R. Sakadolskis sirgo vėžiu.
R. Sakadolskis buvo žurnalistas, radijo kompanijos „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis, nuo 1977 m. - Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteris, lietuviškų laidų vedėjas, nuo 1994 m. – „Amerikos balso“ žurnalistas, 1977–1979 m. buvo leidinio „Pasaulio lietuvis“ redakcijos narys.
Atvykęs į Lietuvą dėstė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, 2006-2009 m. buvo LRT tarybos narys. S. Sakadolskis buvo Amerikos žurnalistų draugijos bei Žurnalistikos ir masinės komunikacijos švietimo draugijos narys.
R. Sakadolskis gimė 1947 m. gegužės 31 d. Fuldoje, Vokietijoje. 1974 m. baigė Merilendo universitetą.
Ketvirtadienį paskelbta, kad R. Sakadolskiui už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą skirtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
A. Nugaraitė: studentai jį mylėjo beprotiškai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Audronė Nugaraitė DELFI pasakojo maždaug prieš 15 metų įkalbėjusi R. Sakadolskį dėstyti Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute.
„Tai buvo nuostabus žmogus su savo kūrybine potencija, įgyta žurnalistine patirtimi tuo metu visai kitoje pasaulio pusėje. Reikėjo įkalbinti jį iš žurnalisto praktiko tapti teoretiku tam, kad tos žinios pasiektų mūsų studentus“, – sakė A. Nugaraitė.
Nors iš pradžių R. Sakadolskis gynėsi esąs tik praktikas, galiausiai sutiko ateiti į auditoriją. Jau po pirmų metų, prisimena A. Nugaraitė, jis džiaugėsi nuostabiais studentais bei pripažino pats dar turintis daug dirbti, kad taptų geru dėstytoju.
„Tai buvo puikus dėstytojas, studentai jį mylėjo beprotiškai, buvo puikus kolega, daug ruošdavosi paskaitoms, buvo gražu žiūrėti, kaip jo praktinis patyrimas buvo suliejamas su naujausias teorija, literatūra, kurią jis sekė ir siuntėsi iš JAV“, – kalbėjo liūdnos žinios sukrėsta S. Nugaraitė.
Iki pat mirties R. Sakadolskis dėstė VDU.
R. Miliūtė: visko žurnalistikoje išmokau iš R. Sakadolskio
Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Rita Miliūtė, daugiau nei dešimtmetį kartu su R. Sakadolskiu dirbusi „Amerikos balso“ radijuje, sako, jog velionis buvo neįkainojamas mokytojas.
„Viskas, ką išmokau žurnalistikoje, išmokau iš R. Sakadolskio ir iš tų begalinių pokalbių telefonu, kai perduodavau savo pranešimus, nes kintant technologijoms iš pradžių skaitydavau tekstą, paskui siųsdavau garsinį įrašą“, - BNS ketvirtadienį sakė R. Miliūtė.
„Mes daugybę laiko praleisdavome prie telefono ragelio, vienas pokalbis yra trukęs kone tris valandas. Turėdavai apginti, įrodyti, pakeisti kiekvieną žodį, kuris nebuvo tinkamiausias tekste“, - prisiminė ji.
R. Miliūtė sako su R. Sakadolskiu susipažinusi 1988-aisiais, dvejus metus bendravo su „Amerikos balso“ lietuvių tarnyba dirbdama Sąjūdžio informacijos agentūroje, nuo 1990-ųjų su juo kartu dirbo kaip „Amerikos balso“ bendradarbė.
Ji apgailestavo, kad R. Sakadolskio patirties nespėta įamžinti vadovėlyje.
„Ko man tikrai nuoširdžiai gaila, kad visa tai, ką Romas mokėjo - jis buvo geras dėstytojas, mokėjo kantriai aiškinti, kas yra blogai, kas yra gerai - kad jam tiesiog neužteko laiko viso to suguldyti į vadovėlį“, - sakė ji.
L.Donskis: netekome vieno iškiliausių žurnalistų Lietuvos istorijoje
„R.Sakadolskis yra labai ryškus ir didelis puslapis Lietuvos žurnalistikos ir laisvo žodžio istorijoje“, - BNS ketvirtadienį sakė L.Donskis.
Profesorius pabrėžė velionio darbą „Amerikos balso“ radijuje išeivijoje sovietinės okupacijos metais.
„Jaunesni galbūt nepamena tokio fakto, kad R.Sakadolskis buvo „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas. Lygiai kaip Laisvosios Europos radijo balsas Miunchene, o vėliau Prahoje buvo Mykolas Drunga, taip Vašingtone „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas buvo R.Sakadolskis, ir jis savo nepaprastai gražia lietuvių kalba, nepaprasta artikuliacija pasiekdavo (Lietuvą) net tuo metu, kai sovietai trukdė klausytis „Amerikos balso“, vis tiek jį girdėjo beveik visa Lietuva“, – teigė filosofas.
Vokietijoje pabėgėlių stovykloje gimęs, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs R.Sakadolskis pasibaigus sovietinei okupacijai atvyko gyventi į Lietuvą ir įsiliejo į jos visuomeninį gyvenimą. Pasak L.Donskio, įamžinti R.Sakadolskio atminimą turi būti universitetų, kuriuose jis dėstė, garbės reikalas.
