Zuzanos B. rūpesčiai panašūs į didelės dalies Lietuvos žmonių ir iš dalies gali paaiškinti, kodėl daug ką nustebino Seimo rinkimų rezultatai.
Ekonomisto Romo Lazutko teigimu, šią moterį galima suprasti: su nepriklausomybe visos galimybės atsivėrė turintiems pinigų, tačiau net ir augant ekonomikai, dalis žmonių gyvenimo gerėjimo nejaučia. R. Lazutkos manymu, visos bėdos Lietuvoje kyla dėl prasto šalies valdymo.
Mato išgriautą ir išparduotą Lietuvą
Zuzaną B. sutikome viename Staniūnų gatvės daugiabutyje. Į daugiabutį iš bendrabučio pertvarkyto namo komendantė plovė laiptinę.
„Viskas tik žemyn. Nėra apie ką kalbėti. Dabar jie (politikai - DELFI) tikriausiai labai susirūpinę, kad jų niekas nerenka. Tai ko jie laukė 25 metus? Jie nesitikėjo, kaip šitaip bus?“, – kalbą su žurnalistu pradėjo panevėžietė.
Zuzana pažįsta visus namo gyventojus. „Labai daug jaunimo išvažiavę užsienį, yra tuščių butų. Ten vis tiek žmonės gyvena padoriau negu čia. Mes, nukriošę, žinote, nebevažiuosime“, – aiškina moteris. Populiariausia emigrantų kryptis – Anglija, vienas kitas išvykęs į Vokietiją.
20 metų bendrovėje „Lietkabelis“ dirbusi moteris skundžiasi, kad pensija buvo skaičiuojama pagal nepriklausomybės laikų atlyginimą, kuomet teko dirbti puse etato. Zuzana gauna 230 eurų pensiją. Už 30 kvadratinių metrų ploto būsto komunalinius mokesčius žiemą reikia pakloti 40 eurų.
„Visai badu dar nemirštame, bet taip būti negali. Žmonės nori darbo. Kada žmonės stovėjo ir kovojo už laisvą Lietuvą, kada laisvę atgavome, reikėjo pradėti visiems dirbti, o ne išgriauti, išparduoti visą Lietuvą“, – piktinasi pašnekovė.
Ji klausia, kaip šeimai su dviem vaikais išgyventi gaunant minimalų atlyginimą. Zuzanos aiškinimu, dauguma Panevėžyje uždirba minimumą, o kad uždirbtų daugiau, turi dirbti viršvalandžius ar savaitgaliais.
Panevėžyje nuo 18 metų gyvenanti moteris sako, kad Aukštaitijos sostinė keitėsi ne į gera. „Maksimų“ pristatyta, bet ką jose tuščiomis kišenėmis veikti? Ko ten eiti?, – retoriškai klausia ji.
Supykdė Seimo narės vizitas
Prieš rinkimus name lankėsi konservatorė, Aukštaitijos apygardoje mandato siekusi Seimo narė Rasa Juknevičienė. Iki šiol čia esą nebuvo atvažiavęs nė vienas politikas.
„Žmonės labai pyko. Ne konkrečiai ant jos, ant visos valdžios, ant viso Seimo. Juk valdantieji ir opozicija visus 25 metus po kiekvienų rinkimų keičiasi vietomis. Įsijungi televiziją, Seime matai nemokamą spektaklį, jie ten kaip šunys pjaunasi. Nors žmonių nebepykdykit ir nerodykit“, – į parlamentarus kreipiasi moteris.
Jos nuomone, politikoje vyksta spektaklis – tai auksinius šaukštus perka, tai kruopų kilogramą už 5 eurus. „Siaubas“, – kartoja panevėžietė ir piktinasi, kad į Seimą neleidžiama jauniems. „Atbuvai kelias kadencijas ir išeik, jei nesugebi dirbti“, – įsitikinusi Zuzana B.
Todėl sako ji, jei Seimo narys per vieną kadenciją „nieko nepadaro“, tenka balsuoti už naujus.
Nors Zuzana valdžia nusivylusi, tačiau balsuoti eina visada. Šįmet ji balsavo „už visus“ – sugadino biuletenį. Panevėžietei taip pat klausimų kelia balsavimo rezultatų skaidrumas.
„Katei nusijuokti“, – šiųmečius rinkimus komentuoja panevėžietė. Jos įsitikinimu, balsus „suskaičiavo kaip norėjo“ – esą atsisėdusios bobutės greičiau suskaičiuotų negu tą padarė kompiuteriai.
Panevėžietė įsitikinusi, kad tie, kurie emigravo, nebegrįš. „Per televiziją kalba, kad emigravusius reikia grąžinti. Tačiau kur jūs juos padėsite? Mes čia pakentėsime, bet jie grįžę galvas pradės kapoti, jei pažadėsite aukso kasyklas, o atvažiavę ras nesąmonę. Aš irgi būčiau važiavus“, – jei būtų jauna, išvyktų Zuzana B.
