Anot jo, šiuo metu dar svarstoma, ką reikėtų su jomis daryti ir ką ant tilto būtų galima pastatyti vietoje jų. Galutinis sprendimas turėtų paaiškėti rudenį.
„Šiandien turiu bent šešis oficialius pageidavimus iš tų, kurie nori Žaliojo tilto skulptūrų. Du iš jų – iš Rusijos, dėl vieno tarpininkauja ir Rusijos ambasadoriaus. Viską susumuosime rudenį, visi gali kreiptis. Jei kas mano, kad tai ne paveldas ir tai galima išvežti į užsienį, tegu kreipiasi į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkę Gražiną Drėmaitę, argumentuoja tai. Manau, rasime bendrą poziciją, kad jei tai yra paveldas ir kitai šaliai jis yra labai svarbus, akivaizdžiai brangesnis nei Lietuvos piliečiams, tai Rusijoje mes tikrai turime tokių istorinio paveldo objektų, kuriais galime apsimainyti“, – tikino meras.
Anot jo, Žaliojo tilto skulptūras būtų galima išmanyti į Lietuvos statuto originalą, Lietuvos metriką, Vilniaus universiteto istorinį skeptrą arba kitus paveldo objektus. R. Šimašius priminė, kad Rusijoje kol kas saugomas ir Lietuvos kino fondas.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad pastaruoju metu ant Žaliojo tilto ten, kur anksčiau stovėjo skulptūros, vis dažniau užsilipa miestiečiai, meras patikino, kad vilniečių iniciatyvumas jį džiugina, tačiau perspėjo elgtis atsakingai.
„Sulaukiau prašymų pasirūpinti vilniečių saugumu. Kyla klausimas, ar taip besielgiančius žmones policija nuo postamento turi nuvaryti, ar ne. Bet man tuomet kyla kitas, gal ne visai adekvatus klausimas. Ką daryti su žmonėmis, kurie Vilniaus parke lipa į medį, brenda į fontaną, vaikšto ant turėklų? Daro tai, ką daryti nesaugu. Labai noriu paraginti vilniečius būti gyvais ir sveikais, džiaugtis gyvenimu mieste, tačiau „su galva“, kad elgtųsi atsakingai. Sveikas protas turėtų atsakyti į klausimą, ką ir kada daryti, ar policijai įsikišti, ar ne. Tikrai nemanau, kad reikėtų dalyti nurodymus visus tuos žmones nukelti, ar palikti, nes tai yra gyvas miestas“, – sakė meras.