Prezidentė Dalia Grybauskaitė antrąjį turą laimėjo įtikinama persvara, pelnydama maždaug 700 tūkst. rinkėjų balsus. Perrinktą prezidentę jau pasveikino ir konkurentas socialdemokratas Zigmantas Balčytis bei premjeras Algirdas Butkevičius.
Prezidento rinkimuose suskaičiuoti jau visi balsai iš visų 2004 apylinkių. Duomenys tebėra preliminarūs, bet vis dėlto galima sakyti, kad D. Grybauskaitę parėmė daugiau kaip 700 tūkst. (57,87 proc.) rinkėjų. Z. Balčyčio kraityje – beveik 486 tūkst. (40,14 proc.) balsų.
Socdemų fiasko: laimi konservatoriai
Neabejotinai didžiausi reitingai tarp visų politinių jėgų, partijos lyderis - antras populiariausias politikas šalyje. Partijos kandidatas į prezidentus antrame ture gauna 486 tūkst. balsų. Ir visa tai socialdemokratams nedavė užtikrintos pergalės EP rinkimuose, kuria beveik niekas neabejojo.
Politikus nustebino rinkėjų pasirinkimas – socialdemokratai pagal pirminius duomenis gaus mažiau mandatų nei prognozuota. Negana to, balsų skaičiavimui einant į pabaigą, socdemams ant kulnų minti pradėjo konservatoriai, sutirpdydami visą valdančiųjų pirmojoje balsų skaičiavimo fazėje turėtą pranašumą. Baigiant balsų skaičiavimą, vis dar nebuvo aišku, kuri iš šių dviejų partijų turės teisę vadintis rinkimų laimėtoja. 5.30 val. ryto socdemai prieš konservatorius pirmavo vos 316 balsų persvara.
Pačioje balsavimo pabaigoje, kai trūko tik 6 apylinkių duomenų, į pirmąją vietą išsiveržė konservatoriai, pirmaudami 243 balsais. Tai jau sensacija. O toliau konservatorių persvara augo. Laukiant trijų paskutinių apylinkių duomenų, ji siekė 416 balsų, o socdemų šansai susigrąžinti pirmąją vietą atrodė menki. Dar labiau jie sumenko, kai atkeliavo dar vienos itin vėlyvos apylinkės duomenys. Likus dviem paskutinėms apylinkėms, konservatoriai jau pirmavo 665 balsais. Dar vėliau, atėjus priešpaskutinės apylinkės duomenims, konservatorių pergalė atrodė jau įtvirtina: dešiniųjų persvara prieš socdemus perkopė 900 balsų.
Paskutiniai skaičiai: konservatoriai laimėjo su atsarga
Paskutinioji rinkimų apylinkė pagaliau atsiuntė duomenis. Suskaičiuoti visi EP rinkimų rezultatai.
Pirminiais duomenimis, konservatoriai laimėjo su 16,42 proc. visų balsų. Antri liko socdemai (16,32 proc.). Tik balsavimo pabaigoje į priekį išsiveržę konservatoriai rinkimus baigė su 1300 balsų persvara.
Treti liberalai (15,6 proc.), nuo socdemų atsilikę mažiau nei 9 tūkst. balsų. Ketvirti – „tvarkiečiai“ (13,48 proc.). Šios keturios partijos gauna po du EP mandatus. Darbo partija (12,12 proc.), V. Tomaševskio blokas (7,62 proc.) ir valstiečiai-žalieji (6,25 proc.) – po vieną.
Bet kuriai kitai partijai antroji vieta EP rinkimuose būtų buvusi puiki. Tik ne socialdemokratams, kurie politiniuose reitinguose buvo visa galva aukštesni tiek už koalicijos partnerius, tiek už opoziciją.
Ką bekalbėti apie tai, kad socialdemokratai patys sau žadėjo keturias ar bent jau tris vietas EP, kai turės tenkintis tik dviem. Tiek pat EP mandatų iškovojo dar trys partijos.
