Pramonininkai suskubo į politinį "traukinį"

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skuba pateikti savo nuostatas rengiamai naujos Vyriausybės programai ir tikisi, jog principiniai pramonininkų siūlymai nuosavybės, valstybės valdymo, investicijų, pinigų bei mokesčių politikos, užsienio prekybos, ūkio šakų plėtros ir kitose srityse taps ir naujo Vyriausybės dokumento programinėmis nuostatomis. Siūlymų projektą Vyriausybės veiklos programai LPK konsultaciniame posėdyje aptarė antradienį.
Trečiadienį pramonininkų dokumentas jau turi pasiekti darbo grupę, kuri rengia Vyriausybės programą, bei liberalų ir socialliberalų lyderius. Paskyrus premjerą ir suformavus Vyriausybę, jis bus įteiktas ir naujam ministrų kabinetui.

Pramonininkų siūlymų paketas iš esmės atitinka pareiškimo "Vertybės, kurias mes giname ir permainos, kurių siekiame" nuostatas, kurioms LPK taryba pritarė prieš Seimo rinkimus Vilniuje, "Draugystės" viešbutyje, įvykusiame posėdyje. Tuomet pramonininkai būsimajam Seimui ir Vyriausybei priminė, jog į valdžią ateinantiems politikams "tūkstantmečių sandūroje teks istorinis uždavinys ir didžiulė atsakomybė atgaivinti visuomenės tikėjimą ateitimi bei valdžia", iš esmės pertvarkyti valstybės valdymą ir įgyvendinti būtinas ekonomikos reformas. Tokias permainas LPK siejo su Nauja politika ir Seimo rinkimuose parėmė Centro sąjungą, Naująją sąjungą (socialliberalus) bei Liberalų sąjungą.

Antradienį LPK posėdyje buvo konstatuota, jog liberalų ir socialliberalų rinkimų programos iš esmės sutampa su konfederacijos siūlymais Vyriausybei, tačiau jie yra labiau sukonkretinti, be to, papildyti teisėsaugos skyriumi.

Iš pagrindinių LPK siūlymų galima išskirti reikalavimus besąlygiškai garantuoti teisėtai įsigytos nuosavybės neliečiamumą, žymiai sumažinti valstybės valdymo aparatą, netaikyti įstatymų atgaline data, užsienio ir Lietuvos kapitalo investicijoms pirmuosius 3-5 metus taikyti mokesčių lengvatas, atsisakyti pelno mokesčio, pakeisti fiksuotą lito kursą, įvertinant JAV dolerio ir euro kurso kitimą, nustatyti maksimalią mokesčių ir rinkliavų naštą, parengti pramonės vystymo strateginį planą, pagal kurį apdirbamosios pramonės dalis BVP sudarytų 30-35 procentus.

"Svarbiausia, kad nauja valdžia garantuotų politikos tęstinumą, o Vyriausybė būtų ryžtinga, energinga, profesionali ir pagrindinius sprendimus ekonomikos reformos bei verslo sąlygų liberalizavimo klausimais priimtų kadencijos pradžioje",- teigė LPK viceprezidentas Mykolas Aleliūnas. Pasak jo, konservatoriai uždelsė priimti svarbius sprendimus, o jų paskutinis premjeras Andrius Kubilius, nors ir ėmėsi reformų, bet jau nesuspėjo jų įgyvendinti.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Partietė apie G. Kildišienės istoriją: buvo padaryta klaida (27)

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė teigia esanti nustebinta gerąja prasme, kad Greta Kildišienė atsisako Seimo nario mandato.

„Sodros" veiklos ataskaita: kaip išleidžiami pinigai

Nuo šių metų „Sodra" kasmet pateiks savo veiklos kaštų ataskaitą. Institucijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Latvienės teigimu, tai daroma siekiant didinti veiklos skaidrumą ir parodyti visuomenei, kad „Sodra" yra efektyvi valstybinio socialinio draudimo sistemą administruojanti įstaiga.

A. Bilotaitė nusprendė nebedalyvauti partijos pirmininko rinkimuose (78)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Agnė Bilotaitė nusprendė nebedalyvauti partijos pirmininko rinkimuose ir partijos kolegas kviečia palaikyti dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą.

Siūlo grąžinti sovietmetį primenančią tvarką: jauniems specialistams tektų atidirbti regionuose (276)

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) Vyriausybei siūlo paskyrimais po universiteto spręsti specialistų trūkumą regionuose, taip pat ragina savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo.

R. Malinauskas: regionai nori būti savarankiškesni (25)

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ragina centrinę valdžią imtis realių pokyčių mažinant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Regionų bendruomenės norėtų didesnio savarankiškumo.