Politikai: geriausias sprendimas buvo grąžinti pensijas

 (99)
Politikai: geriausias sprendimas buvo grąžinti pensijas
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Pensijų atkūrimas į prieškrizinį lygį, politikų akimis, yra vienas naudingiausių praėjusių metų Seimo sprendimų. Parlamentarai neneigia, kad būta klaidų bei nepadarytų darbų, tarp kurių vieni įvardija minimalios algos nekėlimą, PVM lengvatų neįteisinamą, kiti - nesugebėjimą sutvarkyti šilumos ūkio, prabangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą.

- Koks 2011 metų Seimo sprendimas yra, jūsų nuomone, naudingiausias Lietuvos žmonėms?

Seimo pirmininkė Irena Degutienė:

- Visų pirma, būtent Seimo pastangos lėmė, kad jau nuo sausio mėnesio pensijos mažiausiai

Irena Degutienė
Irena Degutienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

socialiai apsaugotiems ir kitų pajamų neturintiems žmonėms sugrąžinamos į vadinamąjį prieškrizinį lygį. Mažinant socialinę atskirtį, kuri Lietuvoje yra didžiausia iš visų ES valstybių, ir toliau žengiant europietišku visų socialinių sluoksnių solidarumo keliu svarbiu žingsniu laikyčiau Seimo iniciatyva pradėtus taikyti prabangos mokesčius. Tiesa, kol kas pavyko tai padaryti tik su prabangiu nekilnojamuoju turtu, tačiau sutarta pavasarį grįžti ir prie kitų prabangos mokesčių.

Kitas svarbus 2011 metų momentas - valdžia išmoko taupyti. Per krizę daugelis valdžios institucijų savo biudžetus susimažino daugiau kaip 30 procentų lyginant su biudžetais prieš krizę, o Seimas - nusirėžė net 40 nuošimčių lėšų.

Noriu pabrėžti ir tai, kad 2011-aisias per visus Nepriklausomybės atkūrimo metus pirmą kartą pavyko iki galo išskaidrinti parlamentarų finansinę veiklą - rinkėjams visiškai atsiskaitoma už parlamentines lėšas, išmokta jas panaudoti pagal paskirtį. Taip pat priimtas įstatymas, nuo kitų metų išskaidrinsiąs ir partijų finansinę veiklą, o tai prisidės prie visuotinio korupcijos mažėjimo.

Neabejotinai skaidresni tapo viešieji pirkimai, leisiantys stipriai papildyti kitų metų biudžetą, sustiprėjo parlamentinė kontrolė.

Kadangi Seimas yra visų Lietuvos žmonių atstovybė, naudodamasi proga ypač noriu padėkoti Lietuvos piliečiams už supratimą, kad protestais ir streikais krizės neįveiksi - krizę palaidoti praeityje galėsime tik atkakliu ir kruopščiu darbu, kurdami savo šalies gerovę visi kartu. Tikiu, kad iš šio lietuvių supratingumo galėjo šiemet pasimokyti ne viena ES valstybė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma:

- Pats svarbiausias Seimo sprendimas - patvirtintas nacionalinis biudžetas. Su jo patvirtinimu tiesiogiai susiję gyventojams palankūs sprendimai: senatvės pensijų padidinimas iki buvusio aukščiausio lygio, Vaikų fondo išsaugojimas išlaikant paramą alimentų negaunantiems vaikams, atlyginimų padidinimas jautrioje srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams.

Pagaliau tai, kad pavyko išvengti papildomai verslą apsunkinančių mokesčių, krizės kontekste yra

Jurgis Razma
Jurgis Razma
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

laimėjimas, nors kurį laiką atrodė, jog nepavyks išvengti PVM didinimo. 3 proc. nuo BVP valstybės biudžeto deficitas leidžia tikėtis, kad valstybė galės normaliomis sąlygomis skolintis, kad nekils grėsmių mūsų nacionalinės valiutos stabilumui, kad visi iš viešųjų finansų išlaikomi darbuotojai laiku gaus atlyginimus ir kitas išmokas.

