Politologė: Rusijos elgesys su Baltijos šalimis liks abejingas ir šiek tiek provokatyvus

 (117)
Politologė Dovilė Jakniūnaitė mano, jog Vladimiro Putino grįžimas į Rusijos prezidento pareigas nepaveiks šios šalies požiūrio ir santykių su Baltijos šalimis.
Lietuva, Rusija, tarpvalstybiniai santykiai
Lietuva, Rusija, tarpvalstybiniai santykiai
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

"Santykiai su Baltijos valstybėmis, nors ir nėra visiškai vienodi, bet galima sakyti, kad jie yra šaltoki ir labai nesikeičiantys. Manau, artimiausiais metais niekas nesikeis, liks abejingumas ir šiek tiek provokatyvus elgesys", - BNS pirmadienį, Maskvoje vykstant V.Putino inauguracijai, sakė D.Jakniūnaitė.

Pasak Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertės, vadovaujant V.Putinui Rusijos politikos pokyčiai Baltijos šalių atžvilgiu galėtų išplaukti tik iš Maskvos dialogo su Europos Sąjunga.

"Europos lygmenyje tai yra, jei Rusija pakeis savo politiką, pavyzdžiui, energetikoje ar infrastruktūros projektuose. Bet tai ne Lietuvos, Latvijos arba Estijos spaudimo dėka, o gavusi kažkokias nuolaidas iš Europos Sąjungos arba Komisijos. Kol kas atrodo tik šitaip. Europos Sąjunga yra tas žaidėjas, kuris gali mums padėti, bet ir sugadinti taip pat", - kalbėjo TSPMI Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centrui vadovaujanti D.Jakniūnaitė.

Politologės teigimu, vadinamasis Eurazijos sąjungos projektas, kuris buvo intensyviai afišuojamas paskelbus, kad V.Putinas kandidatuos prezidento rinkimuose, nukreiptas ne į Rusijos Vakaruose esančias kaimynes, o yra "bandymas integruoti Azijos posovietinę erdvę".

"Tai buvo V.Putino bandymas parodyti savo veidą užsienio politikoje po to, kai buvo paskelbta jo kandidatūra prezidentavimui. Tai buvo lyg ir atsvara D.Medvedevo keltam Europos saugumo architektūros projektui, pranešimas apie kitokį interesą. Man atrodo, jis visų pirma yra labai retorinis ir deklaratyvus, nes yra įtraukti tik labai tradiciniai, neabejotini Rusijos sąjungininkai - Baltarusija ir Kazachstanas", - pasakojo D.Jakniūnaitė.

Jos nuomone, šio projekto sėkmė priklausys nuo norinčiųjų jungtis skaičiaus, o patikimų partnerių kol kas nesimato.

Kalbėdama apie vidaus situaciją Rusijoje ekspertė svarstė, kad nepaisant prieš prezidento rinkimus buvusio laisvo valdžios požiūrio į masinius protestus, daugiau laisvėjimo "nereikėtų tikėtis". Tai, anot jos, iliustruoja V.Putino inauguracijos išvakarėse Maskvoje guminėmis lazdomis ginkluotos policijos išvaikytas protesto mitingas.

"Prieš rinkimus daug kas stebėjosi, kad į protestus buvo žiūrima daug laisviau negu buvo galima įsivaizduoti. O kas vyko vakar ir tikriausiai įvyks šiandien tai jau yra šiek tiek kitoks rezultatas. Bent jau pagal pranešimus, prievartos buvo panaudota daugiau nei buvo tikėtasi, ir, panašu, tai yra susiję su tuo, kad rinkimai yra įvykę - nėra ko smarkiai jaudintis, nes keletą metų rinkimų nebus", - teigė D.Jakniūnaitė.

Ji teigė nesitikinti ir V.Putino vadovaujamos Rusijos politikos pokyčių NATO atžvilgiu.

"Politika su NATO nesikeičia, bendradarbiavimas vyksta labai minimaliai, daugiau Afganistane. Nemanau, kad postų keitimas bus koks nors veiksnys. Santykius keis tarptautinės politikos įvykiai - kaip buvo Libijos atveju arba dabar diskusijos dėl Sirijos. Tai darys įtaką santykiams ir čia susidūrimai, skirtingos nuomonės, kaip tvarkytis, neabejotinai bus", - sakė politologė.

V.Putinas pirmadienį pradėjo trečiąją kadenciją Rusijos prezidento poste. Jis į Kremlių grįžo po ketverių metų pertraukos pakeitęs Dmitrijų Medvedevą, kuris turėtų tapti naujuoju šalies premjeru savo ruožtu keisdamas šiame poste V.Putiną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: šals vis labiau (22)

Po drėgno ir apniukusio pirmadienio sulauksime šiokio tokio pragiedrėjimo, bus vėsiau.

Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą (826)

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„120s“ žinios: protestas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų (16)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai pasmerkė Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

E. Gentvilas apie G. Steponavičių: dabar jau kyla klausimų (213)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako turintis klausimų, ar jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje sakė tiesą.

„Istorijos detektyvai“ neria į alternatyvios Lietuvos istorijos platybes (9)

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija, Lenkija.