Dukrai vadovaujantis tėvas pripažįsta, kad jos priėmimas į darbą buvo laikinas sprendimas. Jei jis ir pažeidęs etiką, tai „viskas taps etiška“ kai dukra nustos dirbti. Vilkaviškio meras ir ilgametis premjero padėjėjas teisinasi, kad partiečio vadovaujamoje įstaigoje dukra įdarbinta tada, kai jis dar nedirbo.

„Kai ieškai specialistų, tenka laikinai kartais ieškoti kompromisų su etika“

LSDP priklausantis ir ne kartą jos kandidatu rinkimuose dalyvavęs Saulius Juozapas Černevičius pripažino, kad jo vadovaujamame Kultūros centre dukra pradėjo dirbti dar 2012 m., tačiau tai padaryti jį privertė aplinkybės.

„Dirbti aš priėmiau ne dukrą, o specialistą, ir tik todėl, kad neatsirado kitų specialistų. Kybartų krašte man nežinomas žmogus, kuris turėtų tokį išsilavinimą. Darbo biržoje ieškau renginių organizatorių ir vedėjų jau treti metai. Įstaigai reikalinga ne darbininkų, ir kai ieškai specialistų, tenka laikinai kartais ieškoti kompromisų su etika“, – aiškina direktorius.

Jo teigimu, derindama darbo laiką su jo vadovaujamu Kybartų kultūros centru, dukra Deimantė Bražiūnienė dirba 40 val. per savaitę ir organizuoja renginius Pajevonyje bei Vištytyje. Su ja sudaryta nuotolinio darbo sutartis, o nustatytas funkcijas ji atlieka savo priemonėmis, nes nei darbo vietų, nei priemonių minėtose miesteliuose nėra.

Tėvas tikino esąs patenkintas dukros darbu, nes vien šiais metais renginių suorganizuota tiek, kiek niekada anksčiau nebuvo. Tiesa, jis apgailestavo, kad dukra pastaruoju metu neretai sirgusi, turėjusi pasiimti atostogų.

S. J. Černevičiaus pateiktais duomenimis, šiemet kovo mėnesį jo dukrai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o vėliau kiekvieną mėnesį, išskyrus rugpjūtį, ji turėjusi laikiną nedarbingumą. Per šį laikotarpį ji buvo laikinai nedarbinga bent 82 dienas.

Įstatymai numato, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu darbuotojams mokama ligos pašalpa. Taip pat reikalaujama, kad sergantis asmuo laikytųsi gydytojo nurodyto režimo, nedirbtų, nekeliautų, nedalyvautų renginiuose ir kt.

Direktorius pateikė sąrašus renginių, kuriuos šiemet Pajevonio gyvenvietėje ir Vištytyje organizavusi jo dukra. Sprendžiant iš pateiktos informacijos, keli renginiai vyko tuo metu, kai D. Bražiūnienė atostogavo, sirgo ar buvo ką tik pasveikusi.

Garantijos valstybinės, pajamos – privačios

S. J. Černevičius neneigė, kad jo pavaldinė ir dukra gyvena Kaune, iš ten dažnai ir dirbanti nuotoliniu būdu, tai yra kompiuteriu, telefonu. Jis neatsakė, ar jam žinoma apie kitą dukters darbą ir ar jis suderinamas su jos pareigomis Kybartuose.

Internete skelbiama, kad D. Bražiūnienė yra Kauno centre įsikūrusių grožio namų „Monro“ vadovė. Tiesa, ji pati nesureikšmino savo vaidmens šiuose namuose.

„Kolegė paprašė, tai aš čia jai padedu. Neilgai, gal pusmetis, kaip išimta individuali veikla“, – pasakojo D. Bražiūnienė.

„Domreg.lt“ duomenimis, grožio namų, kuriuose dirba D. Bražiūnienė, interneto adresas registruotas dar 2014 m. rugsėjį. Sutapimas ar ne, jo savininkas nurodomas inicialais D.B.

Beje, individualią veiklą vykdantys asmenys moka mažesnes socialinio draudimo įmokas. Ligos pašalpa jiems mokama tik tada, kai jie tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį arba yra draudžiami valstybės.

Kad ir kaip būtų, dirbti ir Kaune, ir Kybartuose D. Bražiūnienei ilgiau neteks. Jos tėvas ir vadovas informavo, kad į dukters vietą nuo gruodžio 7 d. priimtas kitas darbuotojas.

„Suprantama, po visa tai, aš Deimantės nepriprašysiu toliau eiti pareigas ir viskas taps etiška. Kartais gal geriau būtų, kad vaikai neturėtų kompetencijų ir tėvams vadovams nekiltų pagundos tuo pasinaudoti“, – svarstė S. J. Černevičius.

