Liepos 4 dieną, daugiausia konservatorių balsais priimtomis pataisomis, vienmandatėse apygardose atsisakoma antrojo rinkimų turo. Nugalėtoju vienmandatėje apygardoje skelbiamas daugiausiai balsų pirmajame ture surinkęs kandidatas.

Dekrete prezidentas teigia, kad įstatymas iš esmės keičia rinkimų tvarką prieš pat Seimo rinkimus, naujos sistemos neaptarus nei su visuomene, nei su politinėmis partijomis ir organizacijomis.

Be to, prezidento nuomone, įstatymo nuostata dėl pakartotinio balsavimo atsisakymo vienmandatėse apygardose nesuteikia galimybės partijoms deramai pasiruošti Seimo rinkimams ir gali turėti neigiamos įtakos daugiapartinės politinės sistemos raidai.

Kaip BNS trečiadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, "prezidentas visiškai pašalina pono Rimvydo Survilos pasiūlymu įvestas pataisas".

Prezidentas siūlo grąžinti ankstesnes įstatymo nuostatas, numatančias du rinkimų turus.

Dabar 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose pagal proporcinę rinkimų sistemą, 71 - vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę dviejų turų sistemą.

Manoma, kad Seime priimtos rinkimų pataisos naudingos populiariausioms arba drausmingiausią elektoratą turinčioms partijoms. Lietuvos atveju, tai yra Naujoji sąjunga (socialliberalai) bei Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).

Politikos apžvalgininkų nuomone, pataisos gali sukiršinti "naujosios politikos" propaguotojų - Centro, Naujosios, Liberalų ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungas, sutarusias remti viena kitos kandidatus antrajame ture.

Teigiama, kad rinkimuose rengiant tik vieną turą, šios partijos gali nesutarti, kurios kandidatą vieningai paremti ir taip išsklaidyti savo rinkėjų balsus. Tuo tarpu konservatoriai nuo seno turi tvirtą ir ištikimą elektoratą, kuris galėtų padėti jiems laimėti daugiau mandatų.