Dar viena staigmena. Liberalų sąjūdis nušluostė nosis valdančiosioms partijoms ir užėmė trečią vietą. Jie, kaip ir konservatoriai su socdemais, gaus 2 EP mandatus. Tiek pat gaus ir „tvarkiečiai“. Na, o Darbo partijai teks tenkintis viena EP kėde.
Sensacingu galima vadinti ir valstiečių-žaliųjų pasirodymą. Ši partija turės vieną atstovą Europos Parlamente.
Kas keliauja į Briuselį, o kas lieka su riestainiu
Nors vis dar neaišku, kuri partija laimėjo EP rinkimus pagal bendrą rinkėjų skaičių, mandatų paskirstymo tai nepakeis.
Socialdemokratams, konservatoriams, liberalams ir „tvarkiečiams“ tenka po dvi vietas EP. Darbo partija kiek netikėtai turės tenkintis vienu mandatu, kaip ir Lenkų rinkimų akcija bei šiokią tokią sensaciją pateikę valstiečiai-žalieji.
Socdemų mandatus gauna du daugiausiai reitingo balsų gavę kandidatai – Vilija Blinkevičiūtė ir jos iš pirmosios vietos išstumtas Zigmantas Balčytis. Su konservatoriais kiek sudėtingiau. Į EP neabejotinai keliauja Gabrielius Landsbergis. Kas antras – ilgą laiką buvo neaišku. Algirdas Saudargas ir Laima Andrikienė įnirtingai rungėsi dėl europarlamentaro kėdės.Pirminiais duomenimis, kelių dešimčių pirmumo balsų persvara laimėjo A. Saudargas.
Liberalų europarlamentarai – Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius. Sąrašo lyderis Gintaras Steponavičius nusmuko į ketvirtąją vietą, jį aplenkė parlamentaras Eugenijus Gentvilas.
„Tvarkos ir teisingumo“ mandatų savininkai – partijos lyderis Rolandas Paksas ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jei pastarasis nuspręs, kad ministro kėdė jam mielesnė, teisę į EP mandatą įgis iš 9-osios vietos į trečiąją pakilęs Petras Gražulis.
„Darbiečių“ vienintelis išrinktas europarlamentaras – partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Dar prieš kelis mėnesius pirmuoju numeriu partijos sąraše buvęs ir V. Uspaskicho iš šios pozicijos išstumtas buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas lieka už borto.
Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, kaip ir buvo galima tikėtis, tęs darbą Briuselyje.
Valstiečiai-žalieji į Europos Parlamentą siunčia vieną politiką. Tai svarbus pasiekimas šiai partijai, o Europos Parlamento nario mandatą gauna jos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jei jis sumanytų likti Lietuvoje, teisę į penkerius metus Briuselyje įgytų partijos kandidatas į prezidentus Bronis Ropė.
Toliai – partijos be mandatų. Linas Balsys ir jo vadovaujami žalieji surinko kiek daugiau nei 3,3 proc. balsų. Tautininkų sąjunga lieka antra nuo galo (1,88 proc.). Vilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė grįžtantis į savo senąją partiją, tačiau liberalcentristams tai sėkmės neatnešė. Rinkimuose jie patyrė fiasko ir užėmė paskutiniąją vietą. Tai, kad paskutiniu numeriu jų sąraše įrašytas A. Zuokas pakilo į pirmą reitingo poziciją – menka paguoda.
Dėl prezidento posto rungėsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai – perrinkimo siekusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Šie du politikai pirmajame ture iš kovos eliminavo penkis kitus pretendentus. Už D. Grybauskaitės ir Z. Balčyčio nugarų liko Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, Seimo narys, buvęs konservatorius Naglis Puteikis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valstiečių-žaliųjų kandidatas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
Dėl EP mandatų varžosi dešimties politinių partijų atstovai. Savo kandidatus į Briuselį siūlo (pagal sąrašo numerį):
1. Liberalų sąjūdis
2. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
3. LLRA ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“
4. Darbo partija
5. Partija „Tvarka ir teisingumas“
6. Lietuvos žaliųjų partija
7. Tautininkų sąjunga
8. Liberalų ir centro sąjunga
9. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
10. Lietuvos socialdemokratų partija
Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. ryto. Balsavimas tęsėsi iki 20 val.