Trečiadienį vakare Konstitucijos pataisoms, kuriomis nustatoma, jog šeima sukuriama tik sudarius santuoką, po pateikimo pritarė 62 Seimo nariai, prieš buvo 8 parlamentarai ir 6 politikai balsuodami susilaikė.
Konstitucijos pataisos Seime turi būti svarstomos du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 94 visų Seimo nariai.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Žino, ką norėjo pasakyti Konstitucijos kūrėjai
Konstitucijos pataisą pristatęs konservatorius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras kolegoms aiškino, kad pagrindiniame šalies įstatyme aiškiai pasakyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeimą politikas prilygino bitės korio akutei, kuri, anot jo, gali būti arba teisinga, arba ne.
„Šeima – pirmoji ląstelė arba bičių koryje, pirmas koriukas. Jeigu jis yra teisingas, tai ir korys bus teisingas, ir medus bus geras“, - teigė S. Šedbaras, nors nepaaiškino, ar tai reiškia, kad nesusituokusios poros yra neteisingos bei neteisingai auklėja savo vaikus.
Konservatorius tik išsakė nuomonę, kad visuomenė, kuri išaugs ant susituokusių porų pagrindo, bus pilnesnė.
S. Šedbaras taip pat atsakė į klausimą apie tai, ką Konstitucijoje norėjo pasakyti jos kūrėjai. Šį klausimą uždavė konservatorius Mantas Adomėnas, kuris už Konstitucinio Teismo pavadinimą teisine chunta pripažintas pažeidęs padorumo ir pavyzdingumo principus, įtvirtintus Valstybės politikų etikos kodekse.
„Norėčiau paklausti, ar siūloma Konstitucijos 38 straipsnio pataisa, jūsų nuomone, kaip Konstitucijos specialisto, (buvusio – DELFI) Konstitucinio Teismo teisėjo ir žmogaus, kuris pažįsta žmones, kūrusius Konstituciją, atitinka 1992 m. referendumu priimtos Konstitucijos dvasia ir intenciją?“ - klausė M. Adomėnas.
„Viena vertus, ir šitame Seime yra signatarų, kurie dalyvavo rengiant, balsavo už tam tikras nuostatas, kurios vėliau buvo teikiamos referendumui. Taip pat yra ir daugiau signatarų, su kuriais tenka bendrauti. Tai tiek, kiek man teko bendrauti, tai nuostata tokia – tuo metu surašant tuos sakinius niekam nekilo abejonės, kad šeimą sudaro santuokos pagrindu sudarytas junginys“, - aiškino S. Šedbaras.
V.Andriukaitis: esu Konstitucijos kūrėjas, bet tada buvo svarbu ir žmogaus teisės
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui aiškinant, ką norėjo pasakyti Konstitucijos kūrėjai, vienas jų, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis pažymėjo, jog kuriant pagrindinį šalies įstatymą svarbiausia visiems kūrėjams atrodė pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių gynimas bei šeimos santykių reguliavimas. Politikas pasiteiravo, kaip siūloma šeimos koncepcija derės su žmogaus teisėmis, jei bus apibrėžiama tik per santuoką.
„Taip jau atsitiko, kad esu vienas iš Konstitucijos rengėjų. Kolegos signatarai nepaneigs šito, kadangi tose darbo grupėse ir pagrindiniame kolektyve nuo 1989 m. iki 1992 m. teko dirbti ir galėčiau paliudyti, kad rengiant Konstituciją mums buvo svarbios dvi dalys: žmogaus teisių ir laisvių ir toji dalis, kur aprašyta šeima ir visi kiti santykiai. Kaip galėtumėte pagrįsti jūsų siūlomą koncepciją su Žmogaus teisių chartija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais ir su išplėtojama žmogaus teisių ir laisvių konvencija, kuri Lietuvos konstitucijoje yra detaliai aprašyta?“ - klausė politikas.
S. Šedbaras į tai atsakė tikįs, kad ir anuomet buvo skirtingų nuomonių, tačiau, jo teigimu, šeimos apibrėžimas per santuoką žmogaus teisių ir laisvių nepaneigia, mat neįpareigoja žmonių priverstinai tuoktis.
„Žmogus gali pasirinkti santuokos būdu sudarytą šeimą, žmogus gali pasirinkti kitas bendravimo formas“, - teigė politikas.
„Man atrodo, kad jeigu žmogus pasirenka santuoką, šeima jos pagrindu, arba pasirenka kitas gyvenimo formas, nesukurdamas šeimos, tai yra jo pasirinkimo teisė. Nesuprantu, kur mes norime ką pažeisti? Tiesiog valstybė pasirenka tam tikrą modelį ir skatina. Nedidelė valstybė, nedidelė tauta, garbinga tauta – garantija, kaip ji gyvens po šimto, dviejų šimtų metų, per kokį modelį ji užtikrins savo egzistenciją“, - pridūrė S. Šedbaras.
Santuoka svarbiau nei dviguba pilietybė ir originalios pavardės
Pasiryžę keisti Konstituciją taip, kad šeima joje būtų apibrėžiama tik per santuoką, Seimo nariai turės sutelkti didžiulę balsų daugumą ir pademonstruoti politinę valią. Tačiau tokios pačios politinės valios pademonstravimo prašo ir pasaulyje pabirę lietuviai, prašantys įtvirtinti dvigubos pilietybės institutą, bei Lietuvos piliečiai lenkai, kurių asmens dokumentuose rašomi asmenvardžiai yra iškraipomi.
Abiem pastaraisiais atvejais taip pat reikėtų keisti Konstituciją, mat Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad dviguba pilietybė privalo būti išimtiniu atveju, bei nutaręs, jog originalo kalba asmenvardžiai gali būti rašomi tik antrajame paso puslapyje, mat kitaip tai prieštarautų Konstitucijai.
Tačiau Lietuvos politikų atsakymas į tokius prašymus vienas – tai prieštarauja Konstitucijai.