Tai politikos ekspertai sakė netrukus po to, kai buvo patvirtinta, jog Rusijai birželio pradžioje Vilniuje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje atstovaus vicepremjeras Viktoras Zubkovas.
"Iš Rusijos pusės vis dar nėra tokio dėmesio Lietuvai, ir Lietuva dar nėra laikoma pasiekusi tokį draugiškumo Rusijai lygį, kad ją savo vizitu pagerbtų V.Putinas", - trečiadienį BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.
"Žiūrint į valstybės svorius, natūralu, kad iš mūsų pusės, matyt, yra laukiama daugiau pirmųjų žingsnių, ir tik tuomet Rusija spręs, kaip keisti savo požiūrį į Lietuvą", - pridūrė politikos ekspertas.
Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Sirijos Gira BNS sakė, kad V.Putino neatvykimas yra "savitas signalas, kad Lietuvai dar labiau reikia pasitempti, arba, kaip kas gali pavadinti, dar labiau įtikti Rusijai".
"Rusija tarsi Lietuvai parodo šiuo savo sprendimu, jog Putino vizitas į Lietuvą turi būti savita siekiamybė ar kažkoks atlygis, ir kad Lietuvai reikėtų labiau pasistengti santykiuose su Rusija. Tai yra, kad Lietuva užimtų dar pragmatiškesnę poziciją ir atitinkančią dar labiau Rusijos interesus", - sakė politikos ekspertas.
V.Putino neatvykimą, jo nuomone, galima siekti ir su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymu vykti gegužės 9-ąją į Maskvą, ir su Seimo ketinimu priimti rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje, ir su Maskvos siekiu paspausti Lietuvą remti Rusijos siekį gauti bevizį režimą su Europos Sąjunga.
Pasak V.Sirijos Giros, Lietuvai reikėtų svarstyti galimybę grįžti prie "labiau vertybinės" užsienio politikos santykiuose su Rusija.
"Kaip matome, tas nuolaidžiavimas ir pataikavimas iš esmės veda tik prie dar didesnių nuolaidų darymo Rusijai ir didesnio Rusijos sprendimo", - svarstė politikos ekspertas.