„Manau, kad tas labai gražiai pateiktas sprendimas prekybos centrų vadovų visuomenei, bet paslėpti ketinimai negalėjo atliepti nepasitenkinimo žmonių. Manau, kad ta baimė prekybos centrų, kad gali būti sugriežtinta prekyba alkoholiu ir būtų įvestos specializuotos parduotuvės, tai ji iššaukė tuos veiksmus, kad sukeltų neapykantą tam tikrą valdžia“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė L. Graužinienė.
Jos teigimu, visuotinis prekybos tinklų reikalavimas parodyti asmens dokumentą perkant alkoholį buvo neteisėtas.
„Tai buvo susitarimas kai kurių prekybos didžiųjų centrų. Kaip vakar kalbėjo Seimo nariai diskusijoje - ypač dirbantys Teisės ir teisėtvarkos komitete, kad tas sprendimas ir dabar prieštaravo įstatymams, ir jeigu kažkas būtų jį apskundęs teismams, tai jie būtų išaiškinę, kad neteisėtai prašė dokumentų. Kad būtų pilnas aiškumas ir tie žmonės, kurie dirba parduotuvėse, pardavėjai ir kasininkai nepatirtų užgauliojimų ir stresų, buvo numatyta pataisyti įstatymą, kad būtų aiškiai reglamentuota, kam reikia prašyti dokumento“, – kalbėjo L. Graužinienė.
Seimas antradienį nutarė, kad pirkėjų amžių įrodančio dokumento turi būti reikalaujama tik kilus abejonių dėl amžiaus.
Nuo rugsėjo 2-osios 6 prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“ ir „Aibė“ - pradėjo akciją, reikalaudami asmens dokumento iš visų žmonių, perkančių alkoholį. Prekybininkai teigė siekiantys užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams ir skatinti visuomenės sąmoningumą - anot jų, nuo akcijos pradžios alkoholio pardavimai šiuose tinkluose sumažėjo 9 proc.
Kritikai svarstė, kad nauji reikalavimai tėra viešųjų ryšių akcija ir bandymas visuomenės pyktį nukreipti į politikus, svarstančius alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse ar sutrumpinti prekybos juo laiką.
Nori tvarkyti Viešųjų pirkimų įstatymą
Viešųjų pirkimų įstatymą reikia iš esmės sutvarkyti, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Reikia tikrai sudaryti kompetetingų specialistų komisiją, darbo grupę iš specialistų, iš mokslininkų, iš praktikų, iš politikų ir iš esmės sutvarkyti Viešųjų pirkimų įstatymą, nes dabar jis gabaliukais keičiamas ir savo esme prarado įstatymo visumą, kuri buvo iš pat pradžių, kai priėmėme naują redakciją“, - Žinių radijui trečiadienį sakė L.Graužinienė.
„Jį tiesiog visą reikia sutvarkyti, pritaikyti šiam laikmečiui ir reikia, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, susiję su europinių direktyvų įgyvendinimu“, - pridūrė ji.
Seimo pirmininkė sakė, kad viešųjų pirkimų situacija buvo prasta dirbant visoms Vyriausybėms.
Policijos reformai nebuvo skirta pakankamai lėšų
„Kiekviena reforma turi būti pagrįsta finansiniais ištekliais. O tų finansinių išteklių pilnai reformai nebuvo skirta ir buvo visada įrodinėjama, kad galima susitvarkyti vidiniais resursais“, - Žinių radijui sakė parlamento vadovė.
„Žmonių saugumo užtikrinimas (...) yra svarbiausia, o ne taupyti vieni kitų sąskaita tam, kad liktų kažkuriam rajone vienas ar du policininkai ir žmonės negalėtų prisikviesti pagalbos, jeigu reikia“, - kalbėjo L.Graužinienė.
Ji teigė, kad vykdant reformą reikia užtikrinti ne tik didesnį pareigūnų reagavimo greitį, bet ir tai, jog „pareigūnas gerai jaustųsi atlikdamas savo pareigą“.
Tai Seimo pirmininkė kalbėjo po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino policijos generalinį komisarą Liną Pernavą reformą tęsti tik įsitikinus, jog pirmųjų jos etapų metu iš tikrųjų buvo pagerintas policijos darbas ir buvo padidintas žmonių saugumas.
Praėjusią savaitę pareigūnų profesinės sąjungos išsiuntė kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame baiminasi atleidimų, neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų funkcijų. Pareigūnai nepatenkinti planais tyrėjams regioninėse policijos įstaigose priskirti nebūdingų funkcijų - užtikrinti viešąją tvarką, patruliuoti, nes tam pasirengę ne visi pareigūnai. Pareigūnų teigimu, dėl to sumažės išaiškinamų nusikaltimų, sumažės ikiteisminio tyrimo kokybė.
Pertvarkant policiją planuojama sujungti viešosios ir kriminalinės policijos skyrius rajoniniuose padaliniuose, tai jau padaryta keliuose komisariatuose. Vienas reformos tikslų – padidinti patruliuojančių pareigūnų skaičių nuo šiuo metu esančių 1,6 tūkst iki 3 tūkst., iki 2020-ųjų pasiekti, kad mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų tūkstantis eurų.
Policijos generalinis komisaras jau anksčiau yra įvardijęs, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80 policijos budėtojų skyrių palikti 10. Policijos departamentas nurodo, kad ketinama daugiau lėšų skirti pareigūnų fiziniam ir psichologiniam pasirengimui, kvalifikacijos kėlimui, darbo priemonėms.
L.Pernavas gindamas pertvarką yra sakęs, kad pokyčiams labiausiai priešinasi „miegantys“ pareigūnai.
Jis sako, kad reformos tikslas - greitesnis reagavimas į įvykius ir didesnis dėmesys nukentėjusiems. Komisaras nekalba apie reformos stabdymą ir žada, kad sujungiant viešąją ir kriminalinę policiją aukštesnės grandies pareigūnai nebus atleidžiami.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 9 tūkst. policijos pareigūnų.