Seimo opozicijos lyderis, frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis:

- Manau, kad pensijų atkūrimas į buvusį prieškrizinį lygį nuo 2012 m. sausio 1 d. Kadangi tai buvo valstybės pažadas, jo nevykdymas būtų dar labiau susilpninęs pasitikėjimą valstybe, o tai negerai, nes žmonės ir šiaip jau mažai kuo tiki.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius:

- Deja, svarbiausių įstatymų projektų, kurie tiesiogiai papildytų mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų kišenes (kalbu apie progresinius mokesčius ar minimalią mėnesinę algą) valdančiųjų valia Seimas nepriėmė.

Tačiau naudingas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymo pratęsimas vaistams, šildymui. Reikšmingas turėtų būti ne kartą socialdemokratų siūlytas privalomo tapimo PVM mokėtoju kartelės kilstelėjimas.

PVM mokėtoju registravimosi riba nuo 2012-ųjų bus 155 tūkst. litų. Smulkieji verslininkai galės pasirinkti, ar jiems geriau registruotis PVM mokėtojais. Be to, nuo 500 tūkst. litų iki 1 mln. litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijus galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys:

- Žiūrint atgal į praėjusius metus reikia pripažinti, kad valdantieji bandė stichiškai reaguoti į situacijas, tačiau nepajėgė kontroliuoti padėties.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis:

- Nors Seimas, atrodo, dirbo daug, tačiau naudingų sprendimų priėmė, mano požiūriu, labai mažai. Kaip teisininkas, išskirčiau priimtus Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksų pakeitimus, kurie pagreitins šių procesų eigą, sutrumpins terminus, sugriežtins procesų dalyvių atsakomybę, prisidės prie to, kad bylos nebūtų vilkinamos.

Nors iki šiol buvo numatytas ir rašytinis bylos nagrinėjimas, iš esmės vyko ne tik rašytinis, bet ir žodinis. Dabar numatytos tam tikros sąlygos, kada civilinėse bylose pakaks ir rašytinio nagrinėjimo.

Mišrios Seimo narių grupės narys Gintaras Songaila:

- Be abejo - buvusio senatvės pensijų lygio sugrąžinimas.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas" narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dailis Alfonsas Barakauskas:

- Manau, kad naudingiausias priimtas sprendimas yra pensijų atkūrimas šalies piliečiams. Didžioji jų dauguma labai sunkiai verčiasi, kiekvieną dieną vis sunkiau ir sudėtingiau, nes ir Lietuvos, ir Europos ekonominė finansinė krizė sukėlė milžinišką ekonominį socialinį nuosmukį, aukštą infliaciją, privertė bėgti iš Lietuvos dar neemigravusių ir kantriausių piliečių dalį, sukėlė visuminį kainų augimą, ypač būsto šildymui, maistui, vaistams. Pensijų atkūrimas teigiamai palies didžiausią socialinę žmonių grupę Lietuvoje.

Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys:

- Mano nuomone, naudingiausias gyventojams Seimo sprendimas yra pensijų atkūrimas.

- Koks parlamentarų sprendimas yra, jūsų vertinimu, galbūt klaidingas?

I.Degutienė:

- Klaidų darome visi, Seimas taip pat. Tačiau kai yra tiek daug Seimo kritikų, būčiau linkusi geriau įvardinti gerus sprendimus, o kritiką palikti kritikams ir politikos apžvalgininkams.

Vis dėlto silpnąja Seimo puse pavadinčiau viešuosius ryšius, nes nesugebėjome deramai visuomenei paaiškinti vieno ar kito svarbaus Seimo sprendimo, dėl prastų viešųjų ryšių tokie maži yra Seimo reitingai.

Štai vienas pavyzdys iš paskutiniųjų aktualijų: pabandžius įvesti daugelyje Vakarų šalių esančius prabangos mokesčius viešojoje Lietuvos erdvėje susidūrėme su įnirtingu „nepriklausomų ekspertų" pasipriešinimu. Paanalizavus atidžiau matyti, kad tie „nepriklausomi ekspertai" priklauso ar atstovauja privatiems bankams ar organizacijoms, kuriuos finansuoja tokių mokesčių neatsiradimu suinteresuotos įmonės ir finansų institucijos.

