Fredrikstado Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Anne-Beth Brekke Tvedt per ilgą darbo „Barnevernet“ istoriją panašios tragedijos nepamena. Pasak jos, yra buvę atvejų, kada vyrai nužudė savo žmonas, bet ne vaikus.

Pasak A. Brekke Tvedt, kol mama gydoma, globėjų vaikams pirmiausia būtų ieškoma tarp šeimos narių. „Pas močiutę vaikai būtų perkelti tik tuo atveju, jei ji sugeba pasirūpinti vaikais, jei gera jos psichologinė sveikata“, – kalbėjo „Barnevernet“ atstovė.

Kaip žinoma, tragedijos naktį gyvi likę vaikai nuvežti pas jų močiutę, kuri taip pat įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Neilgai trukus, jie perkelti į tvarkingą ir gerbiamą Aurelijaus B. brolio šeimą.

Pašnekovės teigimu, apie tai, kur laikinai apgyvendinti vaikus, būtų tariamasi su mama. Pirmiausia tokiais atvejais žiūrima į artimiausius gimines: siekiama, kad vaikai globėjus žinotų. Jei tokių giminių neatsirastų, kol pasveiks mama, vaikams būtų ieškoma laikinų globėjų.

Įvykus tokiai tragedijai, Norvegijoje motinai būtų teikiama medicininė ir psichologinė pagalba. Motinai pasveikus, šeimai būtų siūloma apsigyventi specialiuose motinos ir vaiko namuose. Iš ligoninės išleistai mamai vaikams prižiūrėti būtų pasiūlyta specialistų pagalba. Vaikams ir motinai taip pat būtų teikiama psichologinė pagalba.

Jei paaiškėtų, kad ir motina turėjo problemų su alkoholiu, būtų aiškinamasi, kokio masto tai bėdos. A. Brekke Tvedt aiškinimu, vaikui nebūtų gerai gyventi su nuolat girta mama.

Apie mamos bėdas su alkoholiu DELFI yra užsiminęs Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis. „Šiandien gavau informacijos, kad praėjusiais metais Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu Lina C. taip pat už girtavimą buvo bausta, šeima į rizikos šeimų sąrašą įrašyta. Niekas nepanagrinėja, kur Lina C. buvo Jonavos, Ukmergės rajonuose. Ta mama irgi nėra šventa“, – sausio 6 dieną kalbėjo V. Tamulis.

Bėdų nemačiusius specialistus galima paduoti į teismą

Aiškėja, kad šeimą Kėdainių r. lankę socialiniai darbuotojai nepastebėjo joje buvusių problemų – smurto ir alkoholio. Jiems vaikų motina kategoriškai neigdavo patirianti sugyventinio smurtą. Pasak „Barnevernet“ atstovės, Norvegijoje paaugę vaikai galėtų tokius socialinius darbuotojus paduoti į teismą.

Pašnekovės aiškinimu, Norvegijoje būtų aiškinamasi, ar problemų taip pat nematė darželis, mokykla, sveikatos įstaiga.

Panoteriai atsisveikina su žiauriai nužudytais vaikais

Jei kaimynai Norvegijoje „Barnevernet“ praneša apie smurtą ar alkoholizmą šeimoje, specialistai pirmiausia kalbasi su vaiku. „Mes apie tai klausiame vaiko, ką jis mano, ar bijo ir panašiai. Pakalbėję su vaiku, kalbamės su tėvu ir motina atskirai, pranešame jiems iš kaimynų sužinoję apie alkoholio ir smurto problemas“, – pasakojo A. Brekke Tvedt.

Vaikai apie problemas namie pasipasakoja jau darželyje: prasitaria apie verkiančias mamas, tėčio smurtą. Aišku, sako pašnekovė, su trimečiu susišnekėti sunku, bet nuo penkerių apie situaciją namuose iš vaiko galima išgirsti.

Pasak jos, sutuoktinio smurtą patyrusios moters klausiama, ar ji norėtų gauti vietą motinos ir vaiko namuose. „Jei ji atsisakytų ir teigtų, kad nori likti gyventi su smurtaujančiu vyru, mes turėtume apsaugoti vaiką. Tada vaikams ieškotume kitos vietos – pas artimiausius gimines – ir tęstume pokalbius su mama. Nes vaikai žalojami, kada mato tėvo mušamą motiną. Bet kokiu atveju, mums nepriimtina, kada vaikas gyvena šeimoje, kur yra smurtaujama ir girtaujama“, – dėstė Fredrikstado „Barnevernet“ vadovė.

DELFI primena, kad 1979 metais gimęs Aurelijus B. buitinio konflikto metu smurtaudamas privertė iš namų pabėgti savo sugyventinę, o du iš keturių savo vaikų – dvimetį berniuką ir keturių mėnesių mergaitę – sumetė į kieme esantį šulinį ir taip juos nužudė.

Kaip ketvirtadienį pranešė „Lietuvos rytas“, trečiadienį socialinių įgūdžių stokojanti ir niekada nedirbusi moteris išleista iš ligoninės. Naujos pastogės Lina C. su vaikais lauks gyvendama vaikus nužudžiusio sugyventinio brolio namuose.