Seime prasidėjo svarstymai, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis, iki šiol prisistatantis kaip nesisteminis politikas, galbūt rengiasi atsitraukimui. Politologai teigia, kad šiuo metu palikti Vyriausybę S. Skverneliui būtų neparanku, nes jis neturi įgyvendintų darbų paketo, kuris galėtų patraukti šalininkus.
LVŽS pirmininkas, frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jų partneriams socialdemokratams nepalaikant S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės reformų, pirmiausia – siūlymų dėl prekybos alkoholiu ribojimų, dabartinė valdančioji koalicija gali iširti. Panašią mintį išsakė LVŽS Seimo frakcijos narys Povilas Urbšys, DELFI sakęs, kad jau šią savaitę „valstiečiai“ gali svarstyti klausimą dėl koalicijos perspektyvų.
Iki šiol LVŽS, po rinkimų dėl valdančiosios daugumos sudarymo bandę kalbėtis su konservatoriais, bet taip ir nesusitarę, būtent Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) laikė tarsi „atsarginiu“ variantu, kuriuo karts nuo karto būdavo pagąsdinami socialdemokratai, o premjeras S. Skvernelis paskutiniu metu pabrėžtinai akcentuodavo dvišalius susitikimus su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
Koaliciją vadina butaforine
Mykolo Romerio universiteto dėstytojos politologės Rimos Urbonaitės manymu, po rudenį vykusių Seimo rinkimų „valstiečiai“ į koaliciją su konservatoriais nenuėjo dėl principinės R. Karbauskio pozicijos. „Veikiausiai jis tuo metu skaičiavo, tik klausimas, ar tas skaičiavimas buvo dėl to, kad konservatoriai gali tapti rimtesne galios atsvara, o jam šito visai nereikėjo. Galbūt tokia matematika tuo metu ir suveikė, bet dabar situacija yra tokia, kad koalicijos kaip nebuvo, taip nėra“, - aiškino politologė.
Pasak jos, šiuo metu susidaro įspūdis, kad kilus tam tikrai konfliktinei situacijai su partneriais socialdemokratais, LVŽS imamasi šantažo: arba jūs su mumis, arba mes iš koalicijos išeiname. „Ar tai kažkur veda? Manau, kad ne, nes klausimas, kokiomis pozicijomis į naująją koaliciją, jeigu griūtų šita, eitų konservatoriai. Jie irgi nėra kvaili ir skaičiuoja. Eiti į koaliciją su žmonėmis, kurie save ganėtinai stipriai kompromitavo, kurių nuostatoms jie didžiąja dalimi nepritaria, kurie, akivaizdu, iš dalies yra net neprognozuojami, žinant, kad praeitų nemažai laiko, kol naujoji koalicija būtų suformuota, taigi, realiai liktų vos dveji metai rimto darbo iki naujų rinkimų, tai būtų daugiau šansų prisidaryti bėdų negu eiti į rinkimus su tikrų reformų vėliava“, - tvirtino R. Urbonaitė.
Politologės manymu, iš tiesų šiuo metu koalicijos jau nebėra, ji daugiau butaforinė, ir vienintelis dalykas, kuris dar „tempia“ šitą valdžią, yra turima didžiulė frakcija Seime.
„Kita vertus, S. Skvernelio santykis su šia didžiule frakcija yra taip pat labai komplikuotas, nes jis niekada negali būti tikras, ar turės jos paramą. Klausimas, kaip su šia frakcija tvarkosi ir pats R. Karbauskis, nes panašu, kad jis kartais ir nebesitvarko su ja. Bet gali būti, kad dėl koalicijos ateities vėl bus eilinį kartą paimtos aštrios aukštos natos, tačiau priėjus prie sprendimų, tonas gali švelnėti, nes iš principo keisti koalicijos partnerius iš politinės matematikos pozicijų gali būti ir ne taip paprasta, kaip atrodo“, - svarstė ji.
Ar S. Skvernelis trenks durimis
R. Urbonaitė neatmetė galimybės, kad neapsikęsdamas situacijos, kai Seime stringa Vyriausybės siūlomos reformos, durimis gali trenkti premjeras S. Skvernelis. „Jeigu S. Skvernelis galvoja apie prezidento rinkimus, manau, po kurio laiko jis gali trenkti durimis, bet tai irgi būtų matematika. Jeigu jis nesėkmingai veiks premjero pozicijoje, ir prezidento postas jam nesišviečia. Jei jis padarytų tokį demaršą, kad jam neleidžia dirbti, todėl jis išeina, jis galėtų susirinkti papildomų balų prezidento rinkimams“, - aiškino politologė.
