Tą dieną auklėtoja guodė verkiantį berniuką ir užčiuopė galvoje guzą. Policija ir prokurorai ikiteisminį tyrimą pradėjo, bet nutraukė. Aiškėja, kad vaiko apie smurtą net nebuvo tinkamai paklausta: Matas buvo apklausinėjamas prie mamos ir ne kvalifikuoto psichologo, o policijos pareigūno. Žinoma, kad vaikas neigė smurtą.
Sausio 26 dieną Matas buvo atgabentas į Kauno klinikas labai sunkios būklės ir kitą dieną nuo patirtų sužalojimų mirė. Vaiko sumušimu įtariamas patėvis G. Kontenis, nors kaltę vyras verčia ir Mato motinai Monikai.
Pirmadienį Seime vyko Savižudybių prevencijos komisijos klausymai, į kuriuose buvo pakviesti visų suinteresuotų institucijų atstovai.
SVARBIAUSI FAKTAI:
- Pirmą kartą smurtas prieš Matą fiksuotas 2016 m. lapkričio 23 d.;
- Darželio auklėtoja pastebėjo guzą vaiko galvoje, vaikas pasakė, kad mušė patėvis G. Kontenis;
- Pranešta savivaldybės vaiko teisių specialistams ir policijai;
- Policija apie smurtą Mato paklausė darželyje prie mamos ir vaiko teisių apsaugos specialistų, bet vaikas smurtą paneigė;
- Matas turėjo būti apklaustas kvalifikuoto psichologo, saugioje aplinkoje, o mama neturėjo dalyvauti apklausoje;
- Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, G. Kontenį apklausė specialiuoju liudytoju;
- Tyrimas nutrauktas gavus teismo medicinos eksperto išvadą, kad Matas galėjo susižeisti griūdamas ir atsitrenkdamas į kietą buką daiktą;
- Sprendimą nutraukti tyrimą priėmė prokuroras;
- 2017 m. sausio 26 d. Matas jau buvo atvežtas į Kauno klinikas stipriai sumuštas;
- Kitą dieną vaikas mirė. Sumušimu įtariamas patėvis G. Kontenis.
Ką pasakoja auklėtoja?
Auklėtoja pasakoja, kad Matas pradėjo lankyti darželį „Vaikystė“ nuo rugsėjo mėnesio. Pasak I. Rusilienės, prieš tai vaikas gyveno su seneliais, nes kurį laiką mama Monika ieškojosi darbo ir buvo išvažiavusi į užsienį. Kai mama nusprendė įsikurti Kėdainiuose, susirado darbą ir sugyventinį, ji Matą pasiėmė su savimi.
„Taip vaikas ir atsirado Kėdainiuose ir mūsų įstaigoje“, - sako I. Rusilienė.
Jos teigimu, iš pradžių viskas su vaiku buvo gerai: vaikas buvo švarus, linksmas, guvus, besišypsantis. Tačiau rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje auklėtoja pastebėjo, kad vaiką atvedė sumušta mama Monika.
„Buvo sumuštas jos veidas. Kai aš paklausiau, kas atsitiko, ji pasakė, kad pati užsigavo. Aš turėjau tokį įtarimą, kad buvo ji sumušta savo sugyventinio. Veidas buvo juodas, labai smarkiai sumuštas“, - sakė I. Rusilienė.
Remiantis auklėtojos pasakojimu, laikui bėgant keitėsi Mato nuotaika: jis tapo uždaras, susimastęs: „Kartais stovi ir lyg ašarėlė pradeda riedėti. Bet pakalbini ir nieko jis iš tikro nepasako. Bet aš įtariau, kad toje šeimoje kažkas yra ne taip, kad reikia ypatingai stebėti šitą šeimą“.
Pernai lapkričio 23 dieną Matas buvo atvestas į budinčią grupę. Tai grupė, į kurią tėvai atveda vaikus anksčiau, ji pradeda darbą 7 valandą ryto. Auklėtojos su įprastomis grupėmis darbą pradeda šiek tiek vėliau: atėjusios į darbą jos pasiima savo grupės vaikus.
„Kai parsivedžiau vaiką į savo grupę, jis tą dieną buvo liūdnas“, - pasakoja I. Rusilienė.
Jos teigimu, keletas vaikų, tarp jų ir Matas, paprašė pažiūrėti trumpą filmuką. „Žiūriu atsisukusi, kad Matukas verkia. Tas verkimas buvo tylus. Jį reikėjo pamatyti, išgirsti nebuvo galima. Tai nebuvo garsus verksmas“, - sakė auklėtoja.