„Kai Lietuva tapo nepriklausoma, R.Sakadolskis atvažiavo gyventi į Lietuvą, jis gimęs ne Lietuvoje, o Vokietijoje, tai vadinamųjų „dipukų“ vaikas, vėliau tapęs amerikiečiu. Bet R.Sakadolskis nedvejodamas nusprendė gyventi Lietuvoje ir nepaprastai prasmingai įsijungė į Lietuvos gyvenimą. Romas dėstė Vilniaus universitete žurnalistikos specialybės studentams, taip pat buvo aktyvus ir Vytauto Didžiojo universitete“, – pasakojo L.Donskis.
„Aš sakyčiau, mes netekome patrioto, didelio lietuvio, labai laisvo ir labai laisvei, demokratijai atsidavusio visuomenininko, vieno iškiliausių per visą Lietuvos istoriją žurnalisto. Būtų garbės reikalas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams pagalvoti apie R.Sakadolskio atminimo įamžinimą, ar skelbiant jo vardo stipendiją, ar kitu būdu jo vardą susiejant su žurnalistų rengimu“, – pabrėžė filosofas.
V. Adamkus R.Sakadolskį prisimena kaip jo akyse užaugusį aukšto lygio žurnalistą ir draug
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį mirusį žurnalistą Romą Sakadolskį teigia vertinantis kaip aukšto lygio profesionalą ir kartu sako netekęs draugo.
V.Adamkus BNS pasakojo su R.Sakadolskiu susipažinęs JAV lietuvių radijuje.
„Jis beveik išaugo mano akyse. Prisimenu gerai, kada jis būdamas 21erių metų amžiaus Čikagoje, kai man teko dirbti lietuvių „Margučio“ radijo programoje, atėjęs domėjosi radijo reikalais. Aš jam pasiūliau pasiimti porą radijo prekybinių skelbimų ir perskaityti. Jis tą padarė, man patiko jo balsas, ir aš jam pasiūliau - nors mes pinigų negauname, jeigu tu sutiktum ir tau būtų įdomu, aš kviečiu kartu dirbti „Margučio“ radijo programoje. Tai buvo pati pradžia jo radijo žurnalistikoje. Šiandien aš galvoju, kad jisai išaugo vienu iš žymiausių išeivijoje radijo žurnalistų“, - prisiminimais dalijosi V.Adamkus.
Prezidentas sako R.Sakadolskį rekomendavęs „Amerikos balsui“, kur jis dirbo tris dešimtmečius.
„Iš žurnalistinio taško man jis yra tikrai vienas iš ryškiausių, daugiausiai radijo žurnalistikoje pasiekusių žmonių. Mano akyse jis neabejotinai - aukšto lygio profesionalas“, - dėstė V.Adamkus.
Be to, R.Sakadolskis buvo lietuvių organizacijų amerikoje aktyvistas, su V.Adamkumi jį vienijo ir „Santaros-Šviesos“ judėjimas.
„Jis nebuvo užsidaręs tik žurnalistikoje, jis buvo aktyvus ir lietuvių bendruomenėje, pasireikšdavo lietuvių spaudoje - pajėgdavo objektyviai ir sąžiningai įvertinti esamą padėtį, vertindamas pasaulio įvykius, ypač kiek tai susiję su Lietuva. Mus rišo labai daug bendrų praeities darbų ir draugystė, manau, kad Lietuvai galėjo dar daug padėti, jei nebūtų pakirtusi liga“, - kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.
Prezidentė: R.Sakadolskis siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl ketvirtadienį mirusio žurnalisto R. Sakadolskio mirties, sakydama, kad sovietmečiu dirbdamas Jungtinėse Valstijose jis siuntė Lietuvai svetimos propagandos neiškraipytą tiesos žodį.
„Sovietmečiu per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R.Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia, kuri tais laikais buvo svarbi kaip oras. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos", – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
D.Grybauskaitės teigimu, R.Sakadolskis daug jėgų ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, moksleivius mokė informacinio raštingumo, žurnalistus – tiriamosios žurnalistikos, daug dėmesio skyrė lietuviškos žiniasklaidos pilietiškumui ir etikai.
Šalies vadovė pareiškė užuojautą R.Sakaldolskio žmonai, artimiesiems ir kolegoms.
Per pirmą susitikimą studentai sėdėjo ant stalų ir palangių
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetas praneša, kad pirmą kartą R. Sakadolskis susitiko su VU žurnalistikos studentais 1988 metais, Sąjūdžio suvažiavimo dienos vakarą, pakviestas „Universiteto žurnalisto“. Tą vakarą, kai Vilniaus balso auditorijoje studentai sėdėjo ne tik ant suolų, stalų, bet ir ant palangių, Romas ir buvo neformaliai pakviestas bendradarbiauti su VU.
Žurnalistikos studentams 1992-1993 ir 1999–2014 metais (2006-2012 – kaip etatinis VU Komunikacijos fakulteto lektorius) dėstė informacinę žurnalistiką ir interviu techniką, vadovaudavo ir oponuodavo pirmosios pakopos studentų baigiamiesiems darbams.
„R. Sakadolskis pavergdavo studentų dėmesį daugialype informacija, kritiškumu ir neformaliu bendravimu. Aktyviai dalyvaudamas svarstant VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos turinį, pateikdavo pasiūlymų, kurių dalis yra įgyvendinta atnaujinant šią I pakopos studijų programą.
Dirbdamas Universitete Romas parengė ir mokslinių publikacijų. Buvo įstojęs studijuoti II pakopos studijose Filosofijos fakultete“, – rašoma pranešime.