Vis dėlto ji abejojo, ar S. Skverneliui, jeigu jis skaičiuoja matematiškai, šiuo metu trauktis būtų paranku, nes tokiu atveju jis liktų eilinis Seimo narys, o dabartinėje valdančiojoje LVŽS frakcijoje ryškaus palaikymo jis neturi.
„Problema ta, kad „valstiečiai“ sau padarė meškos paslaugą, leisdami suprasti, kad reformos bus greitos, esminės, ir rinkėjas netrukus tai pajus. Dabar, panašu, rinkėjams tenka sakyti: nepykite, bet reformos taip greitai neįvyksta. Dar blogiau tai, kad S. Skvernelis nesugeba rasti bendros kalbos su didžiąja frakcija, ir čia atsiranda rimčiausios problemos. Vietoje to, kad girdėtumėme unisonu skambančią R. Karbauskio ir S. Skvernelio poziciją, dabar girdime kažkokią kakofoniją – neįmanoma nieko suprasti“, - teigė R. Urbonaitė.
Tą patį DELFI kalbėjo šaltiniai LVŽS frakcijoje. Jų teigimu, S. Skvernelis jau anksčiau bandė zonduoti situaciją. „Jis asmeniškai kalbėjo su kai kuriais Seimo frakcijos nariais, tiesiai klausė, ar jie eitų į jo vadovaujamą frakciją, bet didelio palaikymo nesulaukė“, - aiškino DELFI pašnekovai.
Jų teigimu, jei anksčiau buvo skaičiuojama, kad S. Skvernelio šalininkų dabartinėje frakcijoje galėtų būti maždaug 17 iš 57 narių, dabar jo rėmėjų dar labiau mažėja.
„Dalis vadinamųjų „S. Skvernelio žmonių" suprato, kad jiems patogiau būti didelėje frakcijoje ir formuoti savo asmeninį įvaizdį dirbant su rinkėjais, negu veltis į lyderių nesutarimus“, - aiškino pašnekovai.
Pakankamai šalininkų nesuskaičiuoja
Panašios pozicijos laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros profesorius dr. Šarūnas Liekis.
„Bet koks koalicijos griovimas šiuo momentu būtų skubotas veiksmas. Arba jau yra visiškas valdančiųjų nusivylimas ir negalia, arba greičiausiai tam tikra viešųjų ryšių akcija, spaudimas mažiesiems koalicijos partneriams“, - aiškino jis.
Š. Liekio manymu, šiuo metu S. Skvernelis greičiausiai nenorėtų atsisakyti premjero posto, nes nuo to priklauso visa jo karjera. „Daug kas priklauso ir nuo jo santykių su LVŽS – jo matomumas, buvimas politikoje. Jeigu jis dabar staigiai išeitų iš Vyriausybės, visos jo kalbos apie dalyvavimą prezidento rinkimuose taptų visiška iliuzija“, - pažymėjo jis.
Politologas abejojo ir tuo, kad S. Skvernelis galėtų perimti R. Karbauskio pozicijas Seimo „valstiečių" frakcijoje. „Manau, jis šiuo metu tikrai neturi daugumos frakcijoje. Akivaizdžiai matosi, kad yra atotrūkis tarp Vyriausybės ir LVŽS Seimo frakcijos daugumos“, - teigė Š. Liekis.
Nugalėtojų nemato
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI pažymėjo, kad „valstiečiai“ šiuo metu turi situaciją, kurią sukūrė patys. „Aš apskritai siūlyčiau grįžti į derybų dėl koalicijų pradžią, ypač po rinkimų – kaip suprantu, „valstiečiai“ norėjo koalicijos, kurioje dominuotų, na, dabar turi koaliciją, kurioje skaičiumi dominuoja, bet iš kitos pusės, įgyvendinti kažko didesnio negali. Bet su tam tikra išlyga norėčiau pasakyti, kad reikia duoti dar kažkiek laiko, nes nėra tai tokios reformos, kurios padaromos per trumpą laiką“, - teigė jis.