Meras: viskas teisėta

Vilkaviškio rajono meras, ilgametis jo savivaldybės tarybos narys ir buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus padėjėjas Algirdas Neiberka teigė žinantis, kad partijos kolega S. J. Černevičius vadovauja dukrai, tačiau ji esą pradėjo dirbti anksčiau nei jis tapo meru.

„Man žinoma, jog S. J. Černevičius buvo įteikęs tuometiniam Savivaldybės administracijos direktoriui pareiškimą dėl nusišalinimo priimant sprendimą sudaryti darbo sutartį su dukra. Taigi sprendimą - įdarbinti jo dukrą ar ne - priėmė ne jis. Be to, Kybartų kultūros centro direktorius yra nusišalinęs ir parašęs įgaliojimą centro administratorei vykdyti įstaigos vadovo funkcijas rengiant, svarstant ir priimant bet kokius sprendimus, susijusius su jo dukra“, – DELFI atsiųstame komentare aiškina meras.

Jis patikino, kad būnant meru jo vadovaujamoje savivaldybėje jos įstaigų vadovai nėra įdarbinę giminaičių. O pats S. J. Černevičius privačių interesų deklaracijoje yra deklaravęs darbo santykius su artimu giminaičiu.

Eglė Ivanauskaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė žiniasklaidai, paaiškino, kad įstatymuose yra nustatyti apribojimai dėl asmenų priėmimo į darbą.

Pavyzdžiui, Darbo kodekse nustatyta: draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai, jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

„Teisininkai pažymi, jog biudžetinių įstaigų vadovai negali priimti jokių sprendimų, susijusių su sau artimais asmenimis – taigi ir pasirašyti su jais įdarbinimo sutarčių, – kadangi gali būti pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnis“, – DELFI atsiųstame komentare rašo VTEK atstovė.

Ji negalėjo atsakyti, kiek asmenų, privalančių deklaruoti privačius interesus, yra įdarbinę giminaičius. Esą taip yra dėl trūkstamų techninių galimybių ir nuolatinės duomenų kaitos.

„Dėl interesų konfliktų reikėtų nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį ir dėti lygybės ženklo tarp nepotizmo bei artimų asmenų darbo vienoje institucijoje nereikėtų. Tai, kad asmuo deklaruoja sau artimą asmenį kaip galintį sukelti interesų konfliktą, reiškia, jog buvo įvertinta rizika. O jei, atliekant tarnybines funkcijas, reikia priimti sprendimą, susijusį su artimu asmeniu, atsiranda įstatymo nustatyta pareiga nusišalinti“, – aiškino VTEK atstovė.

S. J. Černevičius yra pateikęs privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodo galimą interesų konfliktą su įdarbinta dukra.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas

Dukros įdarbinimas tėvo vadovaujamoje įstaigoje akivaizdžiai kelia intereso konflikto ir piktnaudžiavimo giminystės ryšiais grėsmę.

Žinoma, vien tai, kad organizacijoje yra įdarbintas vadovo giminaitis savaime nėra pažeidimas. Tačiau toks įdarbinimas turi vykti skaidriai, vadovas turėjo nusišalinti nuo sprendimo ir nesiekė daryti jokios įtakos. Jei giminaitis yra įdarbintas, būtina užtikrinti, kad vadovas nepriiminėtų sprendimų, susijusių su savo giminaičiu, pavyzdžiui, dėl jo atostogų ar atlyginimo.

Aišku, kad giminių įdarbinimo atveju vadovai turi įvertinti tokio įdarbinimo riziką ir suprasti, kad jiems dėl procedūrų gausos bus dažnai sunku užtikrinti, kad jau vien netyčia jie nepasirašys jokio dokumento, kuris lies ir jų giminaitį. Jie taip pat turi įvertinti ir tai, kad jų veiksmai giminaičio atžvilgiu neturėtų kelti net menkiausio intereso konflikto regimybės.

Be abejo, vienareikšmis draudimas giminėms dirbti toje pačioje organizacijoje vargu ar yra teisingas sprendimas - juk jau dirbančio organizacijoje žmogaus giminė gali būti puikus specialistas, kurio tau kaip tik ir reikia.

Tačiau Lietuvoje įvairiose viešojo sektoriaus organizacijose dažnai lyg tyčia dirba vadovų ir jų pažįstamų giminės ir draugai, dėl kurių kompetencijų daug kam kyla abejonių, o paaiškinimo, kaip organizacija susitvarko su protekcionizmo rizikomis, trūksta. Mūsų savivaldybių ir savivaldybių valdomų įmonių atskaitingumo tyrimai parodė, kad šių įstaigų vadovai neskiria tinkamo dėmesio antikorupcijai.