Jos pasakojimu, išklausti iš vaiko ką nors buvo sudėtinga, jis tik vis labiau verkė. I. Rusilienė sako, kad buvo ir dar ankstesnis atvejis, kai Matas buvo atvestas į darželį nemiegojęs, jis užmigo pusryčių metu. Tai prisiminusi, auklėtoja irgi pagalvojo, kad vaikas gal nemiegojęs. Matas atsakė, kad nori miego. I. Rusilienė sako pažiūrėjusi į laikrodį pamatė, kad liko labai nedaug laiko iki pusryčių ir pasiūlė jam pirma pavalgyti, o paskui pamiegoti.
„Atsisėdo jis prie staliuko, paduota valgyti. Aš šalia, jo bet jis nesiliauja verkti. Visą tą laiką nesiliauja, vaikas verkti. Mėginu aš jam pasiūlyti maistą, bet jis atsisako, purto galvytę. Sakau, tada aš lovelę ištrauksiu, gal pagulėsi, gal miegelio nori? Jis linktelėjo galvytę, aš ištraukiau lovytę, nuaviau batelius, paguldžiau su rūbais ir sakau: Matai, kas tau yra, ko tu verki? Jis gūžiasi, riečiasi, toks susigūžimas į vidų, skausmas begalinis... Matyt, kažkur labai giliai. Beglostant galvą aš pajuntu guzą. Nėra jis toks baisus, bet jis aiškus ir šviesiai rausvas, jis šviežias, jis buvo muštas ryte. Jį tą dieną atvedė patėvis, nes mama dirbo iš ryto“, - sako I. Rusilienė.
Auklėtoja sako, kad Matas verkdamas pasakė, kad jį ranka mušė Gedas, tai yra patėvis G. Kontenis.
I. Rusilienė pasakoja pranešusi darželio direktorei, pastaroji, auklėtojos teigimu, skambino į vaikų teises. Darželis į policiją nesikreipė, auklėtoja sako, kad į policiją kreipėsi Kėdainių vaikų teisių apsaugos atstovai.
Buvo iškviesta vaiko mama Monika. Ji pradėjo klausinėti sūnaus, kas yra, bet berniukas jai nieko nesakė.
Vaiko apie smurtą normaliai nepaklausė
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas pasakojo, kaip buvo atliktas tyrimas, kai lapkričio 23 dieną buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką.
Tyrimas buvo atliktas per 8 dienas: „Tyrimo metu duomenų tokių, kaip minėjo, nustatyti nepavyko, kad būtų vaikas mušamas. Iš darželio pranešimų už 2016 metus negautas nė vieno. Iš namo to, kur gyvena, irgi nė vieno pranešimo nėra gauta. Ir nebuvo gauta iš artimųjų nė vieno pranešimo".
Pasak D. Žukausko, vykdant ikiteisminį tyrimą specialiuoju liudytoju apklaustas patėvis G. Kontenis, bet policijai nepavyko surinkti duomenų.
„Mama sakė, kad jo nemušė, patėvis paaiškino pats, kad tas vaikas eidamas nukrito nuo laiptų. Ir tų duomenų tokių, kad būtų mušamas, mes neturėjome", - sakė D. Žukauskas.
Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė prokuroras.
„Pas mus yra specialisto išvada. Bet specialistas pateikė išvadą tokią, kad nebuvo pagrindo susidaryti nuomonę, kad jis mušamas", - aiškino policijos atstovas.
Seimo narė Ingrida Šimonytė paklausė D. Žukausko, kaip atrodo „mes surinkome visus duomenis", tai yra ar buvo kalbėta su kaimynais. Parlamentarė Dovilė Šakalienė paklausė, kaip buvo atlikta vaiko apklausa.
Aiškėja, kad vaikas buvo apklaustas tik atvykusio policijos pareigūno prie mamos ir viską neigė. Kaimynai nė karto nekvietė policijos dėl triukšmo ar smurto, nors po vaiko sumušimo, kuris pasibaigė mirtimi, žurnalistams pasakojo apie nuolatinius skandalus.
„Vaiko apklausos nebuvo", - pasakė komisariato viršininkas D. Žukauskas.
„Kai policijos ekipažas buvo atvykęs, buvo surašytas tarnybinis. Kai buvo kalbamasi, tas vaikas nesakė, kad buvo mušamas. Jis pasakė: man perka mašinėles, aš kartu važinėju. Prie policijos pareigūnės vaikas nepakartojo, kad buvo mušamas", - sakė policijos atstovas.