Deja, mums, Seimo nariams, nepavyko pasiekti, kad tokių „nepriklausomų ekspertų" nuomonės nedominuotų viešojoje erdvėje, nesugebėjome parodyti „nepriklausomų ekspertų" priklausomybių, nesugebėjome deramai paaiškinti savo veiksmų, nesugebėjome viešojoje erdvėje apginti europietiškos tradicijos, kur daugiau turintys labiau dalijasi su vargingiau gyvenančiais.

J.Razma:

- Manau, kad klaida galima laikyti Seimo nepritarimą po pateikimo Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektui. Nors jame yra taisytinų nuostatų, galėjome po pateikimo pritarti, o po to jį tobulinti.

O dabar bijau, kad visuomenei dėl to balsavimo liko blogas įspūdis: manoma, kad Seimo nariai nesugeba būti pakankamai reiklūs ir principingi sau. Belieka pasakyti, kad aš ir absoliuti dauguma TS-LKD frakcijos narių balsavome už šį įstatymo projektą, suprasdami, jog politikai turi turėti sąžiningą poziciją piliečių atžvilgiu.

Žinoma, klaidingais tenka laikyti ir tuos pirminius Seimo sprendimus, kuriuos, Prezidentei vetavus, daugiau kaip pusė Seimo narių balsuodavo kitaip.

V.Mazuronis:

Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

- Deja, klaidų buvo daug. Pagrindinė klaida - nesugebėjimas daryti būtinas sistemines reformas. Socialinėje, mokesčių, valstybės valdymo srityse jos yra būtinos. Klaida, kai tokias reformas bandoma pakeisti „vienos nakties" fragmentiniais įstatymais, kurie buvo priimti baigiantis 2011 metams. Klaida yra ir atsisakymas padidinti minimalų atlyginimą bei nesugebėjimas ar nenoras sutramdyti monopolijas. Vilniaus šilumos tiekėjas tai akivaizdžiai pademonstravo.

A.Butkevičius:

- Didžiausia klaida vadinu paliktą galioti minimalios mėnesinės algos dydį. Nepadidėjus pajamoms, neaugs ir vidaus vartojimas. Taip pat neigiamai vertinu PVM lengvatos viešbučiams atsisakymą. Kalbant apie Vyriausybės darbus - labiausiai šiemet liūdino nemažėjantis nedarbas, emigracija, visiškas nemokšiškumas ir chaosas energetikos ir aukštojo mokslo srityse.

V.Gapšys:

- Negalėčiau šiandien išskirti nei geriausio, nei blogiausio projekto, nes didžioji dauguma

Vytautas Gapšys
Vytautas Gapšys
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

valdančiųjų projektų buvo paprasčiausiai blankūs - negali paneigti, kad jie yra, tačiau vargu ar ilgalaikėje perspektyvoje duos apčiuopiamą pridėtinę vertę. Tačiau tuo pačiu tikiu, kad kitais metais sugebėsime priimti ir šioje sesijoje pradėtus svarstyti projektus, o tarp svarbiausių paminėčiau mūsų registruotus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus dėl mokesčio lengvatos maisto produktams ir Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurios leistų panaikinti dujų tarpininkus ir atpiginti dujas bei šildymą vartotojams.

V.Žiemelis:

- Didelė klaida yra 2012 metų biudžeto priėmimas, nes jis tik aritmetiškai yra paskaičiuotas, tačiau visiškai neorientuotas į ekonomikos skatinimą, į perkamosios galios didinimą, į geresnių sąlygų sudarymą pirmoje eilėje smulkiajam ir vidutiniam verslui, atsisakyta mūsų daugkartinių siūlymų padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Tai paskatintų perkamosios galios didėjimą, sumažintų šešėlinę ekonomiką. Visiškai nenumatytos priemonės tam, kad ištrauktume pinigus iš šešėlio.

