Taip Estijoje įsikūrusio Tartu universiteto doktorantas, rašantis disertaciją apie Baltijos šalių parlamentus, komentavo „valstiečių žaliųjų“ siūlymą sumažinti Seimo narių skaičių iki 101.
„Lietuvoje yra mišri rinkimų sistema ir jeigu būtų mažinamas Seimo narių skaičius, automatiškai didėtų vienmandatės rinkimų apygardos, o tai padidintų žmonių, tenkančių vienam parlamentarui, skaičių. Tai dar labiau atitolintų tautos atstovą nuo žmonių“, - BNS sakė L. Pukelis.
„Valstiečių žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskas ir dar keliasdešimt parlamentarų teigia, kad Seimą reikia mažinti, nes šalyje sumažėjo gyventojų skaičius.
1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyvena 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
„Nors per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, juos atstovaujančių Seimo narių skaičius iki šiol išliko nepakitęs – 141 Seimo narys. Reikšmingai sumažėjus gyventojų skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, - teigiama aiškinamajame rašte.
Latvijos parlamentarą sudaro 100 narių, Estijoje dirba 101 parlamentaras. Latvijoje gyvena beveik 2 mln. žmonių, Estijoje - 1,3 mln.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Siūlymą keisti Konstituciją pasirašė 42 Seimo nariai. Jie taip pat siūlo paankstinti Seimo rinkimų datą, kad naujoji valdžia turėtų daugiau galimybių pakoreguoti valstybės biudžeto projektą.