Šis D. Žukausko pareiškimas sukėlė komisijoje tikrą furorą. Seimo nariai pasipiktino, kad vaikas nebuvo apklaustas tinkamai: jis turėjo būti apklaustas kvalifikuoto specialisto, psichologo, saugioje aplinkoje, o ne policininko.
„Ar policininkui užtenka kvalifikacijos?" - klausė Seimo narys Juozas Olekas.
D. Žukauskas aiškina, kad, remiantis lapkričio 23 dienos informacija buvo gauta teismo medicinos eksperto išvada, kad sužalojimai vaikui galėjo atsirasti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vaikui buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje ir pakaušio srities sumušimas.
Seimo narė D. Šakalienė paaiškino, kad vaiko apklausa turi būti vykdoma apklausų kambaryje ir turi būti apklausiamas psichologo. Šiuo atveju vaikas taip nebuvo apklaustas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Estera Venckienė spėja, kad galbūt vaikas nebuvo apklaustas, nes neraiškiai kalbėjo, tačiau ji sako, kad duomenys renkami ir be vaiko apklausos: bendraujama su kaimynais, bendraujama su vaiko aplinka, mamos ir patėvio artimaisiais.
Policija atlieka tyrimą
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Linas Pernavas teigia, kad policijai reikia pakankamai į įvykius reaguojančių ekipažų, tačiau šiuo metu policijos reforma nėra baigta.
Jis taip pat skundėsi, kad smurto artimoje aplinkoje ikiteisminiai tyrimai vyksta vidutiniškai po keletą mėnesių, tačiau ne visuomet galimas kaltininkas atskiriamas nuo aukos pagal įstatymus. Jo teigimu, policija siūlė tokius teisės aktų pakeitimus, bet jie nebuvo priimti.
Remiantis L. Pernavo duomenimis, policija per metus pradeda 50 tūkst. pranešimų, pradeda apie 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų. „Bet šiandien procesas yra labai biurokratizuotas. Tyrėjai kiekvienoje byloje renka šimtus lapų", - sako policijos generalinis komisaras.
Policijos generalinio komisaro buvo klausta ir apie tai, ar atliekamas patikrinimas. L. Pernavas atsakė, kad patikrinimas atliekamas, bet pasipiktino, kad Lietuvoje mokama tik galvas kapoti ir nežiūrima į problemas sistemiškai.
D. Šakalienė: policijos pareigūnas neapmokytas atpažinti smurto
Seimo narė D. Šakalienė teigia, kad policija turi prisiimti atsakomybę, jog vaikas nebuvo apklaustas lapkričio 23 dieną, kai buvo gauta pirma informacija apie smurtą. Ji taip pat iškėlė klausimą apie policijos pareigūnų apmokymą atpažinti smurto požymius bendraujant su vaikais.
Pasak generalinio policijos komisaro L. Pernavo, atpažinti smurtą apmokyta 1000 policijos pareigūnų. Bet tiek nepakanka.
„Gal būtų svarbu suprasti, kad jeigu jūs turite 1000 apmokytų policininkų, o visi kiti nėra apmokyti, tai tada pasikliauti pirminiais duomenimis, kad policijos pareigūnas gali įvertinti, ką sako ir ko nesako vaikas, tiesiog negalima, nes jis neturi tinkamų kompetencijų", - sako D. Šakalienė.
Seimo narys Darius Kaminskas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Kėdainių vaiko teisių apsaugos specialistai skundėsi, esą jie neturėjo jokių galimybių sužinoti apie su vaiku gyvenantį patėvį G. Kontenį, nors pastarasis teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir disponavimo narkotikais. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad net priimtame nutarime apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl smurto lapkričio 23 dieną nieko neparašyta apie G. Kontenį: ar jis teistas, už ką ir panašiai.
„Man atrodo, dabar labai gerai pasimatė prieštaravimai ir nereikia čia sakyti, kad kalbate teisiniais terminais. Čia elementari logika, matosi, kad šlubuoja. Policijos pareigūnai surinko duomenis, kadangi tie pirminiai duomenys savo esme buvo klaidingi, remiantis tais klaidingais pirminiais duomenimis prokuroras priėmė kitą klaidingą sprendimą, neatliko vaiko apklausos", - reziumavo D. Šakalienė.
„Kakalį apklaust sugebėjot, bet vaiko pakalbint nenorėjot", - pasipiktino Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas M. Majauskas.