Seimas, įteisinęs vadinamąjį prabangos mokestį ir apmokestinęs nekilnojamąjį turtą, neatskyrė, kur yra prabanga, o kur jos nėra. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gavo paskolą ir įsigijo būstą, tarkime, sostinės centre, tai ne prabanga, o vargas, nes jis vos išgali grąžinti kreditą, o dar turės mokėti ir prabangos mokestį. Beje, mokėti mokestį turės ne tik milijono litų vertės būsto savininkai, bet ir būsto 700- 800 tūkst. litų vertės savininkai, nes žmogus dar gali turėti ir sodo namelį. Kai viskas sumuojama iki milijono litų, tai kokia tai prabanga?

Manau, kad reikia galvoti apie visuotinį nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kurį galima diferencijuoti pagal pajamas. Tai būtų rimtas pasiūlymas, dabar įvedus prabangos mokestį yra didelių galimybių, kad jo administravimas kainuos brangiau negu bus surinkta pinigų.

Tokį žingsnį vertinčiau kaip politinį triuką: atimsime iš turtingesnių, kurie sukuria darbo vietas, o kas toliau - neaišku. Manau, kad jau dabar reikia galvoti, kaip sulaikyti verslo išėjimą iš Lietuvos.

G.Songaila:

- Vos vieno balso dauguma du kartus buvo atmestas pasiūlymas sudaryti parlamentinę komisiją dėl Lietuvos energetikos perspektyvų, dėl projektų, susijusių su Lietuvos energetine nepriklausomybe, ištyrimo (ir konkrečiai - dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kuris galimai susijęs su Lietuvos „pririšimu" prie Rusijos energetinės sistemos, kai neaiškus projekto investicinis modelis ir būsimos elektrinės konkurencingumas).

Vyriausybė be Seimo sutikimo neturi teisės sudarinėti sandorių, viršijančių 40 mln. litų. Negaliu nutylėti tikėtino scenarijaus, kad ši Vyriausybė įvels Lietuvą į dešimtis milijardų kainuojantį labai rizikingą sandorį ne tik be Seimo, bet ir be visos tautos sutikimo. Jei Vyriausybė ar jos atstovaujama valdančioji koalicija būtų norėjusi nacionalinio susitarimo šiais esminiais klausimais - tai ji būtų siekusi kuo platesnio pasitikėjimo, o ne aritmetinės daugumos balsavimo.

D.A.Barakauskas:

- Šildymas visiems brangsta, nieko nepasiekta derybose dėl dujų kainos suvienodinimo su kitomis Europos šalimis. Daugiabučių apšiltinimo programa, leidžianti sutaupyti šildymo kaštus, žlugo, nors tam ir buvo numatytos didelės lėšos iš ES. Milžiniškais tempais didėjo valstybės skola ir jos aptarnavimas, kas dar kartą įrodė valdančiųjų ir Vyriausybės kolegialią nekompetenciją.

Metų pabaigoje biudžeto priėmimo metu didžiausią sumaištį sukėlė valdančiųjų mokesčių reformos siūlymai. Jų daug, visi pateikti skubos tvarka ir, manau, tikrai buvo sistemiškai neapgalvoti ir nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais. Kartais skambina pažįstami ir klausia, kas laukia dalies tvarkingai ir darniai gyvenančių šeimų Lietuvoje, ar jie turės išregistruoti santuokas, kad taip sumažintų būsimus mokesčius dėl numatyto apmokestinti bendro šeimos turto? Tikrai tokie sprendimai sukuria žymiai daugiau žalos valstybei, negu tikimasi gauti ekonominės naudos.

K.Daukšys:

- Klaida yra įstatymų, įteisinusių Elektros biržą ir elektros brangimą, priėmimas. Įstatymų, skatinančių verslą ir gerinančių verslo aplinką, nepriėmimas

- Kokią regite Lietuvą 2012 metais?