R. Lazutka: psichologiškai gali būti sunkiau nei sovietmečiu
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius R. Lazutka pastebi, kad panevėžietės pensija – gana tipinė Lietuvoje gaunama pensija. Moterys Lietuvoje gauna mažesnes pensijas – jų atlyginimai buvo mažesni, stažas trumpesnis, pensijų didinimas atsilieka nuo augančių kainų ir atlyginimų. Todėl, sako R. Lazutka, nepaisant to, kad yra tvarkingos, racionalios, gyvena labai taupiai, pagyvenusios moterys susiduria su problemomis.
Ekonomistas cituoja vieno austrų mokslininko atliktą tyrimą, pagal kurį mūsų atlyginimai nepasiekė sovietinių algų dydžio.
R. Lazutka pastebi, kad mūsų politikai, studijas baigę sovietmečiu, rinkos ekonomikos studijų neragavo ir ekonomikos mokėsi per žiniasklaidą. Joje dominavo laisvosios rinkos ekspertai, politikai iš esmės teišmoko porą ekonomikos vadovėlio skyrių – paklausą, pasiūlą, pusiausvyrą rinkoje ir tai, kad rinka viską sutvarko.
„Mūsų politikai, net ir didieji, nesvarbu, kokia jų spalva, ar tai buvo Brazauskas, ar vėliau tas pats Butkevičius – jų žinios maždaug tokios“, – sako ekonomistas.
Tačiau jis pastebi, kad dabar politikų kalbose, net dešiniųjų, tenka dažniau girdėti ne tik apie investicijas, bet ir socialinius klausimus. Anksčiau įsivaizduota, kad viską išspręs auganti ekonomika.
Šalis nėra neturtinga, tik prastai valdoma
„Kur dingsta pinigai? Mūsų ekonomikos augimas per narystės ES laikotarpį buvo sėkmingiausias tarp ES narių, pagal „Eurostato“ duomenis, pagal 2015 m. BVP vienam gyventojui rodiklį aplenkėme estus, lenkiame ir Lenkiją, ir Vengriją – šalis, kurios būnant sovietiniame lageryje mums atrodė kaip pavyzdžiai. Nors, skaičiuojant vienam gyventojui, mūsų ekonomikos augimas yra labai sėkmingas, bet paskirstymas labai netolygus“, – problemą įvardija R. Lazutka.
Jis pateikia JAV pavyzdį: kažkas gauna labai dideles pajams, pavyzdžiui, 1 proc. amerikiečių praturtėja, o vidurinė klasė nyksta, daug žmonių skursta. Lietuvoje, sako R. Lazutka, turime tą pačią lygą.
Pasak R. Lazutkos, nors pagal BVP dydį pavijome estus, įvertinus kainas, mūsų algos 20 proc. mažesnės nei estų. Kadangi mokesčių surenkama gerokai mažiau nei Estijoje, valstybė mažai moka socialiniams darbuotojams, policininkams. Taip nesukeliama konkurencija privačiam sektoriui, šis orientuojasi į valstybiniame sektoriuje paplitusias algas, tad algos mažos, mokesčių sistema skatina pajamas gauti ne atlyginimo forma.
„Šalis valdoma prastai. Negalima skųstis, kad šalis neturtinga. Mūsų BVP vienam gyventojui sudaro 75 proc. ES vidurkio, nesunku paskaičiuoti – jei ekonomika augo porą proc. per metus, tai dabartiniame mūsų lygmenyje, pavyzdžiui, vokiečiai, švedai buvo maždaug prieš 25 metus. Kada Sąjūdžio laikais svajojo, kad gyvensim kaip Švedijoje, tai mes dabar vidutiniškai statistiškai gyventume kaip tuo metu gyveno švedai. Taigi galėtume sakyti, kad Sąjūdžio svajonė išsipildė. Tačiau tik su sąlyga, kad rezultatai būtų tolygiau paskirstomi, o kadangi jie pasiskirsto labai netolygiai, tai daliai žmonių padėtis praktiškai negerėja“, – konstatuoja VU profesorius.
Jis primena, kad nuo krizės laikų didinta tik minimali mėnesinė alga, bet nesikeitė socialinės išmokos. Daliai žmonų gyvenimo lygis įšaldytas gana žemame lygyje ir nepadeda net ekonomikos augimas.
R. Lazutkos aiškinimu, esant neefektyviai veikiančiai politinei sistemai, daugelis gyventojų jaučia ekonomines pasekmes: vidutiniai makroekonominiai rodikliai normalūs, tačiau tai į daugelio žmonių gyvenimą neateina.
„Viskas dėl prasto šalies valdymo. Ekonomistas čia nelabai ką gali pasakyti. Žvilgsnis krypsta į politinę sistemą, o ši veikia neefektyviai. Kalbame ne apie tai, kad reikia viską atimti ir padalyti, bet pasidalijimas turi būti kiek tolygesnis“, – aiškina R. Lazutka.