Neigia jis ir viešai pasirodžiusius teiginius, kad „Nota bene“ nuo 2006-ųjų yra laimėjusi per penkiasdešimt skirtingos apimties Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų už bendrą beveik 30 mln. eurų.

Nors ir pripažino, kad jo atstovaujama įmonė iš tiesų greičiausiai yra viena iš dešimties didžiausių kariuomenės tiekėjų, anot A. Jazgevičiaus, tikroji pirkimų vertė – kur kas mažesnė negu skelbiama.

Pateikė daugiau detalių apie sutartį

„2014 m. buvo pasirašyta 4 metų trukmės sutartis su Lietuvos kariuomene ir mūsų įmone. Ši sutartis – preliminari, ja kariuomenė neįsipareigoja pirkti tų prekių, tiesiog yra nustatoma, kokios yra prekės, kokia jų specifikacija, koks maksimalus kiekis gali būti perkamas. Pozicijų visame sąraše yra apie 200. Nurodyta, kad pirkimas yra lauko virtuvių atsarginių detalių ir priedų lauko virtuvėms. Tai yra įvairios detalės – nuo ratų, tarpinių, iki šakučių ir peilių ir panašiai“, – apie sandorį pasakojo A. Jazgevičius.

Jis sutiko, kad kai kurias iš tų prekių laisvai ir dar kur kas pigiau, jei perkama tiesiai iš gamintojų, galima nusipirkti ir civiliams. Tačiau aiškino, kad jie šiuo atvejų buvo tarpininkai, bendravę su lauko virtuvių gamintoju, vokiečių įmone „Karcher-Futuretech GmbH“.

„Mano manymu, aišku, kad lauko virtuvių gamintojas gali ir negaminti peilių arba šakučių, pavyzdžiui, kaip ir turbūt perkant automobilį nesitikima, kad „Wolksvagen“ gamina ir padangas“, – aiškino jis.

Aiškina kainų patys nenustatę

Anot A. Jazgevičiaus, prekių, kurioms pasiūlymą pageidauta paruošti, sąrašus jis gavo iš Lietuvos kariuomenės ir jie buvo sudaryti naudojantis atsarginių detalių katalogu, pateiktu kartu su lauko virtuvių pasiūlymais.

„Mes gavome sąrašą, jį persiuntėme gamintojui, gavome pasiūlymą, kurį ir perdavėme kariuomenei. Tai – kainos, kurias gamintojas pasiūlė klientui. Šiuo atveju – Lietuvos kariuomenei. Mes, savo ruožtu, neturime teisės prekę parduoti didesne ar mažesne kaina nei ji nustatoma gamintojo. Mūsų pelnas – komisinis mokestis už atliktą projektą“, – sakė „Nota bene“ vadovas.

Paklausus, ar iš tiesų kainų skirtumai yra tokie, kaip įvardija VPT, tarkime duonriekis peilis parduotas už 142 eurus, o jo kaina parduotuvėje – 13 eurų, A. Jazgevičius sakė negalintis pasakyti, iš kur atsirado šie konkretūs kainų palyginimai.

Kiek prekių įsigijo, nepamena, tačiau pirkimas vyko tik kartą

„Kai gavome prekes, pamatėme, kad jos nėra kažkuo ypatingos. Tie peiliai ar tos šakutės“, – vis dėlto pripažino jis.

Pašnekovas pakartojo, kad sutartis nebuvo kartu įpareigojimas kariuomenei joje įvardytus daiktus pirkti. Tačiau pasitikslinus, kokia dalis iš tų 200 objektų kariuomenės buvo įsigyta, A. Jazgevičius negalėjo įvardyti. To jis aiškino tiesiog neatsimenantis.

„Pirkimas buvo vienas, tik 2014 metais. Daugiau Lietuvos kariuomenė šių prekių nepirko“, – sakė jis.

Informacija vadina ne visiška tiesa

Anot A. Jazgevičiaus, klaidinga teigti, kad „Nota bene“ praktiškai lobsta iš Lietuvos kariuomenės.

„Jei pažiūrėsite, kokia įmonės apyvarta, pamatysite, kad skaičiai, kurie yra pateikti – 30 milijonų eurų – neteisingi. Įmonės apyvarta didžiausia istorijoje buvo pernai – apie 8 milijonai eurų.

Prieš 6-7 metus Lietuvos kariuomenė pradėjo skelbti konkursus, imta pasirašinėti ilgalaikes sutartis, 3-4 metų trukmės. Tačiau tai nėra įsipareigojančios sutartys, jos preliminarios. Šiuo atveju, manau, kad VPT paėmė duomenis pateiktus preliminariose sutartyse ir po to, kai jau vykdoma pirkimo sutartis, jie dar kartą sudėjo tas pačias sumas. Mano manymu, tai labai tendencingai parašyta ne visiška tiesa“, – įvardytų sumų skirtumus aiškino jis.

Jo teigimu, su spec. tarnybomis „Nota bene“ dirba nuo 1999 metų. A. Jazgevičius neigė asmeniškai kažkaip susijęs su kariuomene ar Krašto apsaugos ministerija.

„Sakyti, ar mes laimime daugiau konkursų negu dalyvaujame – nėra taip (...) Bendroje įmonės apyvartoje tiekimas iš kariuomenės yra maždaug 20 proc.“, – informavo A. Jazgevičius.

Jis žadėjo vėliau pateikti ir detalią tai įrodančią statistiką.

„Manau, vertėtų paruošti medžiagą, kurią pateiksime viešai. Iš tikrųjų, mes neturime, ką slėpti“, – sakė „Nota bene“ vadovas.

Registrų centro duomenimis, „Nota bene“ priklauso A. Jazgevičiui ir įmonei „Nota grupė“. Pastarosios akcijas valdo: Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Vidmantas Šelnys ir Paulius Miežys.