Pasak M. Jastramskio, tam, kad reformos vyktų be didesnių klausimų, turi būti labai didelė parama Vyriausybei. „Turi būti darnumas, vartojant „valstiečių“ terminą, tarp koalicijos partnerių“, - kalbėjo politologas.
Stebėdamas situaciją, jis teigė galintis spėti, kad konservatoriai, kurie po rinkimų „tarsi bandė išvengti koalicijos“, dabar pradeda suvokti, kad reikėjo tai daryti. „Bet tą dalyką reikėtų pirmiausia iškomunikuoti visuomenei, kas gali būti sudėtinga, turint omenyje, kad konservatoriams reikėtų tartis ir dėl ministrų, tai yra, keistųsi Vyriausybės sudėtis (jei būtų formuojama nauja Vyriausybė – DELFI)“, - pažymėjo jis.
Pasak politologo, svarstyti, kas galėtų laimėti šioje situacijoje, dar anksti. „Žiūrint į vienintelį indikatorių, kokį galime matyti, į reitingus, tai konservatorių balansavimas tarp buvimo opozicijoje ir lyg ir paramos Vyriausybei tarsi ir išeina jiems į naudą, bet kažkokio absoliutaus vertinimo nepateiksiu. Tie, kurie nei opozicijoje, nei Vyriausybėje, gal gale iš viso gali likti be nieko, nes neaišku, kas jie yra. Apskritai dabar yra toks etapas mūsų šalyje, kur nei konservatoriai, nei „valstiečiai“ nežino, su kuo jie bus koalicijoje rytoj“, - pažymėjo M. Jastramskis.
Klausiamas, ar S. Skvernelis neieško kelių pasitraukti iš premjero posto, politologas teigė abejojantis, ar „valstiečiai“ norėtų, kad jis išeitų. „Tokiu atveju turėkime galvoje didelę krizę valstybėje, kurioje, manau, nelaimėtų nei valstiečiai, nei opozicinės jėgos. Nelabai įsivaizduoju šiame parlamente koaliciją, kuri būtų be „valstiečių“ sudaroma. Matematiškai skaičiuojant, nelabai išeina, net jeigu ir sugalvotų kažkokį stebuklingą būdą socialdemokratai su TS-LKD susitarti, ar liberalais, ir jiems dar gali trūkti balsų“, - sakė jis.
M. Jastramskis svarstė, kad S. Skverneliui būtų naudinga bent kol kas likti premjero pozicijose ir galvojant apie prezidento rinkimus. "Kol kas jis neturi įgyvendintų reformų, kurias galėtų pristatyti kaip savo darbą. Jam Vyriausybėje būtų naudinga pabūti vien dėl to, kad net jeigu reitingas šiek tiek nukristų, jis turėtų tiems rėmėjams, kurie išliktų, parodyti, ką jis padarė", - teigė politologas.
Siūlo kliautis Prezidentūra
VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno manymu, šiuo metu LVŽS koją kiša Seime stringančios reformos.
„Reformos, kurias siūlo Vyriausybė ar kai kurie ryškiausiai matomi ministrai, kelia dalies visuomenės pasipiktinimą. Kita dalis reformų vertinamos labai prieštaringai, tad sunku atrasti vieną remiančią pusę. Manau, tas etapas natūraliai parodo, kad žmonės pradeda ne tik remtis kažkokiais lūkesčiais, bet ir suprasti, kad dalis vilčių neišsipildys arba pildysis ne taip kaip jie galvojo“, - pažymėjo jis.
Pasak politologo, šiuo metu S. Skvernelis pirmiausia turėtų kliautis paties suburta Vyriausybės komanda, taip pat – prezidente Dalia Grybauskaite, kuri galėtų tapti rimta sąjungininke.
„Nors ji kol kas nerodo paramos labai akivaizdžiai, bet iš pirmųjų vertinimų, kai buvo sudaryta Vyriausybė, ir iš pirmųjų siūlymų, manau, prezidentė gali paremti Vyriausybę, net jeigu kai kuriais atvejais vyksta kažkokios įtampos Seime. Bet čia vėlgi, matyt to reikia pirmiausia paprašyti arba derinti pozicijas su Prezidentūra“, - pažymėjo jis.