžiama dėl izoliatoriaus vadovo Edvardo Kviatkausko ir Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės tarnybinės atsakomybės.
Teisingumo ministrės Mildos Vainiutės teigimu, bus siekiama išaiškinti visus įstatymui nusižengusius darbuotojus, nepaisant jų praeities nuopelnų ar užimamų pareigų: „Valstybės tarnyboje bus daugiau skaidrumo ir neliks galimybių piktnaudžiauti, jeigu patys darbuotojai netoleruos negerovių. Sieksime kuo greičiau parengti pranešėjo apie korupcines veiklas apsaugos teisinę sistemą. Valstybė turi skatinti ir branginti visuomenei sąžiningai dirbančius žmones.“
Skirtingos institucijos nusprendė tirti pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, tą atsisakius daryti teisėsaugai. Situaciją nagrinės Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jos tirs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktą informaciją.
Pati STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo Kauno tardymo izoliatoriuje pagal jo darbuotojos, Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės pareiškimą. Pareigūnė šį sprendimą yra apskundusi prokurorams.
R.Kazėnienės skunde STT, be kitų dalykų, rašoma, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kainą.
Savo pareiškime teisėsaugai R.Kazėnienė taip pat nurodė, kad įstaigoje daug metų iš eilės viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės: „Oro parametrai“, „Niklita“, „Vipita“, „Tis“, „Tis LT“, „Globinta“, „Arvirita“ ir „Garfus“. Pareiškime teigiama, kad iš šių bendrovių prekės ir paslaugos kai kuriais atvejais perkamos keliolika kartų didesne nei rinkos kaina. Pavyzdžiui, iš įmonės „Arvirita“ nupirktas guolis staklėms taisyti. Anot izoliatoriaus buhalterės, šio guolio rinkos vertė siekia maždaug keturis eurus, tačiau jis nupirktas už 700 eurų.