Šalies vadovė antradienį žurnalistams sakė, kad „kasdien jai vis tenka komentuoti vienos ar kitos ministerijos darbelius“, „vyksta konkurencija, kas labiau sukompromituos šitos vyriausybės paskutinius mėnesius“.
„Tai išties šitie pavyzdžiai, būtent Krašto apsaugos ministerijos (norėčiau priminti, kad viešuosius pirkimus kariuomenei vykdo ministerija, o ne kariuomenė, kariuomenė tik formuluoja poreikius), pirkiniai yra įstatymiškai neleistini. Tuo labiau, kad įstatymai nenumato galimybės vogti, atvirkščiai... O kai produktas arba prekė kainuoja aštuonis kartus brangiau per viešuosius pirkimus negu parduotuvėje, tai yra atviras Lietuvos žmonių apvaginėjimas. Ir tai formuluoju labai tiesiai ir aiškiai, ir prisiimti atsakomybę turi Krašto apsaugos ministerija ir konkrečiai – ministras“, – teigė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė apgailestavo, kad įtarimų šešėlis ant J. Oleko krinta nebe pirmą kartą.
„Man labai gaila konstatuoti, kad po pirmo „ministravimo“ buvo kilę tam tikrų šešėlių šio ministro atžvilgiu. Dabar, atrodo, kad tie šešėliai tikrai tamsėja ir jie nėra išsklaidyti. Todėl manau, kad jeigu ministras nesugebės susitvarkyti ir šį kartą, kažkokių rimtesnių pozicijų ateityje šis žmogus tikrai neturėtų tikėtis“, – sakė Prezidentė.
Perklausus, ar J. Olekas turėtų atsistatydinti, D. Grybauskaitė teigė mananti, kad nuo 2014 m. vykstantys ministerijos viešieji pirkimai ir vis negebėjimas su tuo susitvarkyti kelia labai daug klausimų – pradedant nuo politinės atsakomybės ir iki teisinės. Pasak šalies vadovės, teisėsaugos institucijos turi šioje situacijoje rimčiau ir griežčiau dirbti, ji paragino išsiaiškinti viską iki galo. Reaguodama į J. Oleko teiginius, kad pašalinti šią įmonę iš tolesnių pirkimų KAM kol kas neturi juridinio pagrindo, D. Grybauskaitė pakartojo, kad „įstatymai nenumato galimybės vogti“.
Kariuomenė galėjo užkirsti kelią pirkimams
Kariuomenė galėjo užkirsti kelią virtuvės įrankių pirkimui už didelę kainą, sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė.
Pasak D.Vilytės, kariuomenė galėjo atsisakyti „Nota bene“ pasiūlymo pamačiusi, jog bendrovė nurodė 1,6 mln. eurų kainą už atsarginę lauko virtuvės įrangą ir virtuvės įrankius.
Prieš pasirodant šiam pasiūlymui, Lietuvos kariuomenė pirkimui planavo išleisti kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų.
„Lietuvos kariuomenė, turėdama teisę atmesti „Nota bene“ pasiūlymą, pasirašė sutartį“, - BNS antradienį sakė D.Vilytė.
Ji teigė, kad atmetusi „Nota bene“ pasiūlymą kariuomenė galėjo dėti pastangas sumažinti virtuvės įrankių kainą. Pasak jos, kariuomenė galėjo nuspręsti atskirai pirkti atsarginę lauko virtuvių įrangą ir virtuvės įrankius, nes, skirtingai nei konkrečios lauko virtuvės įrangos atskiras dalis, virtuvės įrankius Lietuvoje gali tiekti bent dešimt bendrovių.
„Jeigu jie būtų skaldę pirkimą pačioje pradžioje ir įrankius būtų atskyrę, tai kaina būtų mažėjus. Būtų atsiradę daugiau tiekėjų, nes šauktus, kiaurasamčius ar lenteles gali pasiūlyti gal dešimt Lietuvos tiekėjų“, - kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.
Kariuomenė, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus, pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.