I.Degutienė:

- Regiu daugiau tarpusavio supratimo. Regiu labiau savo jėgomis pasitikinčius ir tikinčius geresne ateitimi Lietuvos žmones. Manau, jog šiemet kriziniame Europos ir pasaulio kontekste dar labiau išryškės, kad lietuviai tikrai neblogai tvarkosi savo namuose, tikiu, kad sumažės emigracija.

Žinoma, šių metų biudžetas dar bus taupus. Tačiau jis turėtų lemti ir galimybes Lietuvai trūkstamas lėšas skolintis pigiau.

Svarbiausias darbas, kurį palinkėčiau nuveikti mums visiems, ne tik valdžiai - dar rimčiau kovoti su šešėline ekonomika. Bet tai ne vien valdžios, o visų mūsų rūpestis suprasti, kad jei nemokam mokesčių, jei užsiimam kontrabanda, jei mokam algas vokeliuose - apvagiam ne ką nors kita, o patys save: savo mokytojus, savo policininkus, savo gydytojus, savo tėvus pensininkus ir pan.

Taip pat tikiuosi ryžtingesnės teisėsaugos reformos visuose jos grandyse. Bet svarbiausią 2012 metų darbą turės atlikti ne valdžia, o visi Lietuvos žmonės - baigiantis metams išsirinkti tokią valdžią, kuriai nebūtų gėda patikėti atsakomybę už valstybę ir visų žmonių gyvenimą per artimiausius ketverius metus.

J.Razma:

- Norėčiau Lietuvą matyti labiau kuriančią ir neišsivaikščiojančią; pilietiškai susitelkusią ir tikinčią savo gera ateitimi. Norėčiau, kad būtų mažiau susipriešinimo ir negatyvių požiūrių į savo bendradarbius, artimuosius, kaimynus. Lietuvoje daug verslo ir kultūros žmonių pasiekia laimėjimų, sukuria naudingų dalykų - tiesiog jų laimėjimais reikia džiaugtis, nes tai yra visuomenės laimėjimas.

Todėl tikiu, kad galime labiau sukaupti dėmesį į labai svarbias tautai kultūros ir švietimo sritis. Pasitikiu Lietuvos verslo lyderiais, kurie pernai užtikrino spartų mūsų ekonomikos augimą. Gal jiems pavyks, nepaisant Europos šalis prislėgusios skolų problemos, pranokti oficialiai patvirtintas kuklias ekonomikos augimo prognozes?

V.Mazuronis:

- Sudėtingą, neramią. Viena vertus, ekonominės prognozės 2012 metams nei Lietuvoje, nei aplinkinėse valstybėse nėra džiaugsmingos. Politinė atmosfera bus nerami, nes 2012 metų rudenį vyks rinkimai į Seimą.

Žmonių nuotaikos yra niūrios, o tai reiškia, kad žmonės ir toliau emigruos. Kita vertus, mes Lietuvoje neturime didelių socialinių sukrėtimų ar karų, stichinės nelaimės irgi, ačiū Dievui, aplenkia mūsų šalį. Tikiuosi, taip bus ir šiemet. Tereikia šiek tiek daugiau išminties, pakantumo vieni kitiems, susitelkimo ir tikėjimo. Noriu tikėti, kad būtent to 2012 metais Lietuvoje atsiras daugiau.

A. Butkevičius:

- Nuoširdžiai norėtųsi matyti laimingesnius žmones, tačiau daug kas priklauso nuo priimtų įstatymų. Beje, ir artėjančių Seimo rinkimų.

V.Gapšys:

- Esu optimistas ir visada tikėjau mūsų šalies galimybėmis. Esame maža, bet labai darbšti tauta, todėl 2012 metais mums reikės išnaudoti šį savo privalumą ir savo darbu parodyti, ko esame verti. Sunkumai verčia būti kūrybingus, todėl manau, kad šie metai bus naujų idėjų metai - mes labiau vertinsime kuriančius ir norinčius tobulėti.

