Gelbėjo laipiotoją
Ką galvoja žmonės, nusprendę surengti pikniką vietoje, kur nacių okupacijos metais buvo kankinami ir žudomi žmonės, čia pat palaidotos masinių egzekucijų aukos? Kas tai – cinizmo apogėjus, visiškas nužmogėjimas ar tiesiog proto ir istorinių žinių apie vieną didžiausių šalies istorijoje tragedijų trūkumas?
Neseniai į Kauno IX forto muziejų skubėjo policijos pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai. Jų pagalbos šaukėsi į čia stūksantį paminklą nacių aukoms užsikabarojęs, bet žemyn nulipti nesugebėjęs jaunuolis.
Iš pažiūros jokio kriminalinio atspalvio neturintis įvykis atvėrė didelį skaudulį, gresiantį virsti rimtu skandalu. IX forto memorialinis kompleksas jau senokai tapo kauniečių laisvalaikio praleidimo ir šunų vedžiojimo vieta, o įspūdingą paminklą nacių aukoms pamėgo aukštalipiai-entuziastai.
Kartais piknikai vyksta ir masinės kapavietės vietoje, kur palaidota per 50 tūkst. sušaudytų ir sudegintų žmonių kūnų. Šioje vietoje fotografuojasi jaunavedžiai, muziejaus vadovybė net sulaukė prašymo leisti organizuoti vaiko krikštynų pokylį. Socialiniuose tinkluose galima rasti daug krauju permirkusioje forto teritorijoje darytų nuotraukų, kuriuose romantiškai pozuoja jaunavedžiai.
Iškylautojai piktina turistus
„Ką pasakyti iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ar Pietų Afrikos Respublikos atvykstantiems žydams, kurie IX forte išvysta piknikus rengiančius, šunis vedžiojančius žmones? Kaip jiems tai paaiškinti? Svečiams tai – ne šiaip teritorija, o siaubingus prisiminimus menanti masinių žudynių vieta“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje gidu dirbantis diplomuotas istorikas.
Anot pašnekovo, holokaustą išgyvenę žydai ir jų palikuonys itin jautriai reaguoja net į menkiausias smulkmenas. Ypač, kai tai susiję su aukų atminimu.
„Kaskart su svečiais vykdamas į IX fortą meldžiuosi, kad čia nebūtų šunis vedžiojančių ar iškylas rengiančių kauniečių, o ant memorialo nacių aukoms nesikarstytų alpinizmo mėgėjai“, − atviravo gidas.
Kauno IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė pripažino – atvejai, kai čia atvykę kauniečiai elgiasi nederamai, gana dažni. Muziejaus darbuotojai griežtai draudžia laipioti ant paminklo, masinės kapavietės vietoje rengti piknikus ir vedžioti šunis, įrengtos apie draudimus įspėjančios informacinės lentelės.
J. Zakaitė neslėpė − muziejininkai negali sukontroliuoti, kas atviroje teritorijoje vyksta po darbo valandų. Pasak jos, problema būtų išspręsta visą memorialo teritoriją aptvėrus tvora, bet jos plotas viršija 50 ha.
„Daugelis atvykusių kauniečių piknikauja šalia tvenkinio arba sode. Ten, kur palaidoti žmonės, poilsiaujama gana retai, nes vieta atvira ir vėjuota. Mes įspėjame, kad masinių žudynių vietoje, kur palaidota daug nužudytų žmonių, pramogoms ne vieta, bet sulaukiame keistos reakcijos. Iškylaujantys žmonės tikina nedarantys nieko blogo, jie netgi nežino, kad čia – masinė nacių aukų kapavietė“, − pasakojo IX forto muziejaus vadovė.
Stebisi žmonių nesupratingumu
J. Zakaitė tvirtino, kad jai sunkiai suvokiama, kodėl žmonės traukia pramogauti į vietą, kurioje vyko vienos didžiausių šalies istorijoje žudynės. Tai tas pats, kas surengti pikniką Romainių ar Karmėlavos kapinėse, o vestuvių akimirkas įamžinti Aušvico mirties stovykloje.
Muziejaus direktorė prisiminė sulaukusi ir itin keisto prašymo – leidimo vaiko krikštynų proga surengti pokylį. Į klausimą, ar žino, kokia tai vieta, kūdikio tėvai atsakė, kad puikiai prižiūrėta, gražiai tvarkoma teritorija, o sulaukę neigiamo atsakymo labai įsižeidė.
„Kartais mane stebina žmonių nesupratingumas, sulaukiame daug prašymų leisti rengti fotosesijas, užsiimti kita veikla. Niekam neleidome to daryti, nebent būtų kuriamas dokumentinis filmas. Deja, mes nesame pajėgūs kontroliuoti, kas vyksta savaitgaliais ar po darbo valandų“, − pripažino muziejaus vadovė.
Ji džiaugėsi sulaukianti policijos pagalbos. Patruliai reguliariai važiuoja pro IX fortą, tikrina, ar vakarais čia negirtaujama. Anksčiau muziejaus stovėjimo aikštelė buvo virtusi jaunimo susibūrimo ir orgijų vieta. Nuo jų gelbėtis bandyta įrengus vaizdo kameras, bet chuliganai jas sudaužė. Problema iš dalies išspręsta įrengus kelio ženklus, nuo vakaro iki ryto draudžiančius stovėti automobiliams.
Kapavietę siūlo aptverti
IX forte 1941–1944 m. nužudyta per 50 tūkst. žmonių, iš jų – apie 30 tūkst. žydų.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pripažino – labai skaudu, kai nukankintų žmonių amžinojo poilsio vietoje, masinėje kapavietėje ar šalia jos, vedžiojami šunys, iškylaujama. Ką jau kalbėti apie jaunimo pamėgtą pramogą – karstymąsi po paminklą, skirtą nacių aukoms.
„Manau, muziejus turėtų užtikrinti šios vietos sakralumą. Privalo būti gerbiamas čia nužudytų ir palaidotų žmonių atminimas“, − sakė G. Žakas.
Žydų bendruomenės vadovas pripažino, kad kai kuriems kauniečiams iš tiesų trūksta istorinių žinių, ne visi žino, kurioje vietoje buvo kasami grioviai ir juose laidoti nužudyti žmonės. G. Žakas siūlo masinės kapavietės teritoriją labiau išryškinti, pavyzdžiui, aptverti tvorele. Į kapavietės vidų galėtų patekti tik žolę pjaunantys darbuotojai.
Paradoksalu, bet policijos pareigūnai net ir labai norėdami neturi įstatyminio pagrindo bausti masinės kapavietės vietoje šunis vedžiojančius ar nederamai besielgiančius žmones. Jeigu kitose miesto kapinėse, veikiančiose ir neveikiančiose, draudžiama važinėti ir žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais ar juos vedžioti, šie draudimai IX forte negalioja.
Masinė nacių aukų kapavietė formaliai nėra laikoma kapinėmis, kuriose privalu laikytis savivaldybės patvirtintų taisyklių.