Politikos užkulisiuose ryškėja nauji veidai: žengiantieji į valdžią gali nustebinti

Likus šiek tiek daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, jau prasidėjo politinės dėlionės. Kuluaruose ryškėja ir nauji politikų veidai, ir net naujų partijų atsiradimas.

Ar dalyvaus Seimo rinkimuose diplomatas, neseniai sugrįžęs iš darbo Lietuvos ambasadoriaus poste JAV Žygimantas Pavilionis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Jonavos rajono meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius? Ar atsiras naujas politinis judėjimas, o galbūt ir nauja partija?

Apie tai tiek Seime, tiek politiniuose kuluaruose kalbama jau nuo ankstyvo pavasario ir atrodo, jog šios kalbos – ne iš piršto laužtos.

Kalbėti per anksti, bet sprendimai jau priimti?

„Nesu kalbėjęs su partijos pirmininku, tačiau kalbas apie tai, kad Ž. Pavilionis dalyvaus Seimo rinkimuose kaip mūsų partijos atstovas, girdėjau”, – LRT.lt sakė vienas įtakingiausių konservatorių Seimo narys Jurgis Razma, patvirtindamas tai, apie ką tiek konservatoriai, tiek jų oponentai kalba jau be užuominų.

T

iesa, pats Ž. Pavilionis kol kas savo planų ir galimo posūkio didžiosios politikos link dar nekomentuoja. Pasak jo kolegų, šiuo metu jis atostogauja.

„Tokios kalbos dar per ankstyvos”, – diplomatiškai atsakė Liberalų sąjūdžio vadovo pavaduotojas parlamentaras Gintaras Steponavičius, paklaustas, ar vidaus reikalų ministras S. Skvernelis savo portfelį, liberalų padedamas, planuoja iškeisti į Seimo nario mandatą.

Ministras šiuo metu irgi atostogauja ir bet kokių komentarų vengia.

Vienu perspektyviausių tarp socialdemokratų laikomas jaunasis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius paneigė, kad kitais metais dalyvaus Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje, tačiau neatsisakytų, jei jo pavardė atsirastų rinkiminiame partijos sąraše.

„Negalėčiau savo rinkėjams rajone, kur už mane atidavė net 72 proc. balsų, staiga pasakyti, kad darbą mero poste iškeisiu į darbą Seime. O ateityje, ko gero, pagalvosiu ir apie dalyvavimą Seimo rinkimuose, ir apie darbą Vyriausybėje. Koks kareivis nenori tapti generolu”, – apie savo planus kalbėjo M. Sinkevičius.

Žinomo verslininko planuose – nauja partija?

Ką po savo vėliava galėtų suburti vienas labiausiai patyrusių šalies verslininkų, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, dažnai kalbantis, kad Lietuvoje stinga tikrų lyderių?

„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti”, – lakoniškai atsakė R. Dargis, paklaustas, ar tiesa, jog svarstąs galimybę tapti naujo politinio judėjimo arba partijos lyderiu.

Dar pernai buvo diskutuojama, ar neatsitiks taip, kad Liberalų sąjūdį paliks milijonierius Antanas Guoga, kartu su šia partija patekęs į Europos Parlamentą, ir galbūt kurs naują partiją?

„Ne, tokių planų neturiu,“ – teigė europarlamentaras, nors politiniuose kuluaruose tai suintensyvėja, tai vėl užtyla kalbos, esą jis grasina palikti Liberalų sąjūdžio gretas, nes jam nebuvo leista vadovauti partijos Kauno skyriui ir jis turįs daugiau nuoskaudų.

R. Dargio ir A. Guogos pavardės kartais minimos viena šalia kitos, kai kalbama apie galimą naują darinį.

Ką atneštų nauji politiniai vėjai?

„Jei prieš Seimo rinkimus atsirastų nauja partija arba politinis judėjimas, dabartinis politinis žemėlapis pasikeistų nelabai dramatiškai, nes visuomenė jau nelabai tiki pranašais, žadančiais šviesią ateitį“, – teigė manąs politologas Algis Krupavičius.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad gali atsirasti nauja partija. Tik vargu, ar tai būtų centro dešinės politinė organizacija.

A.Krupavičius, vertindamas tai, kad Europoje randasi naujų centro kairės partijų, svarstė, jog panašiai partijai atsirasti palankesnės galimybės ir Lietuvoje: „Tokios pakraipos partija galėtų turėti tam tikrą perspektyvą ir mūsų šalyje, bet tai priklausys nuo dabartinės valdančiosios koalicijos bei jos socialinės politikos“.

Politologas skeptiškai vertino centro dešinės partijos perspektyvas, nes, anot jo, kyla liberalai, patraukiantys į savo pusę didžiąją dalį šios pakraipos rinkėjų.

Atkreipdamas dėmesį į tai, kad pastaruoju metu labai susilpnėjo Darbo partijos pozicijos, A. Krupavičius teigė, kad, jei ši partija prieš rinkimus dar labiau susilpnėtų arba jai būtų suduotas koks nors netikėtas smūgis, iš to pirmiausia pasipelnytų Tvarkos ir teisingumo partija.

„Gal dar kažkiek Darbo partijos rinkėjų į savo pusę patrauktų socialdemokratai ir galbūt šiek tiek – liberalai. Mažiausiai naudos galėtų tikėtis Tėvynės sąjunga. Todėl sąmokslo teorija, kad iš politinio žemėlapio išnyks Darbo partija, turi gana silpnus argumentus,“ – sakė A. Krupavičius.

Realesnės jam atrodytų politinės prognozės, kad būtų realizuoti anksčiau svarstyti planai sujungti Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijas.

„Prieš keletą metų tokios jungtuvės neįvyko dėl Darbo partijos bylos, o dabar tas scenarijus galėtų būti atgaivintas, ir jis nebūtų visai be pagrindo. Susijungusios šios partijos galėtų tikėtis tam tikros naudos”, – svarstė A. Krupavičius.