1993 m. R.Kazėno sūnus Audrius buvo nuteistas kalėti šešerius su puse metų net pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: 104 str. (tyčinis nužudymas), 205 str. 2 d. (itin svarbių dokumentų pagrobimas), 146 str. 2 d. (vagystė, padaryta stambiu mastu). Į laisvę jis išėjo 1996 m. rugsėjo 20 d., t.y. atlikęs mažiau kaip pusę bausmės. Tada A.Paulauskas buvo generalis prokuroras.

R.Kazėnas neigia, kad jis padėjo sutrumpinti sūnaus bausmės atlikimo laiką. Paklaustas, kaip susipažino su A.Paulausku, R.Kazėnas papasakojo sūnaus istoriją: Audrius įsitraukė į blogą kompaniją ir padarė nusikaltimą - dalyvavo vagystėje ir per muštynes užmušė žmogų. Tačiau tada jis nesikreipęs pagalbos į A.Paulauską - buvusio generalinio prokuroro pagalbos prireikė, kai, dėl gydytojų aplaidumo R.Kazėno nuomone, po operacijos mirė jo žmona. Ar padėjo A.Paulauskas ir kaip padėjo, R.Kazėnas nepasakė.

Praėjus mėnesiui po R.Kazėno sūnaus teismo, Generalinė prokuratūra kreipėsi į tuometinį krašto apsaugos ministrą Liną Linkevičių, kad KAM pateiktų medžiagą apie buvusį Kauno SKAT rinktinės savanorį R.Kazėną. Tai buvo antras per mėnesį Generalinės prokuratūros paklausimas. Paklaustas apie tai, būsimasis krašto apsaugos ministras R.Kazėnas labai nustebo. Jis teigė girdėjęs gandų, tačiau nežinojęs, kad tokie dalykai buvo daromi jam už akių.