V.Žiemelis:

- Žiemos sezonas Lietuvos žmonėms gali sukelti šoką, nes padidėjo mokesčiai už šildymą. Ko gero, nieko nebegalima padaryti, kad juos sumažintume, nes namų renovacija įstrigo. Jeigu šis procesas būtų pajudėjęs, bent dalis žmonių renovuotose namuose būtų mokėję 2-3 kartus mažesnius mokesčius. Antra vertus, valdžia nieko nepadarė, kad šildymui būtų naudojamas vietinis kuras, biokuras, kas apie 30 proc. atpigintų šilumą.

Manau, kad Lietuva bus nelaiminga dėl tokio sunkaus šildymo sezono. Be to, supriešinti ir pensininkai, nes atkuriamos tik senatvės pensijos. Tačiau tiems, kurie gauna kitas pensijas, pavyzdžiui, statutiniai pareigūnai, neatkuriamos pensijos, nors kai kurių statutinių pareigūnų pensijos yra mažesnės negu senatvės pensijos, ypač tų, kurie išėjo į pensiją iki 1995 metų. Manau, kad padaryta didelė neteisybė.

G.Songaila:

- Kitąmet įvyks rinkimai į Seimą - svarbiausią valstybės instituciją, kuri turėtų veikti kaip tikra Tautos atstovybė, o ne kaip išorinių poveikių įrankis. Regiu Lietuvą - apsisprendžiančią, kokio Seimo ji nori, regiu valstybę, pasukusią savo piliečių pasitikėjimo susigrąžinimo keliu, regiu tautą, kuri stiprina save, nepaisant jokių negandų.

D.A.Barakauskas:

- 2012 metai ir Lietuvai, ir Europai bus labai sudėtingi ir dėl euro (kartu ir lito), ir dėl visos ES tolimesnės perspektyvos. Lietuvai tai bus dar ir rinkimų metai, prieš pirmininkavimą visai Europos Sąjungai, jie kartu atneš ir daug pažadų, ir politinės kovos atspindžių, ir suvokimo, kad mes turime surasti su kaimynais naujus abipusiai naudingus bendravimo principus, kurie padėtų sušvelninti nuosmukio padarinius, pagerintų žmonių gyvenimą ir sumažintų socialinę atskirtį.

K.Daukšys:

- 2012 metais matau Lietuvą laimingesnę, teisingesnę, turtingesnę.

- Jūsų palinkėjimas 2012 metams sau ir Lietuvos žmonėms.

I.Degutienė:

- Linkiu daugiau gerumo, nesuvaidinto nuoširdumo ir viltingesnio žvilgsnio į ateitį. Linkiu ir kasdieniame mūsų šeimų, mūsų bendruomenių, mūsų valstybės gyvenime vadovautis per gražiausias metų šventes mus vienijančiu bendrumu.

Linkiu didesnės ramybės širdyse, šilumos ir jaukumo namuose. Linkiu daugiau drąsos priimti visus reikalingiausius sprendimus.

J.Razma:

- Sau (praplėsdamas šią sąvoką kalbu apie Seimą ir Vyriausybę) palinkėsiu pasistengti priimti sprendimus, viltingai nuteikiančius žmones, laiku pastebėti priešrinkiminį populizmą ir neįbristi į demagogijų srautą, turėti jautrų ir sąžiningumu grįstą santykį su piliečiais.

Iš svarbių sričių išskirčiau energetiką, kurioje turime priimti sprendimus, negrįžtamai mūsų šalį išvedančius į energetinės nepriklausomybės kelią.

Tautiečiams norėčiau palinkėti kuo labiau pajusti socialinės padėties gerėjimą, nes jie ištvėrė būtiną krizės įveikimo etapą. Tad linkiu kuo daugiau džiugių momentų kiekvienos šeimos gyvenime, o kitiems metams baigiantis - prasmingo sprendimo Seimo rinkimuose: vadovaukimės protu, vertindami tai, kaip Lietuva atsilaiko pasaulinės krizės laikotarpiu, nes iš pykčio ir apmaudo negali būti nei kūrybos, nei racionalios kovos. Noriu patarti: kiekvienas save tapatinkime su Tėvyne, su valstybe, su savo gimtine - tai padės priimti sprendimus.

V.Mazuronis:

- Pirmiausia ir svarbiausia: būkime sveiki ir tegul nelaimės ir negandos aplenkia mus ir mūsų artimuosius. Tegul 2012 metais mūsų vaikus ir anūkus lydi sėkmė moksluose, darbe ar meilėje, tegul mums visiems užtenka stiprybės bei noro siekti ir tikėti, kaip per amžius tai darė mūsų tėvai, seneliai, protėviai.

A.Butkevičius:

- Nepaisant sudėtingos situacijos, norėčiau padrąsinti ir paskatinti šviesiau žvelgti į ateitį. Šiomis dienomis, kai taip dažnai kalbėjome apie biudžeto deficitą, aš sakau, jog didžiausias mūsų laikų deficitas - solidarumo, paramos ir savitarpio supratimo trūkumas. Todėl solidarumo ir linkiu visiems šalies gyventojams!

V.Gapšys:

- Visiems linkiu nesustoti pusiaukelėje ir eiti aukštai pakelta galva, o visus iššūkius įveikti savo gabumais.

V.Žiemelis:

- Linkiu, kad valstybę pradėtų valdyti, bent jau šių metų pabaigoje, žmonės, kurie vadovautųsi ekonominiais, o ne buhalteriniais dėsniais. Mano nuomone, tai svarbiausias dalykas.

G.Songaila:

- Norėčiau visiems palinkėti gero ūpo ir ryžto taip keisti padėtį, kad lietuviai vėl taptų savo valstybės šeimininkais.

D.A.Barakauskas:

- Visiems linkiu kūno ir dvasios sveikatos, kuo daugiau Meilės ir atjautos vienas kitam, o asmeniškai kiekvienam - vilčių išsipildymo.

Kęstutis Daukšys
Kęstutis Daukšys
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

K.Daukšys:

- Nuoširdžiai linkiu geros sveikatos, sėkmės darbuose ir sumanymuose, laimės, meilės bei išlikti nuoširdiems ir dosniems.

ELTA
 
99
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Lietuva ir Lenkija stiprins kovą su nusikalstamumu pasienyje (9)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 11:42
Lietuva ir Lenkija numato sustiprinti pasienio tarnybų bendradarbiavimo centrą policijos ir muitinės pajėgomis.

Belgija uždaro ambasadą Vilniuje (63)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 09:34
Belgija, taupydama lėšas, uždaro ambasadą Vilniuje ir dar 17 diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų.

Seimo valdyba atšaukė kelionę į Taivaną dėl Kinijos (29)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 08:47
Nenorėdama supykdyti Kinijos, Seimo valdyba atšaukė prieš kelias dienas duotą leidimą trims parlamentarams vykti į Taivaną.

M. Drobiazko dėkoja Rusijai, kad jos neatstūmė už tai, jog atstovavo Lietuvai (694)

2014 gruodžio mėn. 20 d. 21:43
Margarita Drobiazko
Stopkadras
Lietuvos pasidižiavimu ant ledo buvusi čiuožėja Margarita Drobiazko šiuo metu dalyvauja Rusijos televizijos projekte, kur neatsisako prisiminti ir savo karjeros Lietuvoje.

Mikalojus Ravila Juodasis - pirmasis savo minties kūriniu pasaulyje išgarsėjęs lietuvis (57)

2014 gruodžio mėn. 20 d. 17:25
XVI a. viduryje Vilnius buvo taip apimtas reformacijos, kad su misija į LDK sostinę atvykęs popiežiaus nuncijus net bijojo dėl savo gyvybės. Diplomatinės Šventojo Sosto pastangos sustabdyti galimą Žygimanto Augusto posūkį į reformaciją baigėsi nuncijaus pranešimu popiežiui, kad Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas jau yra slaptas protestantas, o didysis reformacijos mecenatas Lietuvoje - artimas karaliaus draugas Mikalojus Radvila Juodasis yra atviras protestantas, ir nėra jokios vilties sugrąžinti jį atgal į Katalikų bažnyčią.